loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Įnovacijų programos ir šiandieniniai archyvai

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - mintys apie lietuvių kalbą ES, Europos Parlamento kontekste

Dienoraštis

Gegužės 3-9 dienos, 2021 metų 18 savaitė

 

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - mintys apie lietuvių kalbą ES, Europos Parlamento kontekste

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – mintys apie lietuvių kalbą ES, Europos Parlamento kontekste

„Žalioji“ savaitė. Europiniu žargonu tai reiškia, kad nevyksta (arba beveik nevyksta) posėdžiai Europos Parlamente. Taigi galima „pasiautėti“ Lietuvoje.

Gegužės 3 diena, pirmadienis.

Saulės diena. Ta proga – iš knygos „Nežiniukas Saulės mieste“: „– Jis pavadintas Saulės miestu todėl, kad ten visada geras oras ir šviečia saulė.

–  Argi niekada nebūna debesų? – nusistebėjo Nežiniukas.

– Kodėl nebūna? Būna. Bet mūsų mokslininkai išrado tokius miltelius, kai tik pasirodo debesys, juos pabarsto tais milteliais, ir jie tuoj pat išnyksta. Visa tai chemija, broleli!”. Va, kaip būna knygose! O realybėje klimatas kinta dėl visai kitokių priežasčių.

Gegužės 3-oji – Konstitucijos diena, Lietuvos ir Lenkijos istorinio bendrumo simbolis: 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje (po JAV) konstituciją.

Gegužės 4 diena, antradienis.

O šiandiena – Latvijos nepriklausomybės deklaracijos diena.

Apie darbus: pateikiu savo balsavimų plenarinėje sesijoje išaiškinimus. Man pasirodė svarbios temos dėl COVID-19 testavimo prieinamumo ir įperkamumo, COVID-19 sertifikato, HORIZON Europe mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos, dėl agresyvių Rusijos veiksmų bei dėl dirvožemių apsaugos. Tai jas visiems ir išaiškinau. Europos Parlamento tinklalapyje yra viskas! (Ir turėtų išlikti suarchyvuota ilgiems ateities laikams) Beje, lietuviškai (apie kalbas dar bus ir šiame dienoraštyje toliau). O šiandieniniuose archyvuose yra viskas (tik kartais tenka nuvykti ir paieškoti). Ten yra ir 50 metų senumo „Lietuvos TSR ministrų tarybos valstybinio radijo ir televizijos komiteto „Radijo biuletenis“. Jame – radijo laidų iš užsienio lietuvių kalba transkripcijos. Atspausdinta 95 egz. 1971 m. gegužės mėn. 4–10 d. d. patenka į Nr. 19. Turinyje – Vatikano radijo ir „Amerikos balso“ laidų išrašai. Taigi štai ką buvo galima išgirsti per sovietų draudžiamą ir slopinamą radiją lygiai prieš 50 metų.

„Iš viršaus primestas ateizmas truks tol, kol truks žmogaus prigimties, natūraliai linkstančios į religiją, prievartavimas. <…> Sunaikinti Dievą žmogaus širdyje yra tas pats, kaip sunaikinti patį žmogų“. Įdomi citata. Laida skirta Lietuvai, kurią tuo metu valdė sovietai. O kuria linkme judėjo pasaulis, Europa ir Lietuva per tuo 5 dešimtmečius paskui? Nemanau, kad ši diskusija šiandien yra pasibaigusi. Ir Europos ateičiai, manau, aktuali. Startuoja daugiakalbė skaitmeninė Konferencijos dėl Europos ateities platforma (velnias liežuvį nusilaužtų dėl tokio linksnių derinimo). Toje platformoje kiekvienas pilietis gali pateikti savo idėjas. Tai gal ir aš apsispręsiu pateikti platesnei diskusijai tą 50 metų senumo Vatikano radijo citatą? Tą, apie Dievą širdyje…

„Lietuviai pasaulyje“ (čia vėl per radiją prieš 50 metų). „Nemažam skaičiui lietuvių studentų išeivijoje kasmet baigiant aukštąsias mokyklas ir universitetus, auga įvairių mokslo sričių nauji specialistai, magistrai bei doktorantai. Jų įnašas tiek lietuvių, tiek Jungtinių Amerikos Valstybių, Kanados, Anglijos ir kitų kraštų mokslui ir kultūrai yra nepaprastai didelis. Šimtai lietuvių profesoriauja universitetuose ir dirba įvairiose tyrimo laboratorijose“. Tai buvo prieš 50 metų. O kaip mūsų laikais? Na, kas pora metų įteikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Ką dar transliavo Vatikano radijas? „Šiandien lėktuvu iš Lietuvos per Maskvą į Romą atvyko trys lietuviai vyskupai“.

„Šiemet Vasario 16-osios gimnazijoje mokosi apie 70 moksleivių, kurių tarpe yra atvykusių mokytis ir iš Jungtinių Amerikos Valstybių“. Dabar – mokosi apie 200 mokinių.

„Lietuvių katalikų mokslų akademija, siekdama skatinti ir dengti ne tik lietuvių mokslininkų darbus, bet ir žurnalistiką, šiemet įsteigė kasmetinę premiją, kuri bus suteikiama labiausiai kūrybingumu žurnalistiniame darbe pasižymėjusiam laikraštininkui, atsižvelgiant taip pat ir į sąlygas ,kuriose jam tenka dirbti bei už pasiaukojimą lietuviškai periodikai. <…> Taip pat numatyta, kad ateinančiais metais Lietuvių katalikų mokslų akademija pirmą kartą paskirs tūkstančio dolerių premiją už ypatingos svarbos mokslinį darbą, ir ši komisija ateityje bus skiriama kas metus“.

Suprask, – paskirs 1972-aisiais. Kas konkrečiai tas premijas gavo? Jau turbūt reikėtų raustis archyvuose, kad sužinotum. Šiais laikais panašaus dydžio premija irgi yra įsteigta. Magistrantams. 1000 eurų. Galima pretenduoti. Tai tiek per Vatikano radiją.

O „Amerikos balsas“ pranešė, kad gegužės pabaigoje Filadelfijoje šaukiamas Amerikos lietuvių Tautinės sąjungos suvažiavimas. Daug rimtų pranešimų, o meninėje programoje pasirodys solistė Vanda Stankienė (bene ta pati Vanda Stankus, įdainavusi nemirtingąjį „Kanarkų fokstrotą“… Jei dar nesate girdėję – būtinai pasiklausykite!)

Gegužės 5 diena, trečiadienis.

Esu pakviestas dalyvauti nuotolinėje istorijos pamokoje, Palangos senosios gimnazijos mokiniams Vasario 16-osios akto Signataro Jurgio Šaulio gimtadienio proga. Rodos, jau tiek žinau apie Jurgį Šaulį, o vis dar nustembu: pabandžiau nupasakoti jo vaidmenį Lietuvos Tarybos veikloje, priimant svarbiausius dokumentus, ir, va, visi Lietuvos Tarybos rezultatai kaip ant delno! Jo nepergirsi. Giriame turbūt tik per mažai.

Iš karto po to – dar viena nuotolinė istorijos pamoka Veiviržėnų J. Šaulio ir Priekulės I. Simonaitytės gimnazijų mokiniams. Vėl apie J. Šaulį. Gal ir visai gerai, kad per nuotolį! Kitaip suspėk per dieną taip suvažinėti! Na, bet ir suspėdavome…

Interviu radijui išdėstau savo nuomonę apie HORIZON Europe programą. Dabar jau smulkiau, negu savo balsavimo išaiškinime. Ar Lietuvos mokslas ką nors „išpeš“ iš jos per artimiausius septynerius metus? Linkėčiau, jog taip būtų. Tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė skatins pažangą, bent jau artindama mokslininkų atlyginimus prie europinio vidurkio.

Vakare TS-LKD Šilutės, Klaipėdos rajono ir Telšių skyrių jungtinis posėdis. Papasakoju apie Europos Parlamento naujienas.

Šiandien Vyriausybė patvirtino Galimybių paso koncepciją, atveriančią daugiau galimybių žmonėms, persirgusiems, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 arba turintiems neigiamą testo rezultatą. Mano pozicija šiuo klausimu skeptiška, – ypač dėl testų. Tą ir pareikšiu interviu „Lietuvos ryto“ televizijai.

Gegužės 6 diena, ketvirtadienis.

Lietuvos Jaunųjų mokslininkų forumas: „Verslas ir mokslas. Sėkminga nesėkmės istorija“. Nupasakoju „savo“ atvejį, kaip darbavausi chemiku, kaip paskui Akto ieškojau… kaip Aktas ėmė ir atsirado… Buvo proga pakalbėti apie neva „atsitiktinumus“ bei „nušvitimą“ moksle (o ar jų būna? – egzistuoja DNR modelio – dvigubos spiralės, „dvigubas išaiškinimas“, kad reikėjo labai daug žinių, arba, kad Crickas su Watsonu sugalvojo dvigubos spiralės modelį vedžiodami pirštais aplink aprasojusias alaus stiklines viename iš Kembridžo barų… o gal vienas paaiškinimas visai neprieštarauja kitam?!) Ir apie kruopštų darbą, rutiną mokslininko veikloje, o ar įmanoma be jos?

Skaitau nuotolinę paskaitą VDU studentams apie Europos Bendrijų plėtrą, Rytų kaimynystę, paįvairindamas savąja Europos Parlamento nario patirtimi. Ir smagu, ir gana graudu, kad karikatūros iš mano 2010-ųjų metų knygos tebėra tinkamos Europos Sąjungos plėtros problemoms, veiksmams (ir neveiksnumui) pailiustruoti. O teko kalbėti ne tik apie integraciją, bet ir apie byrėjimą, apie tai, kad Vakaruose apturėjom naują gerą kaimynę – Didžiąją Britaniją.

Gegužės 7 diena, penktadienis.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Vėl „siautėju“ tarp studentų – VDU Užsienio kalbų instituto man pasiūlytame renginyje „Lietuviu kalba: nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento”. Tai ir apie kalbos bei terminijos raidą Lietuvos Tarybos veiklos laikotarpiu, ir apie daugiakalbystę, jos reikšmę, įteisinimą oficialiuose ES dokumentuose, tokiu būdu išreiškiant pagarbą šalies narės kalbai. Aš tai manau, kad privalome puoselėti kalbą ne tik švenčių dienomis! Na, buvo proga pasidalinti ir savo paties „daugiakalbystės“ patirtimi EP, žinoma, nenutylint ir kuriozų… O XXVII Knygos mėgėjų draugijos įkūrimo 90-mečio proga buvo perskaitytas mano sveikinimas Draugijai. Juk ir aš pats neseniai tapau tos draugijos tikruoju nariu!

Gegužės 8 diena, šeštadienis.

Ant panemunių piliakalnių šlaitų žibuokles jau pakeitė pienės, vėsus pavasaris… Šiandiena – Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Klausa pagavo lakštingalos čiulbesio nuotrupas.

Gegužės 9 diena, sekmadienis.

Europos diena. Sveikinu ta proga visus! Ta proga Strasbūre (kuris uždarytas) iškilmingai bus atidaryta Konferencija dėl Europos ateities.

Kažkada ilgus metus dėsčiau apie pamatinį Europos integracijos dokumentą, paskelbtą 1950 metų gegužės 9 dieną – Šumano deklaraciją. Anais laikais, po dviejų alinančių pasaulinių karų, svarbiausi žodžiai buvo „susitaikymas“ ir „Dievas“. O dabar išstudijavau šiandieninę Deklaraciją dėl Europos ateities. Apimtis 2,5 puslapio. Patys įvairiausi žodžiai. Susitaikymas nebeaktualu (nebekariauja Europos šalys tarpusavyje, tai ir ačiū Dievui). Žodis „vertybės“ paminėtas penkis kartus. „COVID-19“ keturis kartus. „COSAC Troika“ vieną kartą. (Negi manote, kad savo dienoraščio puslapiuose aiškinsiu dabar visiems, ką toji abrakadabra reiškia? Bet Deklaracijos sudarytojams būtinai knietėjo tai įrašyti). O žodis „Dievas“ nepaminėtas nei karto. Ką gi – tikrai yra erdvės diskusijai.