Kai Lietuva duso nuo kone 40 laipsnių karštyje, Ispanijos kurorte San Sebastiane radome tik 11 laipsnių šilumos. Štai akivaizdus klimato kaitos įrodymas! Sulčių stiklinė Atlanto vėjui košiant nelabai tepradžiugino. Tiesa, mokytis toks oras visai palankus – vis tiek į pliažą netraukia. San Sebastianas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Dar ne taip seniai čia buvo nesaugu dėl nuolatinio teroro atakų pavojaus. Ir renginio surengimas ten turėjo svarbią simbolinę prasmę: jau vėl saugu. Na, o miestas nepaprastai gražus.

Čia išgirdome gausybę naudingos informacijos, iš arti pamatėme ir galėjom pasikalbėti su tokiais politikos grandais, kaip „nueinančios“ Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani. Temų ratas – nuo techninių klausimų apie europarlamentarų teises ir pareigas iki akademinių įžvalgų apie Brexit ir jo
pasekmes, būtinybę Europai atsilaikyti prieš kitas pasaulines galybes. Žinoma, ir apie vertybes.

Laikai nėra lengvi Europos demokratijai. Kad įsigali šūkis „balsuokit už bet ką, tik ne už krikščionis demokratus“ – nenauja nei Lietuvoj, nei bet kur Europoj. O štai spekuliacijų apie kažkokią „tikresnę“ krikščioniškąją pakraipą gausėja. Lietuva dar kol kas neblogai atsilaikė prieš tokį ir panašų populizmą, o kitur buvo ir blogiau.

Ir atsitinka taip, kad Europos liaudies partija jau bus priversta rūpintis ne tik krikščioniškosios, o ir apskritai demokratijos išsaugojimu. Turbūt kaip niekada anksčiau akivaizdu, kad tiek tos demokratijos ir tėr: tik amžina kairės ir dešinės priešprieša. Taip, nuo to pavargstama… bet kitokios demokratijos tai ir nėr!