Dienoraštis
Kovo 15–21 dienos, 2021 metų 11 savaitė
Dienomis posėdžiauju, o vakarais naršau. Kaupiu kelis failus, kas vyko 1918-ųjų dienomis, prieš 100 metų, ir ką tomis dienomis rašydavo Vytautas Mačernis (juk šiemet – Jo metai) ir taip pat, kas vyko paauglio Liudo Mažylio gyvenime (o ir Lietuvos visuomenėje) lygiai prieš 50 metų, 1971-aisiais. Ir, žinoma, kas vyko per pastarąją 2021-ųjų savaitę.
Mes gyvenom prie jūros tada
Du geri, du laimingi vaikai. <…>
Aš sapnuodavau ją, ji mane –
Begalybėj sapnų nekaltų.
1943-ųjų kovo 18-oji. Mačernis. Tai – Sodų Poros klasikinis įvaizdis, – teigia literatūrologai.
STOP. Bet ar tai ne Edgaro Po parafrazė?!
It was many and many a year ago
In a kingdom by the sea.
That a maiden there lived
whom you may know
By the name of Annabel Lee.
Turbūt nieko nuostabaus: Vytautas Mačernis skaitė Edgarą Po, be abejo, ir puikųjį „Annabel Lee“, ir ne tik tą vieną eilėraštį, bet ir studijavo, vertė jo kūrybą… O tai – apie netektą meilę. Irgi nieko nuostabaus. Apie tai dar bus.
Kovo 15 diena, pirmadienis.
Šiandien ENVI komitete – Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos vaistų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos Komisijos „HERA inkubatoriaus“ ekspertai ir atstovai. Kuo visapusiškiausiai išnagrinėta, ką „išdarinėja“ COVID-19, kaip kinta jo genomo seka, kaip dėl to keičiasi viruso agresyvumas, plitimo greitis ir atsparumas skiepijimui. Šiuo metu pasaulyje užfiksuotos trys įsigalinčios agresyvios COVID-19 mutacijos (atmainos), sąlyginai pavadintos „britiškąja“, „braziliškąja“ ir „Pietų Afrikos“. Jų paplitimas vertinamas per sekoskaitą (Lietuva seka kaip gebėdama). Būdai kovoti – tie patys: greitas testavimas, protrūkių nustatymas ir kontrolė, vakcinavimo spartinimas. Greta „motininių“ vakcinų tuoj rasis monovalentinės bei multivalentinės, t. y., gebančios apsaugoti nuo įvairių viruso mutacijų… Ir jau šiandien galima nesunkiai prognozuoti, kas atsitiktų, jei skiepijimo procesas būtų sutrikdytas, ar / ir karantinas būtų atšauktas pernelyg anksti. Tiesiog ir vėl padaugėtų mirčių nuo COVID-19… Ir jokių kitų priemonių horizonte neregėti: testavimas, karantinas, skiepai. Paplistų naujos, agresyvesnės viruso atmainos, tuomet priemones tektų griežtinti. O italų, vokiečių, prancūzų vyriausybės lyg panoro ,,pagalvoti”, kuris skiepas vis tik geresnis? Jie stabdo skiepijimą ,,AstraZeneca“. Kaip tik tuo skiepu, kuriuo mane paskiepijo praėjusįjį trečiadienį… Kad tik netektų jiems pratęsti karantiną keliais mėnesiais ilgiau tų prancūzų ir tų vokiečių gyvenamose, o ir kitose valstybėse.
Skaitau, ką rašė leidinio „Medicina“ (laikraštis, paskirtas medicinos teorijos ir praktikos reikalams) 1921 m. pirmasis numeris: „Grįžtantiems į Lietuvą tremtiniams įtaisyta Abeliuose karantinas ir ligoninė. Visiems grįžtantiems tremtiniams nustatytas priverstinas prieš cholerą skiepinimas“. Va! Tuometinei valdžiai bene kažkiek lengviau buvo su epidemijomis tvarkytis, negu dabartinei?! Kiekvieną mėnesį posėdžiaudavo Kauno medicinos draugija.
Randu ir mano Dieduko Prano Mažylio pasisakymą: ,,Siūlau Draugijai padaryti presiją į atitinkamus organus, kad Higienos Instituto vedėjas būtų atsidavęs tik Institutui, nes tokia įstaiga kovai su epidemija turi sprendžiamos reikšmės”. Na, turbūt nieko naujo po saule.
Kovo 16 diena, antradienis.
Kovo 16-oji pernai buvo pirmoji (kaip paskui išaiškėjo, ir pirmojo) karantino diena. Dabar jau ne tik turim vakcinų, bet ir taikstomės rinktis „geresnę“… Bet ir virusas per tą laiką mutuoja. O tai – nauji iššūkiai ir gamintojams, ir vyriausybėms.
Tarptautinės prekybos (INTA) komitete, o praėjusiąją savaitę ir plenarinėje sesijoje buvo „užkabinama“ smulkaus ir vidutinio verslo problematika.
Praėjusiąją savaitę, balsuodamas dėl išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės, išskyriau mažas ir vidutines įmones. Balsavau, kad naujos priemonės turi būti priimamos ypač atsakingai. Jos neturi užkrauti papildomos administracinės naštos ar sukelti nepagrįstų kaltinimų. Išreiškiau valią, kad įpareigojimas kiekvienai mažai bei vidutinei įmonei Europos Sąjungoje, neatsižvelgiant į jos dydį ar sektorių, kuriame jos dirba, laikytis išsamaus patikrinimo – perteklinis ir nereikalingas. Prieš priimant sprendimus būtina atlikti poveikio vertinimą, išanalizuoti geruosius pavyzdžius, nustatyti aiškius reikalavimus bei rekomendacijas kaip būtų tikslingiausia ir efektyviausia naudotis šia priemone. Tikslai, kurių ja siekiama yra neabejotinai svarbūs, tačiau jie turi būti pasiekti apgalvotai, neužkraunant nepamatuojamų lūkesčių naštos.
„Kangaroo“ grupės susitikimas: „Tvirtos ir saugios farmacijos tiekimo grandinės Europoje užtikrinimas“. Gahleris: ,,Vaistų trūkumas buvo dominuojanti EP tema, tačiau kartu su COVID-19 ji tapo dar svarbesne. Atrodo, kad farmacijos strategijoje trūksta indikacijų. ES sveikatos sistemos susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais ir reikia užtikrinti tiekimo grandines“. Reziumė: ,,Turime sukurti sistemą, kuri orientuota į tiekimą, o ne į trumpalaikius klausimus“.
Vakare neatsispiria panikai ir Lietuva. Iš paskos keliolikai valstybių sustabdo skiepijimą ,,AstraZeneca“ vakcina. Viliuosi, kad tik dvejoms dienoms, kol Europos vaistų agentūra „pertvirtins“, kad ,,AstraZeneca“, kaip ir kitos Europos vaistų agentūros patvirtintos vakcinos, yra ir efektyvi, ir saugi. Juk pavieniai įtarimai, kad gali būti paskatintas krešulių susidarymas, yra, mokslo požiūriu, visiškai ignoruotini… (Pagaliau ketvirtadienį Europos vaistų agentūra taip ir pasielgs – pakartotinai patvirtins, kad skiepytis saugu. Tik antradienį viskas neatrodė dar taip ramu. Priešingai. Sklido isterija ir perteklinis nerimas, o ,,AstraZeneca“ buvo tiesiog demonizuojama…).
O jei nuo darbų pakėlus žvilgsnį aukščiau, tai pastebiu, kad žąsis virš mano namų į Šiaurę ką tik praskrido!
Kovo 17 diena, trečiadienis.
Temos EP įvairiai persipina. Tarptautinės Prekybos komitete diskutavome dėl Europos Sąjungos bendrų lengvatų sistemos (BLS+) programos statuso taikymo Uzbekistanui. O juk aš ELP koordinuoju tuos prekybos su Uzbekistano klausimus! Gerai prisimenu laikus, kai Lietuva kartu su Uzbekistanu buvo tos pačios sovietinės imperijos dalys. Gerai atsimenu, kaip mus mokė: iš Amu Darjos upės drėkinimo kanalais „pasukta“ upė drėkina medvilnės laukus, ir tai – būdingas pavyzdys, kaip žmogus geba valdyti gamtą! Ėjo metai, ir baigėsi tuo, kad Aralo jūra, į kurią tekėdavo Amu Darja, visiškai nuseko. Jūra – seniai nebe jūra… Dabar turistai vežami pasižiūrėti ten amžiams įstrigusių laivų…
Pasisakau Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje, iš esmės pritardamas Europos Komisijos planui suteikti Uzbekistanui tą lengvatinį prekybos režimą. Jis labai padidintų ES prekybos su Uzbekistanu apimtis, o per tai padidintų ES įtaką greta didėjančių Kinijos investicijų ir Rusijai stengiantis atgauti galią Centrinėje Azijoje. Tačiau lieka rimtos problemos, tokios kaip baudžiamojo kodekso represinės nuostatos ir priverstinio darbo praktika medvilnės laukuose. Svarstau, ar ES turi daugiau galimybių skatinti Uzbekistaną siekti tvaresnio vystymosi?
Juk kadaise Lietuvai kelius į Vakarų rinką atvėrė būtent laisvos prekybos sutartys, o kartu įsitvirtino ir demokratinės valdymo nuostatos. Dabar galimybė judėti kita kryptimi randasi ir Uzbekistanui, bet kartu reikia spręsti vis dar gajas žmogaus teisių problemas šalyje, arba ieškoti kitų bendradarbiavimo būdų.
Kovo 18 diena, ketvirtadienis.
Šiandien – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejus. Kodėl kai kam atrodo, kad prieš 100 metų nebuvo moterų politikių?!
Posėdžiauja Specialusis kovos su vėžiu (BECA) komitetas. Klausymai: „Gyvybių gelbėjimas ir pacientų rezultatų gerinimas: Kodėl svarbu tikrinti ir anksti nustatyti vėžį“. Vėžio patikros rekomendacijų peržiūra. Šiandien aptarėme ankstyvos diagnostikos svarbą. Pateikiau klausimą apie bakterijos ,,Helicobacter pylori“ sąsajas su polinkiu sirgti skrandžio vėžiu. Dėkoju savo senų laikų draugui, profesoriui Limui Kupčinskui už tikslias klausimo formuluotes: juk tai – ilgamečių jo tyrimų tema. Vakarų Europos šalyse ši bakterija yra mažiau paplitusi. O Vidurio ir Rytų Europoje ši problema yra kur kas dažnesnė. Kitas klausimas: PSO užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pašalinti hepatitą C (susijęs su kepenų vėžiu). Šiais laikais turime pakankamai patikimų kovos su hepatitu C priemonių, o tai gal galima daugiau dėmesio skirti hepatito C atrankai kaip prevencinei kovos su kepenų vėžiu priemonei?
Zorana Maravič, ,,Digestive Cancers Europe“ generalinė direktorė visiškai sutiko su mano išdėstytomis mintimis. Ką gi, gal dar atsivers erdvė bendradarbiauti kokiuose nors projektuose, juk kova su vėžiu – svarbi Europos sveikatos programos dalis.
O Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimo istorija nesibaigia. Europos Parlamente vėl buvo priminta, kad teisinė valdžios šaka ES valstybėse užtikrina teisės viršenybę. Tokia situacija kitose ES Vakarų valstybėse nėra net įsivaizduojama. Kas galėtų kėsintis į teisėjų neliečiamybę? Man ši persekiojimo istorija primena ne ką kitą, o Rusijos Federacijos valdžios keršto formą už mūsų IŠSIKOVOTĄ laisvę. ES turi apsaugoti savo teisėjus.
Vakare – dar vienas 1943 m. kovo 18 d. Šarnelėje parašytas Mačernio eilėraštis (iš viso keturios eilutės):
Ar liūdnesnio kas būti galėtų
Už likimą žmogaus šioj nakty?
Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,
O mirtis – nelaukta ir staigi.
Egzistencinė eilėraščio nuotaika nestebina. Antrojo Pasaulinio karo siautulys. Na, o Europos vaistų agentūros vadovė Emer Cook sėkmingai „apgina“ ,,AstraZeneca“ vakciną nuo nepagrįstų užsipuldinėjimų. O juk jau 8 dienos, kai esu ta vakcina paskiepytas. Ačiū Dievui! Galiu ramiai laukti antrojo skiepo.
Kovo 19 diena, penktadienis.
Niekaip neatlyžtu nuo betikslės įtampos, kurią buvo sukėlę betiksliai įtarinėjimai dėl ,,AstraZeneca“ vakcinos nesaugumo (neva nesaugumo…) Vakare pasijutau, lyg būtų baigęsis alinantis „žaibo“ karas. Europos vaistų agentūra PAKARTOTINAI patvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcina yra SAUGI. Bet gi toji vakcina buvo saugi visada! O per kelias dienas buvo įsiūbuotos tokios aistros, kad didelės ir įtakingos Europos valstybės viena po kitos ėmė stabdyti vakcinavimą. Na, ir Lietuva joms iš paskos… Lyg skiepų rinkoje būtų perteklius ir neva galime pasiūlyti pacientams rinktis! Sukeltą audrą apie vakciną persvarsčiau trimis ,,lygiais“: kaip pacientas, kaip mokslininkas ir kaip politikas. Suglumau tai kaip pacientas… Sustabdžius skiepijimą, asmeniškai man iškilo antrojo skiepo klausimas. Tai ar mane skiepys? Pradėta žadėti klausimą „kaip nors išspręsti“… Ačiū už pažadą. Tokių kaip aš, laukiančių antrojo skiepo, Europoje keliolika milijonų!
Kaip mokslininkas, tądien pasidžiaugiau, kad nesu epidemiologijos ar virusologijos profesorius, nes man būtų buvę gėda pasirodyti studentams. Juk viešojoje erdvėje vyko tiesiog patyčios iš elementariausių mokslo tiesų. Ekspertai galėjo pasijausti viešai apspjauti. Savo ausimis girdėjau vadinant tą skiepą „šūdu“. O juk sveiku mokslininko protu vertinant, visos vakcinos vienodai saugios. Bet ne! Politikai, pasidavę neišmaniosios visuomenės dalies spaudimui, vienoje Europos valstybėje po kitos stabdė skiepijimo procesą. Kaip politikas ir politologas neišvengiamai pasiduodu sąmokslo versijoms. Kai kas (kas?) norėjo „pataikyti“ į Europos piliečių savivokos silpnąjį tašką. Ir pataikė. O tas silpnas taškas – tai „kita nuomonė“. Bus. Šitaip jau daugiau kaip metus yra tos „dvi nuomonės“ dėl karantino. Privalėjo tarpti ir „kita nuomonė“ dėl skiepų. Mokslininkai PRIVALĖJO, buvo pasmerkti likti neteisūs… Privalėjo atsirasti patyčių objektas. „Kaltumo prezumpcija“ labiausiai tiko skiepui „AstraZeneca“. Iš jo ir pasityčiota. O studentams politologams – puikus pavyzdys: vyko beprecedentis mūšis dėl įtakos ir garsesnės kalbėsenos – tai, kas nevalstybiniu žargonu įvardijama kaip bespredielas.
Laimei, audros dėl „AstraZeneca“ išvėso panašiai, kaip ir įsiplieskė. ,,Jei tikrai norime įveikti pandemiją – gerbkime mokslą“. Didžiuojuosi tuo, kad, būdamas EP nariu, pritariau Emer Cook paskyrimui Europos vaistų agentūros vadove. Vakar, kovo 18-ąją ji su kaupu pateisino mano lūkesčius. Apgynė mokslą nuo neišmanėlių minios. Džiaugiuosi ir Ingridos Šimonytės vyriausybės apgalvota laikysena. Skiepijimą buvo sustabdžiusi tik dvejoms dienoms. Nesistebiu, kad Lietuva ir vėl yra tarp tų, KURIOS su pandemija kol kas tinkamai tvarkosi.
Šiandien atsistatė ryšys su monsinjoru Rolandu Makricku, užimančiu labai aukštas pareigas Vatikano administracijoje. Kažkaip ir dėmesio neatkreipdavau… o kaip su pandemija tvarkosi Vatikanas? Vis minim 27 ES valstybes ir tik 27 (na, dar Izraelį kaip pavydėtiną pavyzdį), o juk Vatikanas ne kur nors, jis Romos miesto viduryje „nutūpęs“. Pasirodo, Vatikane sėkmingai paskiepyta 12 tūkstančių asmenų – įskaitant darbuotojų šeimų narius.
Su monsinjoru Rolandu antradienį dalyvausime nuotolinėje konferencijoje apie Lietuvos pripažinimą 1918 m. Tai mane ir monsinjorą – neišskiriamai susiejusi tema!
Kovo 20 diena, šeštadienis.
Pasaulinė Žemės diena. Kartu ir pavasario lygiadienis. Dienos ilgumas pasivijo nakties ilgumą ir greit pralenks… O mūsų kraštuose žvarbu. Nufotografuoju kranklių porą ant tuščių medžių šakų. Trieilis man susidėsto tiesiog savaime, ir labai klasiškas:
šaltą pavasarį
kranklių porą priglaus
belapės šakos
STOP. Kažkur panašiai jau buvo. Na, žinoma, Basho! Jei jau aš ,,nusitaikau”, tai tik į pačius geriausius!
枯朶に 烏のとまりけり 秋の暮
ant plikos šakos
varnas nutūpė
rudens sutemos
Labai elegantiška parafrazė man pavyko, sakyčiau… O “The Raven” – tai jau ,,visas” Edgaras Po:
<…> Perched and sat and nothing more <…>
Then the bird said: “Nevermore”.
Čia tai jau vienareikšmiškai apie netektą meilę. Liūdna baisiausiai!
Kovo 21 diena, sekmadienis.
Kalendoriuje – net septyneriopai paminėtina diena. Trijų „X“ diena, Pasaulinė poezijos diena, ir Tarptautinė miškų diena… Susidėlioju pirmadienio medžiagą (du interviu Lietuvos žiniasklaidai ir vienas nuotolinis susitikimas su Uzbekistano ambasadoriumi) ir – poilsio diena.
Poilsio diena – puiki erdvė nostalgiškiems prisiminimams. Susimąstau, o ką aš veikdavau vakarais prieš lygiai 50 metų? Skambindavau A., prakalbėdavom telefonu ilgiausias valandas kai kada („du geri, du laimingi vaikai…“) Ruošiausi vykti į Vilnių, į jaunųjų chemikų olimpiadą. Prieš metus, 1970-aisiais, olimpiadoje buvau laimėjęs „bronzą“ – tikėjausi vėl… stebėdavau per televizorių arba klausydavausi per radiją, kai žaisdavo „Žalgiris“ – įspūdingoji jo karta – Paulauskas, Giedraitis, Sarpalius, Žukauskas, Venzbergas, Budnikas. Nuosekliai artėjo prie ilgai, net 15 metų, geistos „bronzos“. Tik kartkartėmis įsibraudavau ir į Sporto halę. Na, kada nors, kai bus daugiau laiko, reikės atkurti visą tą „bronzinį“ laikotarpį smulkiau!