loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Išskirtinė savaitė: 21 posėdis. Aktualijos ir reakcija pandemijos akivaizdoje

Ši savaitė ypač išsiskirianti iš kitų, suskaičiavau – 21 nuotolinis posėdis! O gal tiesiog susipratau pagaliau paskaičiuoti, kiek tų posėdžių man per savaitę išpuola? Tai vidutiniškai – apie penkis posėdžius per dieną.

Galiu pasidžiaugti: mano komanda vėl pasipildė! Dabar joje yra ir Rimantė. Tai ji man ir padės atrinkti, kas svarbiausia, ką verta guldyti į dienoraščio puslapius, kad ir kitus sudominčiau tuo Europos Parlamento vyksmu. Be to, juk dienoraštis turi būti suprantamas ir įdomus ne tik man, ne tik mano artimiausiems bendražygiams, bet ir visiems tiems, kurie gal tik iš smalsumo atsivers šiuos puslapius. Ką jie pamatys, ką perskaitys? Kad: trilogijose dėl unifikuotų pataisų pateikimo nei viena įsitraukusi institucija dar neišreiškė jokių specifinių pataisų egzistuojantiems reglamentams, ir tvaresnio proceso reglamentavimo perspektyva šiandien tebėra taip pat menkai tikėtina, kaip ir inicijavus analogiškų klausimų pateikimą ankstesnių kadencijų trilogijose? Mano dienoraščio skaitytojas paklaus: „O apie ką čia?“, – arba ir nepaklaus, nes bus seniai užsnūdęs, ir tai, beje, jo teisė! Man ir pačiam vis tenka „studijuoti“ sąvokas, įstatymus, kad pats (neužsnūsdamas!) suprasčiau, ir visiems pajėgčiau išaiškinti pakankamai aiškia, paprasta, suprantama kalba. O posėdžių tai tikrai gausu! Temos svarbios ir aktualios: kova su vėžiu, tarptautinė prekyba, sveikata… Tą svarbių temų ratą apsibrėžiau pats jau senokai – praeitą vasarą. O įvykių raida tų temų tik dar daugiau pridėjo. Štai ir COVID-19 tema stvėrė ir nepaleidžia… 

,,Gyvenimas susideda iš smulkmenų, kurios veda prie didelių dalykų“, – tikriausiai būtent tai yra apie mus ir visą ES. 

Joanos Suslavičiūtės nuotr.
#EUANDME Joanos Suslavičiūtės nuotr.

Spalio 12 d., pirmadienis. Šiandien Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas surengė klausymą ,,Prekybos politikos dienos“. Jis skirtas atnaujintai ES prekybos politikai po COVID-19 pandemijos. Norint diversifikuoti tiekimo grandines, svarbu nepamiršti prekybos susitarimų, ES išlikti atvira ekonomika. (Sakome „diversifikuoti grandines“, o mintyje turime – išsivaduoti nuo priklausomybės, t. y., kad Europa nebūtų priversta pirkti vienas ar kitas prekes iš vienintelio pardavėjo, kokios nors Kinijos ar Indijos). Europos mažos ir vidutinės įmonės iki šiol pakankamai nesinaudoja prekybos galimybėmis (eksportu). Pagrindinę kalbą sakęs komisaras Valdis Dombrovskis paminėjo: ,,Rytoj bus paleistas specialus portalas (vartai) mažoms ir vidutinėms įmonėms“. Galima įsivaizduoti: toji įmonėlė ims ir susidomės, kaip čia savo prekėmis kinus privilioti… ir portale ras atsakymus, tada ilgainiui suklestės. Galbūt. Bet šiaip tai tikrai dažnai sunku priartinti vadinamuosius ,,Europos reikalus“ prie kasdienybės…

Darbotvarkėje – visa Europos integracijos filosofija, visa tai, ką aš daugelį metų universitete dėsčiau! Europos ateities trajektorija.

Lietuvoje praėjo pirmasis Seimo rinkimų turas. Džiaugiuosi balsavimų rezultatais! Ingrida laimėjo, Gabrielius balotiruojasi Kaune – susitelksime! O mano visokeriopai remiama Sandra Šilutėje turi gerai pasikausčiusį varžovą, kurį, norint įveikti, reikia dar labiau jai padėti!

TS-LKD būstinėje Kaune

Spalio 13 d., antradienis. Tarp savaitės temų – Baltarusija. P. Auštrevičiaus raportas dėl Baltarusijos labai nesiskiria nuo EPP linijos. Pats raportas yra stiprus: nepripažįstame Lukašenkos prezidentu, reikalaujame stabdyti smurtą Baltarusijoje. Bet yra ir neatsakytų klausimų – kaip tai bus įgyvendinama? Europos Parlamentas griežtų formuluočių tikrai nevengia. Tai tik žodžiai? Tai – ne tik žodžiai, bet būtina ir kitas ES institucijas paskatinti  panaudoti greitesnes, efektyvesnes priemones. Siūloma, surengus diskusijas ELP viduje, sukurti aukšto lygio misiją, kuri padėtų konsoliduoti poziciją Baltarusijos atžvilgiu ES viduje. Toks siūlymas jau buvo girdėtas ir iš kitų, dauguma palaikė, tačiau EP pirmininkas Sassoli dvejoja. 

Įsteigėme plaučių sveikatai skirtą grupę. O man bene svarbiausias savaitės įvykis – Vėžio specialiojo komiteto (kurio nariu aš tapau) posėdis. Bet tai nereiškia, kad kitų posėdžių mažai ar jie neįdomūs, vien ELP studijų savaitė ko verta! Komisarė Stella Kyriakides: ,,Sveikata yra mūsų visuomenės pagrindas“. (Kažkada mano Diedukas Pranas Mažylis sakė: „Motinos sveikata kūdikiui – svarbiausia“. Skamba panašiai, ar ne?) Pandemijos akivaizdoje plaučių susirgimai kaip niekada aktualūs, o juk aš ir pats jaunystėje ne vieną  cigarečių pakelį dūmais paleidau (gal todėl dabar ir atsiradau rizikos grupėje… nors, tiesą sakant, į rizikos grupę mane įrašė dėl amžiaus. Jie gi nežino, ar aš rūkiau ir kada mečiau). Iššūkis – nevienodos vėžio profilaktikos ir gydymo galimybės ES. Rytai nuo Vakarų skiriasi teikiamomis galimybėmis pacientams. Net 40 proc. vėžio susirgimų būtų galima išvengti. Štai ir vėl rūkymas pripažįstamas didesniu siaubu nei oro taršos faktorius. Ir teisingai!

Spalio 14 d., trečiadienis. Vyko dar vienas įdomus (tarp kitų įdomių) klausymų pobūdžio posėdis. („Klausymai“ ir „klausimai“ – ne tas pats. Pajauskite skirtumą. „Klausymuose“ klausomasi, o „klausimai“ – tai kai kas nors „klausia“. Be abejo, teisinga frazė: „Klausymų metu būna pateikiami klausimai“. Ir gramatiškai teisinga. Ir „klausymai“ tikrai būtent taip ir vyksta – atsakinėjant į klausimus.) Aptarta: aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos perspektyvos bei tikėtinos problemos būsimuose ES ir JK santykiuose. Ypač jei laukia „kietasis nusileidimas“ (t. y. , kaip sutarti tuo atveju, kai nieko sutarti nepavyktų). O čia pat – ir apie Žaliąjį kursą. Apie tai, kaip siekti ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo visame žemyne iki 2050-ųjų. O tada ir vėl kartojasi bioįvarovės, oro taršos iššūkių, vaistų klausimai, pagalba JK pacientams… Žuvininkystė – tai dar visai atskira tema, o ir ypač svarbi viso derybų su JK paketo dalis.

Nemažas asmeninis pasiekimas – pasiskiepijau nuo gripo. Pasirodo, nei skiepų nebijau, nei ,,antivakserių“ . Pasisekė dar ir todėl, kad Kaune buvo vakcinos likučių, tai spėjau. Vilniuje, sako – nė to nelikę. Kažkas ne taip toje mūsų Lietuvoje su tiekimo grandinėmis…

Atėjo laikas, medžiaga sukaupta ir susisteminta, galima išbaigti ir skelbti straipsnį apie vakcinas. Bet tai – apie būsimąsias vakcinas  nuo COVID-19, jų tipus ir perspektyvas: kada jų bus galima laukti?

Spalio 15 d., ketvirtadienis. Savaitė kupina realių problemų, kasdienių iššūkių, kurie daugeliui rūpi. O ir šios dienos nuotolinis pokalbis buvo tikrai turiningas! Aplinkos komitete ,,susitikome” su komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Jis pristatė Europos Komisijos Chemikalų strategiją, o man, žinoma, rūpėjo kaip ji bus įgyvendinta. Saugias ir tvarias chemines medžiagas turi paskatinti kurti ir gaminti jau esamos programos: „Horizontas Europa“, sanglaudos politika, ES LIFE programa ir kitos. Man rūpi: o kokių galimybių įsijungti į tai turės, pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkai? O kas tie tokie chemikalai – „safe and sustainable by design“? Savo atsakyme komisaras aiškino, kad norima, jog chemikalai būtų nekenksmingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Tam reikia visų suinteresuotų šalių įsitraukimo (ypač gamybos industrijos). Būtent taip ir parašiau savo Facebook paskyroje. Nors intuityviai pagalvojau: ar ne per dažnai Europos Komisija visur kaišioja (ir mus, Europos parlamentus, „įpratino“) tą anglišką sustainable, lyg tai būtų kokia išskirtinė šventenybė?

Komisija gruodį pristatys „Cancer beating plan“. O Europos vėžio instituto ir bendro registro idėjos vis sklando ore. Įgyvendinti jas privalu! 

Rengiu klausimą komisarui Virginijui Sinkevičiui

Spalio 16 d., penktadienis. Darbo savaitės pabaigai prisijungiu prie ,,Euronest“ parlamentinės asamblėjos renginio apie nebaudžiamumą Baltarusijoje po prezidentų rinkimų. O štai ir mano reakcija į „geraširdišką“ įrašą Facebook‘e apie „tvarius chemikalus“, esą: ,,Tik visiškai neišmanantis chemijos žmogus gali vartoti žodžių junginį „tvarus chemikalas“ ir čia pat dėtis kovotoju už aplinką. Ir tai – apie mane, apgynusįjį chemijos mokslų disertaciją! O mano sekėjo logika geležinė, ir aš pats jam iškart pritariau. ,,Tvarus chemikalas“ – lietuviškai tai ,,atsparus, neyrantis” chemikalas (žinoma, kad toks patekęs į aplinką kenks jai ilgai, ilgai). Vadinasi, ne iki galo susišnekėjome su komisaru tų ,,klausymų” metu. Bene teks pakartoti šį mano klausimą, o dar ir paprašyti konkretesnio atsakymo. Kažin, ar čia tik sąvokos problema. Negi bus taip, kad man pradeda kenkti ,,to istoriko“ įvaizdis? Aš vis dar chemikas, gerbiamieji… Dar grįšime prie šios temos!

Mane dar šįryt komandos nariai sveikino su Boso diena! Tik jų dėka, rodosi, gyvenu patį nenuobodžiausią gyvenimo etapą… Kartu esame nuotykių ieškotojai!

Dalinausi savo mintimis aktualia tema apie vakciną nuo COVID-19, portale 15 min.lt, kviečiu skaityti: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/liudas-mazylis-covid-19-vakcinos-reikia-kuo-greiciau-bet-ji-privalo-buti-saugi-500-1393474?fbclid=IwAR0p_mGocPktREoH-W0rRMyhzbui-gPZkLmU8TPOyLAWVs0LlM-9lFdQPbA

Spalio 1718 d. Savaitgalis – ilgo ir turiningo sezono užbaigimas. Dar galima Latežerio miškuose pasirinkti grybų, ir spanguolių likučių… Bet nuo kylančio vėjo retėjantys miškai vis mažiau bepaslepia. „Herr, es is Zeit: der Sommer war sehr gross“, – čia visai tinka tasai labai „užkabinantis“ Rilkės eilėraštis apie rudens dieną. Kas laukia toliau? Atsakymas ten pat: „… lesen, wachen, lange Briefe schreiben, und in Alleen, hin und ner, unruhig wandern, wenn die Blaetter treiben“.