Gruodžio 13 dieną, Europos Parlamento (EP) narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biure Vilniuje buvo atidaryta kalėdinių ir naujametinių atvirukų paroda. Profesorius L. Mažylis pristatydamas savo asmeninės kolekcijos parodą ne kartą akcentavo, kad visi eksponatai atspindi ir XX a. Lietuvos istorijos vyksmą.

Atvirukai iš epochos, kai Lietuva buvo carinės Rusijos valdžioje, dažniausiai būdavo rusų bei lenkų kalbomis, retkarčiais lietuviškai, o leidžiami – pačioje Rusijoje. Dominuoja pakankamai įvairūs siužetai, susiję su Kristaus gimimu, būdingas augalų ir šventinio stalo vaizdavimas.

Pačiam L. Mažyliui svarbiausi atvirukai – iš tarpukario su tautiniais motyvais bei būtent leisti Lietuvoje. „Pasirašomas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atvirukuose pasirodo patriotinė simbolika – laikinosios sostinės Kauno vaizdai, Gedimino pilis lenkams priklausančiame Vilniuje. Šventiniai sveikinimai išties suklesti ir netgi įvairiais pavidalais: ar ant atviruko pašto ženklą klijuojant, ar voke jį siunčiant. Lietuvoje svarbiausių metų švenčių metu pajuntama savotiška magija“, – apie tarpukario Lietuvos atgimimą, kuris atsispindėjo net atvirukuose, pasakojo L. Mažylis.

Sovietmečio  atvirukuose buvo akcentuojama Naujųjų metų šventė, o Kalėdos veikiau nutylimos. Ši tema dominuoja nebent tuose atvirukuose, kurie buvo siųsti lietuvių diasporos iš Kanados, JAV ar Vakarų Vokietijos.

„Viena iš labiausiai mane jaudinančių šio etapo korespondencijų – iš Gulago lagerio atsiųstas laiškas, kurį rašė ten kalėjęs mano tėčio pusbrolis Juozas Sirutis. Žodžiais išliejo jį slėgusį sunkumą. Tą, kurį jautė ne žvėriškai sunkiai dirbdamas lageryje, o per šventes būdamas taip toli nuo Tėvynės“, – pasakojo L. Mažylis.

Nuo Sąjūdžio pradžios iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios siųsti atvirukai pasakoja naują mūsų valstybės istoriją. Su Lietuvos tautiniu atgimimu atvirukuose vėl pastebima šventų Kalėdų tema, o po Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pasipila įvairiausios stilistikos atvirukai.

Parodoje apsilankę bičiuliai, bendražygiai, nauji kolegos ir net profesoriaus buvę studentai kviečiami laisvai pasidalinti mintimis apie istorinę atmintį ir Lietuvą praėjusio amžiaus bei šiandieniniame Europos kontekste.