loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Iniciatyvos klimato kaitai ir sveikatos sistemai plačiąja prasme

Nuotrauka SCANPIX.

Dienoraštis

Spalio 25–31 dienos, 2021 metų 43 savaitė

 

Nuotrauka SCANPIX.

Nuotrauka SCANPIX.

 

Spalio 25 diena, pirmadienis. Komentavau Delfi portalui apie klimato kaitą ir ES veiksmus. Padėtis yra išties dramatiška ir tam pasiruošti labai sudėtinga, sunku prognozuoti, kaip bus ateityje. Dėl Žaliojo kurso susitarta, ir iššūkių netrūksta… Klimato kaitos krizės Europoje tikslas – tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m., o tam įgyvendinti reikia ir pereiti prie švarios energetikos, ir prie aplinką tausojančio transporto, investuoti į tvarią ateitį, žinoma, orientuojantis į mokslą bei jo pokyčius klimato kaitai. Žaliojo kurso esminiai iššūkiai turi būti siejami ir su naujų tvarių darbo vietų kūrimu.

O tuo pačiu metu ima stigti energijos šaltinių, ir juk reikia mažinti ES energetinę priklausomybę nuo išorės. Svarbu, kad gerinant biologinę įvairovę, mažinant CO2, gerėtų ir žmonių sveikata bei gyvenimo kokybė. Pasaulinės tendencijos rodo, kad stichinių nelaimių gali daugėti, o klimato kaitos įtaka kelia iššūkius žmonių saugumui.

Mes ir dabar nežinome, o gal jau susiduriame su negrįžtamais pokyčiais? Gal jau aplinkai padaryta tokia stipri žala, kad nepavyks pilnai įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslų? Vis dar nežinome, kokia reali mūsų aplinkos padėtis. Todėl, kalbant apie kovą su klimato kaita, siekį sumažinti taršą ir kurti tvarumą daugelyje gyvenimo sričių – privalome būti kiek įmanoma racionalūs, o svarbiausia, pasitikėti ir remtis mokslu.

Šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo 29-osios metinės. Gerai pamenu 1992-uosius, kai šaltuose Seimo (tada dar – Aukščiausiosios Tarybos) rūmuose Vytautas Landsbergis „sutaikė“ skirtingų Konstitucijos projektų šalininkus, ir tauta referendume spalio 25-ąją pritarė tam tekstui, kuris galioja ir šiandien. Ir džiugina tradicija – pasitikrinti savo teisines žinias „Konstitucijos egzamine“. Ilgus metus dėsčiau bakalaurams kursą „Lietuvos politinė sistema ir politikos tradicija“, o dabar pats savęs klausiu: o kokiam pažymiui išlaikyčiau? Na, iš vakaro pasiruošęs turbūt kad išlaikyčiau!

Padėtis Baltarusijoje nerodo gerėjimo ženklų. Dirkas Schuebelis, ES delegacijos Baltarusijoje vadovas: ,,Minsko valdžia paprašė manęs išvykti birželio pabaigoje. Dirbau iš Briuselio. Aš ne tik vienas išvykęs iš šalies. Lenkija, Lietuva ir Latvijos kolegos taip pat turėjo palikti Minską. Daugybė ambasadų turėjo uždaryti savo patalpas. Iš tiesų, situacija mūsų darbo nepalengvina. Žmogaus teisių padėtis yra svarbiausia tema. Užregistruota daugiau nei 5000 su protestais susijusių nusikaltimų. Teismai ir toliau skiria politiškai motyvuotas bausmes“…

 

Spalio 26 diena, antradienis. Aukštaitijoje apsilankiau Pandėlio ir Juodupės gimnazijose. Kaip visada, moksleiviams rūpėjo ir Europa, ir, žinoma, Vasario 16-osios epocha ir Akto atsiradimas 2017-aisiais Berlyne. Beje, jie drąsiai klausinėjo ir apie tokius dalykus kaip gyvenimo kelio pasirinkimas, kaip ieškoti ir kaip rasti… Kai kurie laukė net dvi valandas po visų pamokų vien dėl šito susitikimo! Smagu, kai jauni žmonės energingi ir neabejingi! O grįžtant ištikimasis mano bendražygis Vitalijus Satkevičius nuvežė mane į mano prosenelių kapines Skapiškyje. Dabar ten ant Mažylių kapo degs žvakė. O jų gimtojo Šileikiškio kaimo, deja, seniai nebėra.

Apie COVID-19 situaciją. Liese: ,,Turėjome susitikimą su Komisija. Aptarėme svarbius aspektus, pirma, penkios valstybės narės yra labai sudėtingoje padėtyje dėl COVID-19, viena jų – Latvija. Tai šokiruoja. Situacija blogėja. Vertinu austrų požiūrį: jei bus apribojimų, jie bus skirti tik suaugusiems, o ne vaikams. Kitos valstybės narės, kurių padėtis šalyje taip pat sudėtinga: Rumunija, Bulgarija, Lietuva, Estija“. Liūdna tai girdėti. Kaip surasti galimybių mobilizuoti tuos, kurie nepaiso mokslinių įrodymų ir vis ieško pačių įvairiausių argumentų by tik nesiskiepyti?

 

Spalio 27 diena, trečiadienis. ,,EU4Health“ iniciatyvinės grupės konsultacijų rezultatai ir Europos pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir reagavimo tarnybos (HERA) įtaka šiai programai sulaukė didelio dėmesio. Liepos mėnesį pradėjome konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. 2022 m. numatomas 783 mln. biudžetas. Konkrečiai dėl vėžio tai – didelis biudžetas, platus iniciatyvų spektras. Programa yra daug daugiau nei atsakas į krizę, ji turi remti sveikatos sistemas.

NETEKTIS. Mirė poetas Robertas Keturakis… Lietuvos kultūros ir akademinės bendruomenės dalis, kūrėjas. 2005-aisiais redagavo mano monografiją „Kodėl netiko Europai  Konstitucija Europai“. Prisimenu, koks išdidus vaikštinėjau, kai mano knygos redaktorius pasakė, kad aš ne tik analizuoju, o ir turiu savitą stilių! Tai buvo man išskirtinis pripažinimas, patikėkite.

 

Spalio 28 diena, ketvirtadienis. „Demokratinis požiūris į Baltarusiją čia ir dabar“ – koordinavimo taryba ir Europos Parlamento delegacija Baltarusijai kvietė į internetinę apskritojo stalo diskusiją su keliais neseniai išrinktais Koordinacinės tarybos atstovais. Baltarusijos pilietinė visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida ir aktyvūs piliečiai yra A. Lukašenkos režimo vykdomų nepaliaujamų represijų gniaužtuose. Ar Baltarusijoje liko vietos pilietiniam įsitraukimui? Kokias galimybes turi KT atstovai ir kokius tikslus išsikelia? Kaip tarptautinė demokratinė bendruomenė gali veiksmingai bendrauti su prievartinėje tremtyje atsidūrusiomis Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir pilietiniu sektoriumi?

 

Spalio 29 diena, penktadienis. Lietuva ruošiasi ilgajam savaitgaliui, o pasaulis – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai. Šiandienos ,,Žinių radijo” eteryje – diskusija būtent apie tai. Papasakojau apie ES poziciją, kurią praeitą savaitę išreiškėme ir Europos Parlamento rezoliucija. Kaip dėl to nusiteikusi likusi pasaulio dalis? Turi gi pagaliau ne vien Europa prisiimti įsipareigojimus, kurie saistytų mažinti anglies dioksido išlakas, o būtų ne vien tik deklaratyvios frazės.

Žodį ,,neramu“ pandemijos akivaizdoje jau išnaudojau… Užsikrėtimų atvejų Lietuvoje skaičius statistikoje – 3303. Vakar labiausiai sukrėtusi žinia – apie gimdyvės mirtį Kauno klinikose, kuri sirgo COVID-19.

Artėjantis savaitgalis bus ilgas ir išskirtinis, vienas toksai metuose! Prisimindami mirusius, pagalvokim ir apie gyvuosius… o po savaitgalio, iškart lapkričio 4 dieną vyksiu į Šiaulius, pristatyti masinių trėmimų 80-mečiui skirtą parodą. „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Ekspozicijoje – Juozo Siručio, Petronėlės Sirutytės-Lastienės, Onos Matulaitytės-Stulginskienės bei Jono ir Onos Siručių laiškai, adresuoti mano močiutei Antaninai Mažylienei.

 

Spalio 30 diena, šeštadienis. Giedras šeštadienis Vilniuje! Su anūke užvažiavome keltuvu į Gedimino ir įkopėme į Trijų Kryžių kalnus.

 

Spalio 31 diena, sekmadienis. Laikas atsukamas vieną valandą atgal. Tai ar bus kada sustabdytas tas ,,laiko sukinėjimas“? Šis Europos Komisijos siūlymas buvo pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus keičia laiką. Neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai pripažįsta ir ekspertai, ir politikai (manau, kad ir man pačiam tas kaitaliojimas sveikatos neprideda… ), o sprendimui „baigti sukioti“ vis pristinga politinės valios. Na, bet kai ruduo toks gražus, tai ir prie laiko perstūmimo lengviau pripranti!