Liepos 11 d. lankiausi Pivašiūnų bažnyčioje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1850 m., sutraukia tūkstančius maldininkų Švč. Mergelės Marijos Žolinės atlaidų – metu. Ji garsėja Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslu. Beje, Pivašiūnių parapijoje 1911-1927 m. klebonavo Vasario 16-osios Akto Signataras Alfonsas Petrulis. O šiandien čia pakrikštytas mano anūkas Pranas, įgyjęs Pranciškaus krikšto vardą.

Liepos 9 d. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje dėl humanitarinės pagalbos teigiau, kad humanitarinė pagalba nėra vien labdara – tai strateginė investicija į Europos saugumą, stabilumą ir patikimumą. Šiandien pasaulyje vyksta apie 130 aktyvių konfliktų, kurie sukuria didžiąją dalį pasaulinių humanitarinių poreikių. Nors pagalbos poreikis nuolat auga, finansiniai ir veiklos ištekliai mažėja. Todėl būtina reformuoti humanitarinės pagalbos sistemą – mažinti tiekimo…

Iš ryto valgiau darbinius pusryčius, į kuriuos mane, kartu su kitais Lietuvoje rinktais europarlamentarais pakvietė komisaras Andrius Kubilius. Kalbėjomės daugiausiai apie jo kompetencijos sritį – gynybą ir kosmosą. Europos Parlamente pasisakiau diskusijoje dėl brutalių žudynių Nigerijoje, kurios dar kartą priminė apie dramatišką saugumo ir religijos laisvės padėtį šalyje. Pabrėžiau, kad Kawel kaime įvykdytos žudynės sukrėtė ne tik vietos bendruomenes, bet ir visą civilizuotą pasaulį. Ginkluotos…

Liepos 7 d. Europos Parlamente pasisakiau diskusijose dėl Moldovos ir Ukrainos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje. Kalbėdamas apie Moldovą pabrėžiau, kad šalis demonstruoja įspūdingą europinės integracijos tempą. Jau užbaigta dvišalė patikra, potencialiai atverti visi šeši narystės derybų klasteriai, o didžioji dalis reformų žingsnių jau įgyvendinta. Akivaizdi pažanga pasiekta pamatinių vertybių, vidaus rinkos ir išorės santykių srityse, nuosekliai dirbama ir išteklių,…

Liepos 6 d. Valstybės dieną „Tautiška giesmė“ skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Strasbūre! Tai tapo jau ilgamete tradicija. Kartu su lietuvių bendruomene ir bičiuliais vienu metu giedojome himną, kuris kasmet sujungia lietuvius visame pasaulyje.   Su Valstybės diena! O EP tai buvo eilinė darbo diena. Pasirašau, kad ypatingos skubos tvarka būtų svarstomi klausimai dėl Nigerijoje tebesitęsiančio krikščionių persekiojimo, ypač žudynių Kawelo kaime ir karo nusikaltimų grėsmės, dažnėjančių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir žmogaus teisių padėties al Ubeide. 

Liepos 4 d. Šiandien, minint pulkininko Juozo Vitkaus–Kazimieraičio žūties 80-ąsias metines, turėjau garbę jo artimiesiems įteikti kuklią, bet istoriškai labai vertingą dovaną – 1933 m. leistą laikraštį, daugelį metų dulkėjusį viename Briuselio antikvariate. Jame paminėti Briuselio aukštojoje karo mokykloje studijavę Lietuvos karininkai, o tarp jų buvo ir Juozas Vitkus.   Tai nedidelis istorinis liudijimas, primenantis, kad Kazimieraitis, vėliau tapęs partizanų vadu, buvo ir išskirtinio pasirengimo profesionalus karininkas. Baigęs Lietuvos karo mokyklą, vėliau gilino karo…

Birželio 24 d. Niūrias žinias apie rusų siautėjimus papildė kitas renginys, kuriame prisistatė Ukrainos organizacijos, atliekančios išties didvyrišką darbą – mėginančios sugrąžinti į Ukrainą vaikus, neteisėtai išvežtus į Rusiją. Tam pirmiausia reikia surasti drąsių žmonių pačioje Rusijoje, o pats vaikų grąžinimas yra itin rizikingas. Sunku buvo klausytis pasakojimų apie į Rusiją patekusių vaikų indoktrinaciją, kai iš jų sąmoningai trinami prisiminimai apie tikrąją…

Birželio 24 d. Dalyvavau tarpparlamentiniame renginyje, kuriame buvo ir mūsų Seimo atstovų. Apsilankiau lenkų europarlamentarų organizuotoje Vloclaveko fajanso parodoje, kurioje turėjau progą išbandyti fajanso dekoravimo meną. 

Birželio 23 d. ŠV. JONO NAKTIS! Sveikinome visus Jonus ir Janinas, būdami kartu su Belgijos lietuvių bendruomene. Šventėme ten, kur fone (nuotr.) stūkso istorinės Briuselio miesto sienos likučiai, o prie jų - nedidelis jaukus kiemelis, kuriame tarp krūmo šakų, peri karietaitės. Graži vieta Joninėms!  

Birželio 23 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių komiteto renginys buvo skirtas kovai su nežmonišku elgesiu ir kankinimais totalitarinėse (deja, kartais ir kitose) valstybėse. Išklausėme trijų žmonių – venesueliečio, baltarusės ir bahreiniečio – liudijimų apie jų pačių patirtus kankinimus. Prisiklausius tokių istorijų dar aiškiau supranti, kad Europa neturi gailėti išteklių kovai su šiomis baisybėmis. Būtinas besąlygiškas kankinimų draudimas, veiksminga prevencija, neišvengiama kankintojų atsakomybė, o kankinimus išgyvenusiems…

Birželio 22 d. Šią Briuselio savaitę vėl daug kalbėjome apie ES plėtros perspektyvas ir mūsų Rytų kaimynes. Lietuvos atstovybėje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas informavo apie pastarosios Europos Vadovų Tarybos eigą ir rezultatus. Man (ir ne tik man) rūpėjo, kaip pasikeitė Vengrijos laikysena po to, kai Orbaną pakeitė Magyaras. Ambasadorius atkreipė dėmesį į tris pokyčius. Pirma, Vengrija nebeprieštarauja, kad sankcijos Rusijai galiotų…

Birželio 20 d. Pusryčiavome su aktyviaisiais lietuvių bendruomenės Paryžiuje atstovais – jaunais ir vyresniais. Prisiminėme pirmtakus – Oskarą Milašių, Petrą Klimą... Aptarėme Europos Sąjungos iššūkius – kaip jie atrodo iš Prancūzijos ir Lietuvos perspektyvų. O dar turėjau progą pažvelgti į Paryžių nuo Eifelio bokšto viršūnės. Unikali patirtis! 

BIRŽELIO 17 d. Tokių tuščių Strasbūro gatvių nesu matęs. Suprantama: juk futbolą žaidė Prancūzijos rinktinė! Visi, tai ir aš: padalyvavęs Strasbūro merės priėmime (iš Lietuvos europarlamentarų atėjau vienintelis...) dezertyravau į viešbutį – futbolo žiūrėti. Beje, prancūzai laimėjo.   O EP savaitėje buvo daug kalbų apie Rytų kaimynystę, bet netrūko ir kitų Lietuvai svarbių temų. Plenarinėje sesijoje pasisakiau dėl duomenų vagystės iš Registrų centro, kai neteisėtai buvo nukopijuota daugiau kaip 600 tūkst. nekilnojamojo turto…

BIRŽELIO 17 d. Dar viena svarbi šios savaitės tema Europos Parlamente – žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje. Diskusijoje raginau Europos Sąjungą išlaikyti tvirtą poziciją režimo atžvilgiu ir nesvarstyti jokių sankcijų švelninimo galimybių, kol nebus paleisti visi politiniai kaliniai.   Ypatingas dėmesys skirtas šešiolikmetės Aliaksandros Pulinovič istorijai. Ji buvo sulaikyta mokykloje, apkaltinta „terorizmu“ ir „ekstremizmu“ bei nuteista dešimties metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.  Tai atspindi sisteminį Baltarusijos režimo veikimo…

BIRŽELIO 14 d. O Gedulo ir vilties dieną – apie kančias ir nepalenkiamos dvasios pergalę, apie neatšaukiamą kovą už Lietuvos laisvę.   Seime ir šiemet buvo pagerbtos tremties ir rezistencijos aukos – tradiciškai skaitomos ištremtųjų pavardės, tarsi dar kartą sugrąžinant jų likimus į bendrą mūsų valstybės atmintį. Šįkart prie skaitymo prisidėjau ir aš. Tai nėra formalumas – tai tylus, bet labai tiesioginis susitikimas su istorija, kuri vis…

BIRŽELIO 13 d. Toks buvo šis savaitgalis, kuriame persipynė triumfas ir liūdesys, politika, sportas, istorinė atmintis...   Susirinko TS-LKD taryba. Viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje šis posėdis apibūdintas kaip viena iš pirmųjų rimtesnių pasirengimo savivaldos rinkimų etapų – taryba patvirtino 13 pirmųjų kandidatų į merus, o likusiose savivaldybėse kandidatai dar bus tvirtinami rudenį, užbaigiant visą rinkimų mozaiką. Tai iš esmės kampanijos starto signalas, kuriuo partija pradeda viešai dėlioti…

BIRŽELIO 12 d. Atsisveikinome su Vladu Garastu. Būtų pasakyta tiesa, bet ne visa, jog mus paliko ištisa krepšinio istorijos epocha. Dar tiksliau būtų pasakyti – jog Garastas pats buvo žmogus-istorija, žmogus, kuriame telpa visa Lietuvos krepšinio dvasia.  Bet, be viso to, Garasto epocha buvo ir mano paties neatsiejama (o gal ir pati optimistiškiausia; o tokių kaip aš – trys milijonai!) asmeninio gyvenimo dalis. Nuotaikai gendant juk pakakdavo ištarti sau…

BIRŽELIO 11 d. Įterpiau ir aš savo posmą į Lietuvos radijo 100-mečio „šventinį chorą“! Susikviečiau besidominčius ir papasakojau ne tik apie radijo istoriją, bet ir priešistorę. Patariau nepamiršti ir 1919-ųjų liepos 9-osios: jau tada Lietuva „įdarbino“ radiotelegrafinį ryšį. Papasakojau ir apie 1918-ųjų sausį, kai apie bręstančią Lietuvos Nepriklausomybę buvo konfidencialiai pranešama būtent radijo ryšiu! Manęs įdėmiai klausėsi ir svariai mane papildė veteranai radijo mėgėjai, kolegos…

BIRŽELIO 7-oji – Tėvo diena. Jau yra taip, kad ir tėtis miręs, ir abu seneliai. Taip jau mums visiems lemta, kad senelius prisimename nebejaunus. Ir abu jie, ir tėtis ilsisi Petrašiūnų kapinėse. Dieduko Eduardo netekau, kai man buvo pusantrų. Dieduką Praną prisimenu gerai – autoritetingas patriarchas ne tik akušerijos-ginekologijos srityje, bet ir šeimoje bei giminėje visų nepaprastai ir nuoširdžiai gerbiamas…

BIRŽELIO 3 d. EP Vystymosi komitete (DEVE) balsavome dėl naujosios Erasmus+ programos 2028-2034 metų laikotarpiui. Šiame procese buvau šešėlinis pranešėjas: stengiausi, kad faile atsispindėtų mūsų frakcijos, kartu ir mano, prioritetai ir nuomonė. Po kelis mėnesius užtrukusių derybų dėl kompromisų balsavimas pagaliau buvo itin sėkmingas. Pavyko išsikovoti beveik viską, ką buvau pasiūlęs. Džiugina tai, kad pavyko išsaugoti tas vertybes, kurios Erasmus+ programą daro tokia reikšminga dar nuo pat jos ištakų: kokybiškas aukštasis mokslas, jaunų žmonių žingeidumas, noras mokytis ir pažinti pasaulį.  Dabar failas keliauja toliau – į Kultūros ir švietimo komitetą, o dar vėliau…

BIRŽELIO 2 d. vyko Europos Parlamento aukšto lygio geopolitinis dialogas dėl NDICI-Global Europe instrumento - pagrindinės ES finansavimo priemonės, skirtos išorės veiksmams ir tarptautinei partnerystei.  Jos tikslai ambicingi - naikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi, propaguoti ES vertybes ir geopolitinius interesus visame pasaulyje. Idėjos itin reikšmingos, tačiau greitai besikeičiančiame geopolitikos paveiksle kyla natūralus klausimas - ar šis instrumentas pakankamai pritaikytas šiandienai?…

GEGUŽĖS 31 d. Vilniaus šokio teatre vyko Neli Beliakaitės Baltijos šokio akademijos spektaklis „Gražuolė ir pabaisa“. Ten šoko ir mano anūkė Augustė!

GEGUŽĖS 29-31 d. Lietuvoj šią savaitę valdo šaltybarščiai, bet, kadangi ši savaitė EP kalendoriuj – ne ružavoji, o žalioji, tai aš, lyg specialiai, pasimėgavau žalybarščiais. Taip mano Dieduko gimtinėje Aukštaitijoje vadina šaltą sriubą (tarmiškas akcentas ant „y“ – būtinas!), kurios receptu galiu pasidalinti. Reikės: rūgpienio (variantas: kefyras), smulkiais šiaudeliais pjaustytų agurkų beigi raugintų agurkėlių (variantas: rūgštynės), svogūnų, krapų, grietinės; variantai: su kietai virtu kiaušiniu arba be, su…

GEGUŽĖS 29 d. Liudas Dapkus ištisą valandą kalbino Liudą Mažylį.  Čia – pokalbio paruoštukė.   L. Dapkus Šiandien, kai gyvename greitos informacijos, trumpų antraščių ir nuolatinio dėmesio blaškymo laikais, istorija dažnai pralaimi algoritmams. Vis sunkiau sustoti, gilintis, prisiminti. Todėl pokalbis su Liudu Mažyliu bus ne tik apie praeitį, bet ir apie mūsų gebėjimą išlikti visuomene, kuri dar moka atsiminti.  L. Mažylis…

GEGUŽĖS 20 d. Štai ir išvykom iš Strasbūro Lietuvon. Mano vizituotojai – autobusu pro Berlyną. Ten žadėjo sustoti prie archyvo, kur saugomas Vasario 16-osios Aktas, ir sugiedoti Tautišką giesmę. O aš pargrįžau lėktuvu per Varšuvą. Savaitė buvo kupina šventinių įvykių (iškilūs Europos veikėjai atsiėmė ordinus, o aš – gimtadieninius sveikinimus), o juk ir įprastinius darbus reikėjo per tą patį laiką…

GEGUŽĖS 18 d. Baltijos jūra šiandien audringa ne tik meteorologine, bet ir geopolitine prasme. Jos dugne vis dar glūdi nuo Antrojo pasaulinio karo likę nuskandinti laivai, cheminės medžiagos ir minos – tai ne vien istorijos ženklai, bet ir realios dabarties grėsmės.   Papildomą nerimą kelia Rusijos šešėlinis laivynas – daugiau kaip 1 100 senstančių laivų, veikiančių už tarptautinių reguliavimo sistemų ribų. Prastai prižiūrimi laivai didina pavojų…

GEGUŽĖS 16 d. Kaune, Putvinskio gatvės (su kuria Mažyliai tiesiogiai susiję) šventėje – kaukių kolekcininko Gedimino paroda, Žmuidzinavičiaus terasose – šaulių kolektyvų koncertas, vis gatvės ilgiu – muzika, edukacijos, ekskursijos ir dar daug kitokių įdomybių. Turbūt tai pati rimčiausia iš visų gatvės švenčių Lietuvoje. Putvinskio gatvėje 1936-aisiais iškilo mano Dieduko Prano Mažylio privati ligoninė. Per devynis dešimtmečius kaip tik čia…

GEGUŽĖS 15 d. Sudeikiuose iki šiol nebuvau lankęsis. Šis miestelis Utenos rajone, prie Alaušo ežero, pasižymi ne tik gražia aplinka, bet ir turtinga kultūrine istorija – čia stovi išskirtinė bažnyčia, su šiuo kraštu susijęs poetas Margalis („Leiskit į tėvynę“) bei filosofas egzistencialistas Juozas Girnius.  Šiandien dalyvavau Lietuvos moksleivių sąjungos projekte, į kurį susirinko mokiniai iš įvairių Utenos rajono vietovių. Pasakojau apie Vasario…

GEGUŽĖS 14 d. Europos dienos tęsiasi! Šiandien lankiausi Vilniaus gimnazijose. Salininkuose pasakojau apie Europos Sąjungos institucijas, dalinausi savo profesinio kelio istorija – moksleiviams vis dar smalsu, kaip iš chemiko pasukau į politologiją ir politiką. Taip pat įteikiau Vasario 16-osios Akto kopiją.  Pilaitės gimnazijoje viešėjau jau ne pirmą kartą, todėl buvo malonu pamatyti, kad anuomet mano padovanotas Aktas iki šiol saugomas garbingoje vietoje – įrėmintas, o net ir mano autografas ant rėmo išlikęs nenusitrynęs. Šįsyk kalbėjome…

GEGUŽĖS 11 d. Europos dieną atšvenčiau (kiek pavėluotai...) Radvilišky, su Lizdeikos gimnazijos moksleiviais. Tikrai aktyvūs europiečiai! Pademonstravau savo kolekcijos „Privati Europa“ eksponatus. Juose – visa Europos integracijos istorija nuo pat pokario. Pašto ženkluose, vokuose, atvirukuose – Europos integracijos „tėvai“ Žanas Monė, Robertas Šumanas, vėlesnių laikotarpių politikai. Nuo 2019-ųjų Strasbūre vis įsigyju proginių filatelinių vokų, kurie išleidžiami kiekvienos Strasbūro sesijos proga.…

GEGUŽĖS 10 d. Dar viena VDU erdvė – Botanikos sodas – pakvietė į įdomius renginius bei veiklas. Įsijungiau!

GEGUŽĖS 8 d. Tie, kurie dar nepavargo nuo knygų, kitą dieną susirinko į VDU Leonido Donskio biblioteką. Ten kartu su kolege Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene tradiciškai pristatėme jau šeštąją mano politinio dienoraščio dalį „Byrantys Europos laikai“.

GEGUŽĖS 7 d. Savaitgalis Kaune, kaip įprasta gegužę, kupinas tiek veiklų, kad tik spėk suktis! Žinoma, nueiti į XXVII Knygos mylėtojų draugijos renginį buvo tiesiog privalu. Juk esu šios draugijos tikrasis narys – vienas iš tų 27! Tarptautinės XXXII knygos šventės proga vyko turininga konferencija, skirta lietuviškos knygos istorijai.

GEGUŽĖS 4-8 d. Darbinga savaitė Briuselyje. Pastarosiomis dienomis iš įtakingų politikų ir didžiųjų valstybių vadovų girdėjome skeptiškų vertinimų dėl spartaus Ukrainos priėmimo į ES, kalbų apie kažkokį „tarpinį narystės statusą“ ir jo paieškas... Na, bet Ukrainai, kaip įprasta, šią savaitę įvairiuose renginiuose skiriama daug dėmesio. Narystei vis tiek intensyviai ruošiamasi. Tas pats vyksta ir Moldovoje. Europos Komisija spartina techninius integracijos procesus, o Moldovos vyriausybė pavyzdingai vykdo įsipareigojimus. GEGUŽĖS 4 d. Susitikau su Adele Dovydavičiūte, Lietuvos kultūros atašė Belgijoje.   GEGUŽĖS…

BALANDŽIO 29 d. Kartais atrodo, kad kalbame apie akivaizdžius dalykus, bet vis tiek turime juos vis iš naujo kartoti. Sportas ir kultūra – gražios sritys, bet jos niekada nebuvo visiškai „švarios“, ypač kai kalba pasisuka apie Rusija. Keisčiausia tai, kaip greitai viskas užsimiršta. Vieną dieną reaguojame griežtai, kitą – jau lyg ir viskas gerai. Ir tada pamatai, kad Rusija vėl dalyvauja tokiuose…

BALANDŽIO 25 d. Dalyvavome Šventosiose Mišiose Šv. Petro bazilikoje – mūsų, atvykusių iš Europos Parlamento, buvo apie 150. Po Mišių Šventasis Tėvas pasidalijo įžvalgomis apie Bažnyčios ir politikos santykį. Vėliau kiekvienas asmeniškai sulaukėme palaiminimo.   Pasiryžau kiek netradiciniam žingsniui – paprašiau palaiminti ir pašto atviruką, adresuotą mano anūkams į Lietuvą. Ir, žinoma, šio palaiminimo taip pat sulaukiau. 

BALANDŽIO 24 d. Europos liaudies partijos studijų dienų diskusijose daugiausia dėmesio skirta politikos santykiui su Bažnyčia ir religijomis.    Turiningas buvo kardinolo Claudio Gugerotti, Romos kurijos Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto, pasisakymas. Jis bandė apibrėžti, kas šiandien yra Vakarų Bažnyčia – sąvoka, kuri ankščiau atrodė aiški, o dabar gerokai „išplauta“. Kas tie „nebe Vakarai“? Europa „stumiasi“ į Rytus. Kadaise Bendriją kūrė šešios, daugiausia katalikiškos, iš dalies protestantiškos valstybės, o šiandien joje jau yra ir ortodoksiškų šalių, o ateityje gali prisijungti ir musulmoniškos.  Dabar įstojo ir ortodoksiškų, „eilėje laukia“ ir…

BALANDŽIO 22 d. Santa Maria Maggiore bazilikoje kardinolas Rolandas Makrickas suteikė palaiminimą ir asmeniškai supažindino su šimtmečius menančia šventove – jos relikvijomis, architektūros bei dailės šedevrais. Apžiūrėjome ir jo iniciatyva įrengtą sakyklą bei lentą, skirtą Popiežiaus Pranciškaus mirties metinėms (jos kaip tik buvo minėtos vakar). Čia pat – ir išskirtinai kuklus Pranciškaus kapas.   Aš savo ruožtu įteikiau kelis atvirukus iš asmeninės kolekcijos su Bazilikos vaizdais. Vienas jų –ypatingas: siųstas iš Romos į Kauną dar prieš Pirmąjį Pasaulinį...  

BALANDŽIO 15 d. Briuselyje – komitetų savaitė. Teko pabalsuoti Užsienio reikalų komitete, kuriame esu pakaitinis narys. O balsavimuose – „senas pažįstamas“ Uzbekistanas, kurį vis dar stengiamės traukti iš Rusijos ir Kinijos įtakos į ES orbitą. Nelengva ir Turkijos tema. Jos geopolitinis svoris neabejotinas, tačiau europinės ambicijos pačios ES sulaukia vieningo „ne“ – politinių laisvių ten kol kas tikrai nedaugėja... Labai įdomus buvo vienas punktelis balsavime dėl JT. Priminėme, kaip Rusija kadaise tapo SSRS teisių perėmėja…

BALANDŽIO 7 d. Šiandien buvau pakviestas į Jono Pauliaus II gimnaziją Šilainiuose, Kaune. Dar viena gimnazija „į seriją“ – jie panoro išgirsti apie Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybes Vilniuje 1918-aisiais ir jo atsiradimo aplinkybes Berlyne 2017-aisais – iš pirmų lūpų! Gimnazijos steigėjas – Kauno arkivyskupija, taigi sąsaja su vienu iš Signatarų – Kazimieru Steponu Šauliu – akivaizdi. Juk ir dvidešimties Signatarų…

KOVO 31 d. Antradienį vykęs susitikimas su Varėnos krašto visuomene buvo dinamiškas. Aptarėme istorinė Vasario 16-osios atminties reikalus, suspėjau papasakoti ir apie Europos Parlamento aktualijas. Diskusijos rimtais klausimais vyko gana neformaliai ir nevengiant sveiko humoro. Manau, kad puikiai supratom vieni kitus. 

KOVO 28 d. Šiandien Kairėnuose komentavau savo kolekcijos atvirukus, kurių tema – Velykinis atbudimas. Šalia pavasarinių floristinių puokščių, velykinių vainikų ir kitų kompozicijų, kurie irgi buvo eksponuojami toje pačioje erdvėje, sveikinimo atvirukuose galima rasti Šv. Velykų simbolius, kuriuose atsispindi seniausi atvirukai – iš carinio laikotarpio, o eksponate dominuoja Lietuvos nepriklausomybės metų atvirukai. Šv. Velykų simbolika šiuose atvirukuose atsiskleidžia per dvi tradicijas – jas vadinu „pagoniškąją“ ir „krikščioniškąją“. Dažniau pasitaiko „pagoniškieji“ motyvai – vaizduojamas pavasario gamtos atbudimas: spalvinti kiaušiniai, besiritantys viščiukai, pumpuruotos augalų šakelės. Nors…

KOVO 27 d. „Žinių radijuje“ pasakojau apie Rytų kaimynystę - Moldovos ir Ukrainos narystės ES perspektyvas, Baltarusijos problematiką ir kitas aktualias temas. Nuoroda pasiklausymui: Nuomonių studija - Ar realu Ukrainai ir Moldovai įstoti į ES 2030 metais? 

KOVO 24-ąją dalyvavau dviejų parodų, atveriančių skaudžius istorijos puslapius, atidarymo ceremonijose Europos Parlamente. Europos Parlamento nario Bogdano Rzońcos kvietimu lankiausi parodos „Lenkai, gelbėję žydus Antrojo pasaulinio karo metais“ atidaryme. Nacionalinės atminties instituto parengta ekspozicija skirta tų drąsių žmonių atminimui, kurie karo sumaištyje, rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, pasirinko žmogiškumą vietoj baimės. Paroda priminė ir žmones, kurie Antrojo pasaulinio metais gelbėjo Lietuvos žydus, o gi tarp jų – ir mano…

KOVO 17d. EP Vystymosi komitete (DEVE) vyko balsavimas dėl komiteto teikiamos nuomonės Žmogaus teisių komiteto pranešimui „ES strategija, skirta kovoti su naujomis teorijomis prieš demokratiją“. „Teorija brolau, – sausa šaka, užtat gyvenimo vaišingas medis žydi.“ Taip sakė Johanas Volfgangas Gėtė mefistofelio (t. y. šėtono!) lūpomis. Pirminis pranešimo variantas man atrodė nepriimtinas, – ne šėtoniškas, bet kenksmingas. Vėliau pasiekti kompromisai mane kaip šešėlinį pranešėją, ir mano frakciją jau tenkino. Pranešime gana aptakiai pabrėžiama demokratijos principų apsaugos svarba ES institucijų lygmeniu ir aktyvus reagavimas į dezinformaciją ir antidemokratinius naratyvus, kurie gali…

KOVO 12 d. „Linksmas“ klausimas, kurio tema – linksminančios, vadinamosios juoko dujos. Tačiau pati problema visai nejuokinga: ar gerai, kai asmeniui leidžiama sau pačiam „pasiskirti“ to nuskausminančio ir nuotaiką pagerinančio junginio?   Azoto suboksidas (N₂O) pagal savo formulę atrodo beveik toks pat paprastas kaip vanduo (H₂O), tačiau pagal poveikį žmogaus organizmui tai tikrai nėra nekaltas „vandenėlis“. Tai stiprus anestetikas, medicinoje naudojamas nuskausminimui ar net pilnai narkozei operacijų…

KOVO 11-oji Lietuvoje – Nepriklausomybės šventė. Tuo metu Europos Parlamente vyravo kiek kitokio pobūdžio iškilmės: plenarinėje sesijoje kalbą sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikol Pašinianas. Jo pasisakymas buvo skirtas sudėtingai Armėnijos regioninei situacijai ir šalies pastangoms siekti ilgalaikės taikos Pietų Kaukaze. Taip pat daug dėmesio skirta Armėnijos santykiams su Europos Sąjunga ir galimybėms juos stiprinti. Ministras pirmininkas priminė, o ir pats…

KOVO 10 d. Plenariniame posėdyje aptarta Europos Sąjungos plėtros strategija. Ši tema yra įgavusi naują geopolitinę reikšmę. Akivaizdu, kad plėtra jau seniai nebėra vien techninis stojimo procesas – ji tampa ir politiniu bei saugumo projektu, ypač galvojant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kandidatės šalys vertinamos pagal padarytą pažangą įgyvendinant reformas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse. Šiuo metu į ES stojimo procesą…

KOVO 9 d. Prisidėjau prie iniciatyvos, kad Parlamento darbotvarkėje skubos tvarka atsirastų  klausimas dėl itin nerimą keliančio reiškinio – užsienio piliečių, ypač iš Afrikos šalių, verbavimo dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą. Kalbame apie schemą, kurioje jauni žmonės viliojami darbo ar studijų pažadais, o vėliau atsiduria keblioje situacijoje, kuomet faktiškai tampa prievarta įtraukiami į karines struktūras ar su karu susijusią veiklą. Rusija Afrikoje veikia dar…

VASARIO 27 d. Vilniaus knygų mugėje pristačiau savo naujausią knygą „Byrantys Europos laikai“. Renginys vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jau įprasta, kad knygą Rašytojų kampelyje pristatėme kartu su Viliumi Kaminsku. Knygoje pateiktos įžvalgos apie 2025 metų politinius procesus pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, Europos Parlamento kasdienybę bei joje bręstančius sprendimus.   Kartu su mugės lankytojais pasidalinau mintimis apie darbą Europos Parlamente, kuris išmokė mane veikti nuosekliai ir nesiblaškyti. Net ir…

VASARIO 25 d. Stanislav Ryženkov – žmogus legenda. Mane pakvietė susitikti su juo. Atrodo jaunas, o jau 12 metų kare. Jo pasisakymas priminė, kiek seniai jau tęsiasi tas karas, priminė karo epizodus, kai Mariupoly buvo ginama Azovstal gamykla. Sunkiai sužeistas, netekęs rankos, patekęs į priešo nelaisvę, buvo kankinamas, po apsikeitimo belaisviais grįžo į rikiuotę, o dabar dirba karo veteranų organizacijoje. Garbė su tokiais žmonėmis susitikti.  

VASARIO 24 d. Kada galėsim sakyti, kad Ukraina pasiekė pergalę kare? Atsakymas nuskambėjo aiškiai – kai bus pasiekta garbinga ir tvari taika. Taika, kuri reiškia ne pauzę agresoriui persigrupuoti, o realų saugumą ir teisingumą.   Ketvirtųjų agresyvaus Rusijos pradėto karo metinių dieną Briuselyje vyko renginys po renginio – komitetų posėdžiai, plenariniai balsavimai, diskusijos apie Europos gynybos sąjungą, dronų karo grėsmę, atsakomybę už karo nusikaltimus.…

VASARIO 16 d. Stebiu šventinį vyksmą sostinėje iš Laikinosios sostinės. Matau, jog svarbiu asmeniu šventės vyksmia tampa EP pirmininkė Roberta Metsola. Ji dalyvavo ir trijų valstybių vėliavų pakilimo ceremonijoje Daukanto aikštėje (ir kaip nesušalo su savo baltuoju paltuku!). Paskui Mišiose Katedroje, o dar lankėsi ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Man patiko jos laikysena. Komentuodama Vasario 16-osios Aktą, pabrėžė jame…

VASARIO 15 d. Dalyvavau savivaldybės priėmime. Buvo miesto tarybos deputatų, Seimo narių. Koncerte „Aš - dalis Tavęs“ įdomiai pateiktas Vasario 16-osios istorinis vyksmas. Rodė ir man nematytų dokumentikos kadrų. Nedaug ten nutolta nuo įprasto mano paskaitų naratyvo, o štai Jurašaitytės-Vailokaitienės ir Vailokaičių šeimos nuotraukos man buvo šiokia tokia naujiena. Dabartinės technologijos, beje, įgalina panašių renginių autorius plačiai išskleisti fantazijos sparnus! 

VASARIO 14 d. Kaune, krepšinio namuose (ir tai simboliška!) vyko mūsų partijos Tarybos posėdis. TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, apžvelgdamas politinę padėtį pabrėžė, kad esame stipri, principinga opozicija dabartiniame valdančiųjų kuriamame chaose. Tad siūlome alternatyvią politinę darbotvarkę, apsivalymą nuo korupcijos, prioritetą skaidrumui. Pabrėžiame teisės viršenybę, o juk tai užkoduota ir Vasario 16-osios Akte. Priėmėme rezoliuciją dėl gynybos stiprinimo, suformavome savivaldos rinkimų…

VASARIO 13 d. Mane pakvietė į Vasario 16-osios minėjimą Vilniaus Gedimino technikos universitete, kurie dabar save jau tituluoja Vilnius Tech. Paskaičiau jiems netrumpą pranešimą apie Vasario 16-ąją, Akto kopiją, o dar ir savo naujają knygą padovanojau. VGTU suteikė garbės daktaro vardą Hartmutui Pasternakui. Savo inauguracinėje paskaitoje pateikė įdomybių. Štai vėjo energetikoje, elektra įmanoma paversti maksimum penkiasdešimt devynis procentus energijos, o iš jų realiai panaudojama apie keturiasdešimt…

VASARIO 10 d., debatų EP Plenarinės sesijos metu, vėl grįžau prie Ukrainos. Sumos, kurioms pritarėm, milžiniškos – milijardai paramos, mobilizuotos lėšos, pastangos stiprinti energetinį saugumą. Tačiau yra ir kiti skaičiai – sunaikintos elektrinės, sugriauti tinklai; rusų padaryta žala dešimtis kartų didesnė. Kartais atrodo, kad tai varžybos tarp atkūrimo ir naikinimo. Kol kas naikinimas vyksta greičiau. Karas vyksta ne tik fronte,…

SAUSIO 31 d. Lietuvos bajorų renginy - dainos, šokiai, ir, žinoma, labdaros aukcionas, kuriame man pavyko pralošti dvigubą prizą - abu Vasario 16-osios Akto variantus - už itin stambią sumą, kuri nukeliaus Senamiesčio vaikų dienos centrui, o dalis - Ukrainai.

SAUSIO 30 d. Jau prasidėjo! Šiemet Vasario 16-osios švenčių maratonas man prasidėjo anksti, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoj. Ir nuo šiandien šventės itin sparčiai artėja!

SAUSIO 27 d. Diena EP, kai daug istorijos. Paminėjome ir Sausio įvykius 1991-aisiais, ir Holokaustą. Be to, man, kaip ir priklauso, balsavau ir eiliniuose svarbiuose balsavimuose. O apie Sausį - paroda "Barikados". Tai apie Latviją, kai ten 1991-ųjų sausio 13 dieną atėjo žinia apie šiurpią sovietų veikseną Lietuvoje. Stojo pas latvius dienos barikadose, kurias dabar ir prisiminėme kartu kaip negarantuotą,…

SAUSIO 22 d. "...mes atleidžiame ir prašome atleisti" - tai žodžiai iš 1965-ųjų lenkų vyskupų laiško, rašyto ano meto Vokietijų vyskupams. Tarp autorių - ir Krokuvos arkivyskupas Karolis Wojtyla, būsimasis Popiežius JPII, mūsų laikų šventasis. Anuomet tai buvo stipri žinia, 20 metų po karo. Valstybių sienos perbraižytos, pas lenkus ir dalyje Vokietijos (ir Lietuvoje) siautėja komunistinis režimas. Žinia apie susitaikymą…

SAUSIO 20 d. Dabartinis geopolitikos "Bermudų trikampis" susideda iš Venesuelos, Grenlandijos ir Irano. Visais trimis atvejais fone "šmėkšo" Rusija, kuri tuo pat metu be jokios atodairos tęsia agresyvų karą Ukrainoje; Ukrainos tema niekur nedingo iš EP darbotvarkės. O Irane valdžios veiksena išskirtinai žiauri. Irano opozicija jau ilgus dešimtmečius priversta veikti išeivijoje, jų veikla nuolat juntama EP. O bet kokį laisvai…

SAUSIO 13-oji - 35 metai nuo atmintinų 1991-ųjų. Tiek pat ir kilometrų nuo čia iki Medininkų posto, kurį gynė ir apgynė Tomas Šernas, šiandieną apdovanotasis Laisvės premijos laureatas...

SAUSIO 12-ąją Šiaulių botanikos sode - gėlių simbolika, neužmirštuolės...

SAUSIO 10 d. Jau dvidešimt septintoji! Šiemet Stasio Lozoraičio premija atiteko žurnalistei Skirmantei Javaitytei. Na, o juk ir aš esu įėjęs į istoriją - esu dvidešimtasis tos premijos laureatas...

SAUSIO 6 d. Kauno dramos teatre su bendraminčiais atšventėme Tris Karalius!