loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Didžioji Savaitė

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

 

Dienoraštis

Kovo 29 – balandžio 4 dienos, 2021 metų 13 savaitė

 

Didžioji Savaitė prasidėjo Verbų sekmadienį. Kristus įžengia į Jeruzalę jau žinodamas (argi galėtų nežinoti), kad bus nukryžiuotas. Judėjoje jis buvo svetimas galilėjietis. „Politinis neišmanėlis“ sakytų: ,,Išvaikykit prekeivius iš šventyklos“. Nieko sau pranašas! „Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą Jėzus ėmė varyti laukan parduodančiuosius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavinėtojų suolus ir neleido nešti rakandų per šventyklą“. (Mk 11, 15-16). Tokia radikalia „politika“ pasmerkė save greitai, garantuotai ir išskirtinai kankinančiai mirties bausmei, kas po to per nepilną savaitę ir įvyko.

Europos Parlamente ši savaitė – „žalioji“. Posėdžių praktiškai jokių nevyksta, galima dirbti „neišeinant iš namų“ (nors, kita vertus, jau antrus metus darbas taip ir vyksta – „neišeinant iš namų“).

Kovo 29 diena, pirmadienis.

 

Atrandu (o ir reikia atrasti) laiko kitiems darbams. Atsiranda laiko ir ypač svarbiems pri(si)minimams. Prieš ketverius metus radau Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą (kuris, beje, niekada niekur ir nebuvo dingęs, jis visada buvo). Nuotaika su niekuo nepalyginama! Esu apie tai pasakojęs daugybei žmonių ir ne vieną ilgą valandą. Iki tol, vykstant į Berlyną ir ekskursuojant tenai po archyvus, buvo nerimas, jog nerasiu Akto. (Šiandien taip aiškinu. O tada, prieš ketverius metus, būčiau tiesiog tylutėliai grįžęs iš „mokslinės ekskursijos“…) Paskui pamėgau juokauti, kad tuo metu labai nerimavau dar ir dėl to, kad jei paieškos užsitęs, jei diplomatiniame archyve bus sunku ieškoti ir atrasiu Dokumentą balandžio 1-ąją – tai niekas nepatikės. Bijojau, jog galvos, kad viskas yra tik juokai. Tada buvo mano pompastiškas grįžimas, paskui ir Aktas iš paskos man parkeliavo į Lietuvą, o dabar tebėra eksponuojamas Vilniuje. Nors jis – Vokietijos nuosavybė. O kaip bus toliau, tai jau diplomatinis darbas. Spėlioti nuosavybės ateities nedrįstu. Nors viliuosi, kad gal pavyktų bent kuriam laikui jį atvežti ir į Kauną („Kultūros sostinės“ programos rėmus). Akto idėją skleidžiu kaip tik gebėdamas Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Ta proga vėl panaršau:  kaip teisingai atsakyti į klausimą (jį man neretai susitikimuose užduoda) apie kitų valstybių nepriklausomybių dokumentus. Na, pasirodo, kad aiškinu teisingai. Nepriklausomybės dokumentai TIKRAI svarbūs amerikiečiams, airiams, lietuviams… Na, dar Venesuelos pašto ženkluose pavaizduota „jų“ nepriklausomybės akto priėmimo scena. Bet šiandieninis Venesuelos režimas yra „negeras žodis“ Europos Parlamento debatuose. Svarbiausia, kad Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė – yra! Yra kaip neginčijamas faktas.

„Įsijautę“ į švenčių „serijas“ (štai praėjusią savaitę Lietuvoje ir Europoje minėjome dvi svarbias 1918-ųjų datas – prieš 103 metus, kovo 23 d. Vokietija pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, o kovo 25-ąją Baltarusijos kongresas paskelbė nepriklausomą Baltarusijos Liaudies Respubliką). Tik primirštame dar vieną svarbią datą: Lietuvos įstojimą į NATO. Įdomu palyginti! Kada ir kaip švęsti Nepriklausomybės dieną mums abejonių nekyla – tada, kai buvo pasirašytas Aktas. O kada „įstojome“ į NATO? Pasirodo, 2004 m. kovo 29 dieną. Kas tą dieną tokio išskirtinio įvyko? Nieko ypatingo. Tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Vašingtone (kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais) JAV Valstybės sekretoriui įteikė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus. Tądien Lietuva tapo visateise NATO nare. Oficialiai.

Šiandien dar kalbėjau „Žinių radijuje“, laidoje ,,Ką žinome apie Europos Parlamentą”, apie EP siūlymą dėl skiepų paso. Praėjusiąją savaitę plenarinės sesijos metu pritariau, kad klausimas dėl jo įvedimo būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Nors daugelis stebisi, kad jau ir prieš mėnesį ar kelis buvo apie tą pasą svarstoma… tai anokia ten ir skuba. Pasas skirtas tam, kad priėmus galėtume laisviau judėti ES. Daugeliui neaiški yra pati idėja ir jos veikimas, tad pasistengiau apie tai papasakoti detaliau, bet trumpai. Idėja konkreti: siūlymas sukurti bendrą platformą, į kurią suplauktų duomenys apie atskiro individo išsityrimą dėl COVID-19, pasiskiepijimą nuo jo arba persirgimą ta liga. Išduodamo sertifikato galimybė suteiktų žmonėms, kertantiems sieną į kitą valstybę, išvengti papildomos patikros. Konkrečiam asmeniui tokio paso turėjimas iš esmės palengvintų keliavimą. V. Sinkevičius komentavęs, jog apie tai kol kas nėra etiška kalbėti, kuomet dar tiek daug žmonių nėra paskiepyti. Apskritai kalbant, mano nuomonė sutampa su komisaro. Tas pasas įgautų gilesnę prasmę, jei būtų paskiepyta bent 70 proc. visos populiacijos. Dabar kol kas yra tik viso to pradžia… Tempą verta greitinti, kad iki vasaros jau būtų galima tą paso idėją realizuoti. Pačiai „paskubintai“ procedūrai pritariu, bet reikia, kad nebūtų žmonėms pasiųsta klaidinga žinutė dėl skiepų paso ir atsiveriančių galimybių jį įsigijus. Dar visai ne laikas masiškai brautis į lėktuvus ir pradėti visuotinius skraidymus. Skiepų paso įvedimas – tik palengvinantis techninis procesas, kad tie, kuriems keliauti būtina, galėtų išvengti perteklinių priemonių, kurios, beje, įvairiose valstybėse yra nevienodai griežtos.

Teikiau interviu „Lietuvos ryto televizijai“ apie plastiko atliekas. Kaip tik šia tema pateikiau ir anos savaitės savo balsavimo EP išaiškinimą. Juk man tenka būti revoliucinio įvykio Europos integracijos istorijoje dalyviu ir veikėju: pirmą kartą nuo 1988-ųjų įvedama nauja europinių mokesčių rūšis, dar vieni „nuosavieji ištekliai“. 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą reikės kaip nors vykdyti – bus pasiskolinta 750 mlrd. ekonomikos gaivinimui. Tikiu, kad priemonė gerai apgalvota ir pasiteisins: neapdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti „nuosavi ištekliai“ turės dvejopą naudą – ne tik privers teršėjus mokėti už naudojamą neapdirbamą plastiką, mažins plastiko atliekas bei sukurs paskatas perdirbti plastiko pakuotes, bet ir bus pirmuoju žingsniu ieškant naujų galimybių refinansuoti ES atsigavimui ir Žaliajam kursui reikalingas priemones. Lietuvai tai kainuotų gal 18 milijonų, ir galima tiesiog „paimti“ tuos pinigus iš kokių nors kitų mokestinių šaltinių, net ir neapmokestinant jokių plastiko atliekų. Bet, tikiu, kad bus surastas mechanizmas, kaip tai atlikti apgalvotai.

Dar kai kas naujo! Kaip pakeičia žmogų apsilankymas pas kirpėją… O kaip tik taip ir padarėme abu su žmona. Pasikeitėme, po ilgų mėnesių pertraukos. Mano žmonai kirpykloje suformavo tokią visai mergaitišką šukuoseną, o mane be didelių ceremonijų tiesiog tik ,,aptrumpino“. Kirpykloje pilnos grindys buvo sidabriškų sruogų. Paskui, pažiūrėję vienas į kitą, negalėjom suvaldyti juoko. Tiek aš, tiek žmona. Ir taip kokias dvi dienas. Kažkas nepaaiškinamo, sakyčiau. To dar nėra buvę niekada gyvenime. Kažkoks unikalus pavasaris.

Kovo 30 diena, antradienis.

 

Atveža Lietuvon daug tūkstančių vakcinų – ir tada, še tau, boba: Velykos! Skiepijimas iškart ir stringa. Čia aš negaliu susilaikyti nešmaikštavęs. Man labai patinka posakis „Še tau, boba, Devintinės!“. Čia iš ,,netyčių“, bet kažkas panašaus: neva žmonės per šventes neisią skiepytis, ir verčiau jau atvežtų po švenčių tas vakcinas… Ir kaip gi aš čia nepriminsiu savo Dieduko. Mano Diedukas buvo akušeris ginekologas, tai jam panašių kliūčių nekildavo. Gimdymą per bet kokias šventes puikiai ,,organizuodavo”.

Tęsiant temą, savo pirmos vakcinos sulaukė ir pirmieji aukštųjų mokyklų atstovai. O kaip gi, mano VDU! ,,AstraZeneca” vakcinos dozes jau gavo daugiau nei 1 tūkst. universiteto darbuotojų. Tik kad nuo šiol reikėtų vadinti jau nebe ,,AstraZeneca“, o ,,Vaxzervia“. Mat ši farmacijos kompanija šiandien informavo pasaulį, kad vakcina turi naują pavadinimą. Labai murmėti prieš savąją Alma Mater man nesinori, bet komunikacinio chaoso tai tikrai gausėja. Ar galime susipažinti su duomenimis, kaip Lietuvoje sekasi vakcinavimas kurioje amžiaus grupėje? Džiaugiuosi dėl paskiepytų jaunų dėstytojų. O ar jau suskiepyti visi mano bendraamžiai (dėstytojai ir ne tik)? Iš kur galime apie tai sužinoti? Teks ir šiuo klausimu rašyti raštą Vyriausybės atstovams.

Kovo 31 diena, trečiadienis.

 

Šiandien buvau pakviestas į seminarą „Mokykloms – Europos Parlamento ambasadorėms“. Pristačiau moksleiviams ir jų mokytojams ES Žaliąjį kursą, pakalbėjome apie įvairius aplinkosaugos aspektus. Pasvarstėme, kas paprasčiau ir veiksmingiau – gal milijardus skirti aplinkos apsaugai? O gal verta veikti paprastai: pastebėjus, kad plastikinė tara pabrango vienu centu ar keliais, atsisakyti tokio taršaus ir pabrangusio gaminio? Turbūt svarbu ir viena, ir kita. Kiekvienu atveju ,,velnias slypi detalėse”.

Prieš ketverius metus parskridau iš Berlyno. Parskraidinau tą „šimtmečio naujieną“: mūsų Aktas ėmė ir atsirado! Iki šiol prisimenu oro uoste susirinkusią pasitinkančiųjų minią, ir kaip „Žalgirio“ arenoje susirinkusieji atsistoję man plojo. Lyg būčiau tritaškį pataikęs nuo lentos iki lentos…

Balandžio 1 diena, ketvirtadienis.

 

Didysis Ketvirtadienis. Paskutinė Vakarienė. Sakralumu užpildyta taip, kad nebepamename pirminės istorinės prasmės, kuo gi ta krikščionybė buvo naujoviška, revoliucinė. Ogi štai: Dievas puotauja kartu su tikinčiaisiais, ir (kas galėjo atrodyti baugiausia) su muitininkais ir kitokiais  iš anksto žinomais nusidėjėliais… „Muitininkai, nusidėjėliai, ištvirkėlė ir moteris iš žydų neapkenčiamos genties – buvo nelabai tinkama Jėzui draugija“, – rašo Z. Kosidovskis. Kristus buvo reformatorius. Kristus – istorinis. Paskutinės vakarienės metu, prieš savo suėmimą, pasmerkimą, kančią, mirtį ir Prisikėlimą tiesiog puotavo su bendraminčiais.

Be to, šiandien juokų (arba, kitaip sakant, melagių) diena! Vienintelę metuose dieną, balandžio 1-ąją, vyksta keisti psichologiniai paradoksai – meluoji, kiek tik leidžia fantazija, o už tai jokių priekaištų nesusilauki. Tik kai kurie juokai ne laiku ir ne vietoje nuskamba. Kaip tat apie pandemiją kai kas pajuokauti pamėgino. Aš tai meluoju neišradingai. Šiandien net trims žmonėms pranešiau, kad man asmeniškai paskambino mūsų frakcijos lyderis Manfredas ir mane pasveikino su balandžio 1-ąja. Tada paklausiau tų žmonių, ką jie mano: ar čia pokštauju aš, o gal – Manfredas?! Visi trys, kaip vienas, mano apgautieji / neapgautieji pareiškė esą įsitikinę, jog tai mano (tikrai ne Manfredo) pokšteliai… Tai, va, pasirodo, būna rimtų ir nerimtų europarlamentarų, o aš tai jau prie pastarųjų!

Balandžio 2 diena, penktadienis.

 

Satelitinių kanalų tinklelyje užtinku vieną, per visas švenčių dienas ištisai transliuojamą velykinę transliaciją. Popiežius Pranciškus (argentinietis) itališkai aukoja šventąsias Mišias (su būtinaisiais intarpais graikiškai – Kyrie eleison, lotyniškai – sanctus, sanctus, sanctus, aramėjiškai – amen), o viskas iš visų tų kalbų verčiama į vokiečių (nes kanalas tai austrų…). Tikras Babelio bokštas! Vos ne kaip EP posėdžiuose (ten kalbų tai, tiesą sakant, dar daugiau)!

Skaitau Bulgakovą. Gerai, kad suprantu rusiškai, nes tinkamai Bulgakovą išversti – misija beveik neįmanoma. „Niekas nepabandė išlaisvinti nuteistųjų nei pačiame Jeršalaime, užtvindytame kariuomenės, nei čia, ant sargybinių apsuptos kalvos, ir minia grįžo į miestą, nes iš tiesų visiškai nieko įdomaus nebuvo tame mirties nuosprendžio vykdyme, o ten, mieste, jau vyko pasirengimas vakare stosiančiai didžiajai Velykų šventei“. Michail Bulgakov ,,Meistras ir Margarita“. 16 skirsnis. Mirties bausmė (iš rusų kalbos vertė L. M.)

Balandžio 3 diena, šeštadienis.

 

Velyknakčio liturgija. Iš Senojo Testamento: Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Žemė buvo beformė, tuščia ir apsupta amžinos tamsos. Visur telkšojo vien vanduo, o virš jo sklendė Dievo dvasia. Ir tarė Dievas: „Tepasidaro šviesa!“. Mes, krikščionys, visa tai perėmėme iš judėjų. Pavartau ir Korano literatūrinį prasmių vertimą. „Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė dangų ir žemę per šešetą dienų, ir buvo Jo Sostas virš vandens, kad išbandytų jus, kieno iš jūsų bus geresni darbai“ (11.7). Nieko kitaip.

Apie Prisikėlimą: „Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną. Jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę“. (Jn 20,27-29).

Balandžio 4 diena, sekmadienis.

 

Saulės ir Mėnulio sutapdinimas krikščioniškojoje tradicijoje. Pirmasis Mėnulio pilnaties sekmadienis po to, kai susilygina diena su naktimi – yra Velykų sekmadienis. Daugelyje kalbų tai ištariama kaip Pascha ar Pesachas – pagal seną tradicinę judėjų šventę. Lietuvišką Velykų terminą kalbininkai kildina iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij, kas išvertus reiškia „didžiulis, didysis“. Šiemet Šventųjų Velykų Mišios jau antrąkart ne šventojo Petro aikštėje, ir be „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“ (tokia korekcija dėl pandemijos).

Kada pirmąkart „legaliai“ švenčiau Velykas? Atsimenu, kad viešai pabandžiau pasveikinti jaunuosius kardiologus, atvykusius į Kauną iš Rusijos. Buvo ankstyvasis perestroikos etapas. Gal 1986-ieji? Žodžiu, ,,perestroikos saulei” dar tik užtekant. „Christos voskres“ – ištariau. Į mane buvo pažiūrėta labai keistais žvilgsniais. „Šiandien tokia diena“, – pabandžiau paaiškinti. „Kiek pamenam, tai šiandien tarybinių energetikų diena“, – ar kažką panašaus žvaliai atsakė man jaunieji rusų kardiologai. Praeis keleri metai, religingumas subujos ir posovietinėje Rusijoje. O pas mus Lietuvoje ,,nelegalus” kiaušinių dažymas vyko bene visu sovietmečiu. Pavasarinė dažytų kiaušinių ir zuikučių pyragų šventė buvo beveik leistinas „išdykavimas“. Tai ne Vasario 16-oji, kuri buvo visiškas tabu sovietmečiu.

Balandžio 5 d., pirmadienis.

 

Antroji Velykų diena. Praeitais metais dalinausi savo velykinių atvirukų kolekcija virtualioje parodoje. Šiemet žiniasklaida ja vėl susidomėjo. Norisi, kad šios šventės atneštų džiaugsmą. Toji Šv. Velykų simbolika atvirukuose bei pašto ženkluose yra labai žaisminga, jauki ir spalvinga, primenanti saulėtą pavasario nuotaiką, ,,pavasarinį atgimimą“. Linkėdamas likti sveikiems, vėl dalinuosi nuoroda į parodą ir kviečiu darkart pasidairyti: https://liudasmazylis.lt/2020/04/09/virtualioje-parodoje-velykiniai-atvirukai-is-prof-liudo-mazylio-asmenines-kolekcijos/