loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Atnaujinta EP darbotvarkė, situacija Ukrainoje ir vektoriai

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis 

Sausio 23–29, 2023 metų 4 savaitė

 

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

 

Sausio 23 diena, pirmadienis. Atsinaujinas darbotvarkės EP šablonas: vėl vykstu iš Vilniaus per Amsterdamą Briuselin, laukia renginiai su Ukrainos atstovais, grįžtu į Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdžius, temos – COVID-19 ir bičių. O istorinė atmintis gyva – šiandien komiteto nariai išklausė Europos Komisijos Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovės įžvalgas apie infekcinių ligų esamą padėtį Europoje. Posėdyje išgirdau, kad COVID-19 pagal paplitimą dabar jau rikiuojasi po RS viruso (ypač pavojingo kūdikiams), taip pat ir po gripo. Ir vis dėlto antrąja stiprinančiąja doze nuo viruso pasiskiepijo tik 35 proc. populiacijos (pirmąja – 65,4 proc.). Valstybės narės raginamos aktyvinti stebėseną, sekoskaitos tyrimus. Komiteto nariams rūpėjo ir epidemiologinė situacija Kinijoje – ten, kaip žinia, buvo užfiksuotas labai staigus COVID-19 plitimas, tad kalbėta apie papildomas priemones, tiriant atvykusius iš Kinijos į Europą bei pasiruošimą, jei staiga mus vėl užkluptų nauja COVID-19 atmaina. Tikimės, kad tų priemonių neprireiks, bet Europa daugiau nenori būti užklupta nepasiruošusi…

Hibridinis karas siautėja, atrodytų – kas čia nuostabaus. Puolimai prieš Europos Parlamentą (ir prieš Europos liaudies partiją, be kita ko), prieš Tėvynės Sąjungą (ir prieš vieną nusprendusį atsistatydinti jos frakcijos narį Seime) pradeda atrodyti kažkieno išmaniai koordinuojami. 

NETEKTIS. Mirė gydytojas profesorius Arvydas Šeškevičius, paliatyviosios pagalbos Lietuvoje pradininkas. Pamenu, kaip dabar, laikus, kai Jis pasakodavo apie slaugos ligonines-hospisus kaip apie Lietuvoje dar nematytą naujovę: „Ir, iškeliavus amžinybėn vienam iš pacientų, būtina skambinti varpais. Neskambinant, kitų pacientų mirtingumas, patikėkit, padidėja“. Dabar jau ir Jis iškeliavo.

 

Sausio 24 diena, antradienis. Šiandien Europos Parlamente lankėsi buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Darkart išgirdome apie Ukrainos situaciją ir poreikius iš gerai informuoto ir kompetentingo asmens lūpų. Pagyrė mus, europarlamentarus: už retorikos transformaciją (dabar jau sakome – Ukraina YRA Europos armija), už sankcijas Rusijai (kurių veiksmingumu jis tiki), ir už Ukrainos pakvietimą narystei ES, už tarptautinį tribunolą agresoriams nubausti, ir apskritai, už vieningus veiksmus vietoje ir laiku. Žinoma, susakė ir visas pastabas (kurias ir taip žinojome), pabrėždamas būtinybę greitinti paramos Ukrainai tempą. Žinoma, jog geopolitinė saugumo struktūra po karo yra visiškai neįsivaizduojama be Ukrainos narystės NATO. Na, o JAV aktyvina savo poziciją, „juda“ ir tankų „Leopard“ klausimas, būtų gerai, kad kuo greičiau pajudėtų (fiziškai) ir patys „Leopardai“.  

Pasisakiau Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje, kuriame turėjo būti daug kalbama apie bičių išsaugojimą. Tikėjausi konstruktyvios diskusijos apie tai, kaip čia pasiekti, kad ir bitės būtų sveikos, ir valgytojai (t. y. mes) sotūs. O, atrodo, patekau į renginį, reklamuojantį kuo greitesnį pesticidų uždraudimą. Kad tuo klausimu kuo greičiau būtų surinkta milijonas ES piliečių parašų. Ką gi, teko pasisakyti nevienareikšmiškai. Pasirinkau žodį „vektorius“, kurį savo argumentacijoje pavartojo tie pesticidų draudikai. Tai ir kalbėjau apie tuos įvairius vektorius. Bičių gerovė ir ūkininkų interesai yra skirtingų krypčių vektoriai, bet mes tam ir esam, kad pasiektume protingą kompromisą. Tik štai prieš metus į tųjų vektorių algebrą įsibrovė ir viską ėmė gožti dar vienas, karo – vektorius. Diskursuose atsirado maisto stygiaus problema. Tai, kas man gali atsakyti į klausimą: kaip pesticidų ribojimas atsilieps maisto kiekiui? Tiesiai ir paprastai – pagaminamo maisto kiekybei? Ir ar, griežtinant ribojimus Europoje, nepadidės rizika, kad kituose pasaulio regionuose biologinės įvairovės ir bičių gerovės bus dar mažiau paisoma? O kad pesticidų naudojimą reikia riboti, neabejotina. Ir pačius pavojingiausius bitėms pesticidus, žinoma, kuo greičiau reikia išimti iš apyvartos. Su tuo sutinku visu šimtu procentų. 

 

Sausio 25 diena, trečiadienis. Prieš 40 metų, 1983-aisiais, Europos Parlamentas priėmė pirmąją rezoliuciją, kuri pasmerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą nepriklausomų Baltijos šalių okupaciją. Šiandien „Baltijos kelio” korpuse Europos Parlamente, Briuselyje vyko šiai progai skirtos atminimo lentos atidengimo ceremonija. Tuometinė rezoliucija buvo atsakas į 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių atvirą laišką, smerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą ir reikalaujantį atkurti nepriklausomas Baltijos valstybes. Europos Parlamentas buvo vienintelė tarptautinė institucija, kuri reagavo į Baltijos šalių laisvės kovotojų laišką. Šiandien mes, Baltijos šalių atstovai, esame lygiateisiai ES nariai, bet istorinę atmintį apie mūsų skaudžias patirtis, nepriklausomybės atkūrimo siekį bei jo palaikymą turime puoselėti ir toliau. Kartu šventėje dalyvavo ir Petro Porošenka bei kiti Ukrainos atstovai. Natūralu, kad, prisimenant aną istorinį įvykį, šiandien nuaidėjo aktualus šūkis „Slava Ukraini!“

Parskrendu į Lietuvą, o Vilnius, visi vilniečiai, ir visi mes kartu švenčiame Vilniaus pagarsinimo dieną – mūsų amžinosios sostinės jau 700-ąjį jubiliejų. 

 

Sausio 26 diena, ketvirtadienis. Parskridęs iš Briuselio į Vilnių, tiesiu taikymu nulėkiau į Kvėdarną ir Šilalę. Susitikau su Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos, paskui su Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleiviais. Papasakojau ir apie Vasario 16-osios atmintį, ir apie mūsų laikus. Paskui Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristačiau parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“, žinoma, kalba pasisuko ir apie Ukrainą, ir apie kitas Europos Parlamento aktualijas. Taip pat smagu buvo dar vienoje Lietuvos vietovėje susitikti savo bendražygius – šį kartą palinkėjau Jonui Gudauskui, Rimai Norvilienei ir visai mūsų komandai sėkmės artėjančiuose rinkimuose!

 

Sausio 27 diena, penktadienis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena (ir tam skirto renginio valanda) sutapo su XVII Knygos mėgėjų draugijos visuotiniu susirinkimu. Lankiausi abiejuose renginiuose Vilniuje. Pasijutau svieto perėjūnu (mano Dieduką Praną Mažylį kažkas iš giminių tokiame kontekste tituluodavo: pas jį, esą, nuolat glaudžiasi visokie svieto perėjūnai. O aš pats, tarnaudamas žurnalistu, Sąjūdžio laikais suspėdavau iki trijų renginių per vakarą aplankyti). Iš tiesų, tai abiejuose renginiuose buvo daug kalbama apie istorijos perskaitymą. Ir viename, ir kitame renginyje buvo minėti ne patys džiugiausi Lietuvos istorijos laikotarpiai. Pirmajame renginyje – Antrasis Pasaulinis karas, antrajame – kad ir netiesiogiai, buvo paminėtas sovietmetis. Istorija mus moko, o jos mokytis niekada ne vėlu. Be kita ko, prisiminta ir Vilniaus pagarsinimo diena, kurią ką tik atšventėme. Lygiai prieš 700 metų mūsų monarchas Gediminas pakvietė svetimšalius į Vilnių, žadėdamas tikėjimo laisvę. Nuo tada Lietuva nebeįsivaizduojama be žydų. O Antrajam Pasauliniam karui įsiliepsnojus, jau reikėjo neeilinio pasiryžimo tuos žmones gelbstint. Įdomi prielaida: ar Zwartendijkas ir Sugihara koordinavo savo veiksmus, kai išrašinėjo tūkstančiams „gyvybės vizas“? Nėra įrodymų, kad jie būtų bent susitikę ano meto Kaune. Veikė tikrai koordinuotai. O ar su mano Dieduku Pranu Mažyliu? Žinau tik tiek, o ir turbūt jau esu tai daug kam pasakojęs, kad Zwartendijkas tada atstovavo „Philips“ firmai, o to meto gamybos radijo aparatas „Philips“ tebėra išlikęs tarp mano Dieduko daiktų!

Vakar Holokausto aukų atminimo diena iš anksto buvo paminėta ir Europos Parlamente. Kalbėjo Izraelio prezidentas Isaac Herzog. Atminimo ceremoniją pradėjo EP pirmininkė Roberta Metsola, Holokaustą pavadino didžiausiu istorijoje nusikaltimu, kuris tikrai neprasidėjo per vieną naktį, ženklų buvo matyti iš daug anksčiau: „Net ir po daugelio metų svarbu prisiminti Holokaustą, nes antisemitizmas neišnyko, ir tai yra paskutinė karta, kuri Holokaustą išgyvenusiųjų liudijimus girdėjo iš pirmų lūpų”.

 

Sausio 28 diena, šeštadienis. Prieš 95 metus Vokietija oficialiai pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. 

 

Sausio 29 diena, sekmadienis. Stokholme susitiko vadinamasis „COSAC trejetas“: pirmininkaujančios ES valstybės Švedijos, taip pat praeitą pusmetį pirmininkavusios Čekijos bei po pusmečio pirmininkaujančios Ispanijos vadovai.

 

„Šiuo laikotarpiu parodyta nepaprasta vienybė, todėl artėjant karo metinėms LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“ kviečia susivienyti ir dalyvauti akcijoje „Radarom!“

LRT ir organizacijų kvietimas dalyvauti akcijoje.

LRT ir organizacijų kvietimas dalyvauti akcijoje.