Dienoraštis 

Sausio 16–22, 2023 metų 3 savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Sausio 16 diena, pirmadienis. Aš ir vėl Strasbūre. Šiandien kaip tik proga prisiminti, kiek daug metų dėsčiau studentijai apie Vieningos rinkos programą. Ir, va: jau 30 metų tai programai. Šią progą paminėjome pirmojoje šiemet Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Europos bendroji rinka tebėra vienas didžiausių ES laimėjimų. Programa įkurta 1993-iaisiais, vis kaskart iškyla naujų iššūkių, tad jau reikalaujama ir pertvarkos, ir politinių įsipareigojimų atnaujinimo. Ar galėjau prieš 30 metų pagalvoti, kad ateis toks laikas, kai galėsiu asmeniškai prisidėti prie to?!

Sausio 17 diena, antradienis. Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono pirmininkavimo pristatymas: savo kalboje Kristerssonas minėjo, kad jo šalies prioritetas prie Tarybos vairo bus Europos saugumas, patikino, kad toliau rems karo draskomą Ukrainą ir pabrėžė ES geopolitinę reikšmę: „Kurdami saugumą turime žiūrėti ir į kitus piliečiams artimus aspektus. ES turi veiksmingiau bendradarbiauti prieš organizuotą nusikalstamumą ir siekti bendros, nuoseklios migracijos politikos. Kitas Švedijos prioritetas bus bendrų su ES vertybių puoselėjimas”. Per Švedijos pirmininkavimo pusmetį bus ne viena situacija, kai „persidengs“ NATO ir Europos Sąjungos iššūkiai, reikės bendrų veiksmų, o abiejų organizacijų resursų sutelkimas prisidėtų prie saugios ir vientisos erdvės tarp Baltijos ir Juodosios jūrų puoselėjimo. Švedijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje tikrai išeis į naudą. 

Sausio 18 diena, trečiadienis. Rusijos karo Ukrainoje tema „nepaleidžia“. Pirmasis mano pasisakymas šiemet – apie būtinybę steigti tribunolą karo nusikaltimams tirti. Rusijos nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų, sisteminis taikios infrastruktūros bombardavimas atskleidžia karo brutalumą, todėl svarbu imtis tarptautiniu mastu koordinuojamų teisinių veiksmų, siekiant nustatyti kaltuosius tų veiksmų iniciatorius ir patraukti juos atsakomybėn. Priminėme ir raginome ES institucijas bei valstybes nares kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus. Lietuva ir dar kelios valstybės jau pasisakė už tai. Tikime, kad Europos Parlamento rezoliucija nuties kelią tolesniems būtiniems teisiniams žingsniams. Rusija bijo būti saistoma tarptautiniais susitarimais dėl sąžiningo ir bešališko teismo. Turbūt žino geriau už mus, į kokią žiaurumo bedugnę yra save įstūmusi. Rusija privalo gauti ir atlikti savo bausmę už viską. Pozityvu tai, kad už tokio tribunolo įsteigimą balsavo net 472 iš 524 EP nariai, atstovaujantys įvairioms ideologijoms ir visoms 27 ES valstybėms. Tai – nebe tik nuoširdus piktinimasis Rusijos vykdomomis baisybėmis, nebe tik stipri politinė valia, o ir teisinio kelio – kaip įvykdyti teisėtumą – pradžia. Atpildo diena vis tiek ateis. Savo pasisakyme siūliau nepamiršti ir Baltarusijos režimo bendrininkavimo su Rusija: placdarmo terorui sudarymas taip pat yra teroras!  

Vertinant istorinį kontekstą, vienas iš pirmųjų tarptautinę visuomenę sutelkusių teisinių procesų buvo Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas. Būtent ten agresijos nusikaltimas buvo pripažintas sunkiausiu karo nusikaltimu (karo nusikaltėliams skyrė pačias griežčiausias bausmes). Tribunolo teisėtumas kilo iš Sąjungininkų susitarimo po besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos. Į tribunolo jurisdikciją buvo įtraukti nusikaltimai prieš taiką (lygiavertis agresijos nusikaltimas), karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Žinoma, tribunolas tuo metu teisinius įgaliojimus gavo tik iš valstybių, dar neegzistuojant JT ir Vokietijai (ją administruojant sąjungininkėms), joms sutikus su visomis sąlygomis. Kitas teisinis precedentas, reikalaujantis specialiojo tribunolo, buvo Jugoslavijos karas. Tai – pirmasis JT įsteigtas karo nusikaltimų teismas ir pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas. Šis specialiojo tribunolo pavyzdys, kai buvo teisiama karinė vadovybė, istorijoje yra itin svarbus. O Tarptautinės teisės praktika atskleidžia, kad visi specialieji tribunolai dėl ginkluotų konfliktų buvo patvirtinti tik su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos intervencija. Todėl Rusijos pašalinimas iš JT Saugumo Tarybos taip pat privalo įgauti dar didesnį dėmesį. 

Šiandien EP pirmininko pavaduotoju išrinkome europarlamentarą liuksemburgietį Marc Angel. Prisiminėme ir buvusiojo mūsų pirmininko Davido Sassoli mirties metines. Jo pareigas perėmusioji Roberta  Metsola atviravo: „Nesuskaičiuoju, kiek kartų per tuos metus norėjau į Jį kreiptis patarimo…”. D. Sassoli buvo tikras lyderis, tikras europietis. 

Sausio 19 diena, ketvirtadienis. Šiandien turėjau suspėti net į 3 renginius kone tuo pačiu metu. Vyko ES santykių su Šveicarija aptarimas. Kaip pamename, 2021 m. gegužės mėn. Šveicarija sustabdė derybas su ES dėl bendradarbiavimo susitarimo. Rudenį dalyvavau  Šveicarijoje ir Briuselyje vykusiuose pasitarimuose tarp šalių – kaip išsipainioti iš dabartinės būklės. Dabartiniai santykiai reguliuojami atskirais susitarimais, dalis jų baigia galioti, todėl reikia ieškoti sprendimų. Jų ieškoma, ir, tikėtina, šiandieninis sprendimas prisidės prie to.  

Apie Iraną: šiandien EP balsavo dėl rezoliucijos – dėl ES atsako į taikius protestus ir valdžios vykdomas egzekucijas Irane. Irano saugumo ir policijos pajėgų reakcija į protestus yra smurtinė, Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės, Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje… ir daugybė kitų žiaurių sistemingų diskriminacinių įstatymų. Rezoliucija priimta griežtai reaguojant į tokią situaciją Irane. Nerimą kelia ne tik neatleistini žmogaus teisių pažeidimai, tačiau ir stiprėjantys ryšiai tarp Teherano ir Maskvos, pastarajai Ukrainoje naudojantis Irano bepiločiais orlaiviais. Raginama Islamo revoliucijos gvardiją ir jos pagalbines pajėgas įtraukti į ES teroristų sąrašą. 

Apie Baltarusiją: Delegacijos ryšiams su Baltarusija posėdyje pabandėme įvertinti nepriklausomų profsąjungą veiklos būklę toje valstybėje. „Veikla“ – skambiai pasakyta. Dirbantysis rizikuoja netekti darbo jeigu ryšis bent menkiausiam kontaktui su nepriklausomos organizacijos veikėju, – juk ten nepriklausomų profsąjungų veikla seniai paskelbta nelegalia… . Ten 80 proc. įmonių valstybinės, kiekvienoje dirba „mandagiai“ vadinamas „ideologas“ (de facto, specialiųjų tarnybų pareigūnas), per kurį valdžia regi kiekvieną krustelėjimą. Man atrodo, tai yra baisiau, negu juodžiausiu sovietmečiu. Dabartinis Baltarusijos režimas ir toliau sugeba rasti būdų, kaip vis labiau degraduoti.

Sausio 20 diena, penktadienis. Prancūzai ir vėl streikuoja. Traukiniais iš Strasbūro daugumai europarlamentarų šiandien vykti nepavyko. Šimtams kolegų daugiau nei 5 valandas į Briuselį teko riedėti autobusais. O aš parskridau iš Frankfurto į Vilnių (šįkart sėkmingai ir be pavėlavimų). Sudalyvavau TS-LKD susibūrime Raseiniuose. Prieš 27-erius metus ten balotiravausi rinkimuose į Seimą, o šiandien susibūrėme paremti mero, skyriaus pirmininko Andriaus Bautronio ir jo suburto kandidatų sąrašo. Pajutome tikrą bendrystę! Dalyvavo Seimo nariai Jurgis Razma ir Jurgita Sejonienė, vykdomasis sekretorius. Artėjant rinkimams. Galime laukti kontroversiškų užsipuolimų spaudoje, vienas toks kaip tik kalbamuoju momentu ir buvo nukreiptas prieš raseiniškius. Padovanojau merui europietišką lietsargį, kurį ir išskleidžiau visiems matant. Kažkodėl visiems pasirodė, kad tai „Europos stogas“?.. Savo kalbelėje taip ir pasakiau: „Mes Europos liaudies partijoje laikomės principo „neįvardinti ir nekaltinti“, o juk sprendžiame didžiausio jautrumo ideologinius klausimus. Turime laikytis išvien ir Europos, ir valstybės, ir savivaldos lygmeniu. Manau, būsim teisingai suprasti. 

Sausio 21 diena, šeštadienis. Prieš 99 metus mirė bolševikų vadas, tuometinės totalitarinės komunistinės sovietinės vyriausybės vadovas Vladimiras Uljanovas-Leninas. 

Sausio 22 diena, sekmadienis. Prasideda azijietiškieji Juodojo Vandens Triušio metai.