loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Prof. Liudas Mažylis. Astravo AE: Europa ir Lietuva

Nuo devintojo Europos Parlamento darbo pradžios, Astravo AE klausimas darbotvarkėse išliko skausmingas ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. Akivaizdu, kad Astravas yra Rusijos geopolitinis projektas – šantažo įrankis, skirtas daryti poveikį ne tik Lietuvai ar Europai, tačiau ir Baltarusijai. O šio monstro stabdymas yra mūsų visų bendras interesas, todėl svarbu įvertinti, ar iš tiesų ES pasitelkia visus savo galios svertus šios problemos sprendimui. Ar egzistuoja ilgalaikė strategija, įtraukianti nuoseklius veiksmus ir įrankius ne tik Lietuvoje, tačiau ir Briuselyje?

Kadencijos pradžioje, 2020 m. sausio mėnesį, iškėliau Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupei klausimų apie tai, ar Astravo AE atitinka visus branduolinės saugos reikalavimus, ar jie yra atlikę reikalingus pasiruošimo veiksmus siekiant suvaldyti potencialias grėsmes, o svarbiausia – ar yra koks nors realistiškas veiksmų ir priemonių planas, kuris būtų įgyvendinamas galimo neplanuoto incidento Astravo atominėje elektrinėje atveju. Atsakymas iš Europos Komisijos (EK) parodė, jog nėra jokio konkretaus veiksmų plano, neskaitant tolimesnių raginimų Baltarusijai įtraukti ENSERG rekomendacijas į Nacionalinį veiksmų planą. Liepos mėnesį vėl buvo pateikti klausimai EK, ar yra priimti realūs veiksmai – strategija, ir ar turime mechanizmus, galinčius priversti Baltarusiją viešinti realius duomenis apie Astravo AE situaciją. Atsakymas vėlgi buvo gan abstraktus, patikinantis, jog yra bandoma siekti bendradarbiavimo tarp ENSERG ir Baltarusijos institucijų, toliau raginant laikytis rekomendacijų.

Atrodo, šiek tiek konstruktyvesnės reakcijos iš EK buvo sulaukta rudenį, kai Astravo pirmasis reaktorius buvo pradėtas eksploatuoti. EK tuo metu planavo vizitą į Astravo atominę elektrinę, žadant įvertinti, ar ENSERG rekomendacijos buvo įgyvendintos. Deja, vizitas tuo metu taip ir nevyko, tai – Lukašenkos režimo nenoras leisti ekspertams atlikti reikalingus tyrimus, galinčius atskleisti realią situaciją. O net ir turint dabartinę informaciją, akivaizdu, jog techninė būklė neatitinka Europos branduolinės saugos organizacijos reikalavimų, remiantis mažiausiai keturiais avariniais reaktoriaus atsijungimais ir kitais smulkesnio lygmens incidentais, kurie buvo užfiksuoti statybų metu.

2021-ųjų vasario 11 d. Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija, raginanti stabdyti Astravo AE veiklą, kol EK ir ENSERG komanda neatliko galutinio (peer review) vertinimo. EP ragina, jog pilnas vertinimas būtų atliktas iki kovo mėnesio, kuo greičiau, kol Astravas nepradėjo komercinio elektros eksploatavimo, o atlikus vertinimus – palaikyti reguliarius vizitus. Tik neaišku, ar vėl neatsitiks „organizacinės problemos“, dėl kurių Baltarusija neįsileis ekspertų iš ES į Astravo AE, todėl turime suprasti, kad net ir po misijos yra būtinas nešvarios elektros iš Baltarusijos embargas.

LR Energetikos ministerijos strateginių veiklos ataskaitų analizė

Kalbant apie Lietuvos strateginę ilgalaikę viziją, svarbu suvokti techninį pasiruošimą. Akivaizdu, jog šiuo metu aktualiausia tema – baltarusiškos elektros energijos patekimo į mūsų rinką stabdymas. Priimti techniniai sprendimai turi užtikrinti fizinių srautų ir struktūrų tekėjimo sekimą. Juk negalime finansiškai remti Lukašenkos ir Putino režimų, netiesiogiai mokėdami už elektrą iš Astravo. Deja, Astravas kaip nacionalinė grėsmė ir rimčiausias iššūkis mūsų energetikai, LR Energetikos Ministerijos strateginiuose planuose minimas tik nuo 2017 m. Net ir tuomet, Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos 2017–2019 m. strateginiame veiklos plane, Astravo AE minima tik kaip penkta prioritetinė kryptis, įvardijama vos dviejuose punktuose, skirtuose įtraukti šį klausimą į ES darbotvarkę ir užtikrinti, kad baltarusiška elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką.

Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje Astravo AE yra įvardinta kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui. Tačiau iki tol teisės aktuose nebuvo pripažinta, kad Astravo branduolinė atominė elektrinė yra nesaugi, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Kalbant apie žalos atlyginimą, tik naujausiame 2021–2023 m. strateginiame veiklos plane yra įtrauktas branduolinės avarijos sukeltos žalos kompensavimo Lietuvos gyventojams mechanizmas, kuris turėtų užtikrinti maksimalų ir realiai pasiekiamą sukeltos žalos atlyginimą. Todėl ir pasiekto bendro susitarimo tarp ES ir Lietuvos trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymas turi užtikrinti realius bei efektyvius mechanizmus, galinčius įgyvendinti mūsų pačių keliamus energijos švarumo reikalavimus.

Mano asmeninė pozicija nesikeičia: Astravo AE yra nesaugi nuo pat jos pastatymo momento. O saugumas (įskaitant ir aplinkos, ir visuomenės saugumą) yra ir privalo išlikti esminė Europos vertybė.

Liudas Mažylis yra Delegacijos ryšiams su Baltarusija EP narys