Šįvakar su žmona buvome suplanavę lėkti iš Strasbūro į Briuselį. Greituoju traukiniu. Ji būtų pagaliau pamačiusi EP, bet gi nebeįleidžia! Beje, bilietai ir į Strasbūrą, ir iš Briuselio „sudegė". Tupim Kaune. O čia net kolekcininkų klubas nesirenka. Į bažnytėlę? Nedraudžiama, bet verčiau pastudijuoju Šv. Raštą pats. Juk pagaliau atsirado laiko! Štai: skaitiniai, kai esi išsigandęs. „Nebijok, nes aš esu su…

Liudo Mažylio nuotr. KOVO 14 d. Sniegas! Žiema. Apsibrėžiau: šiandien – tik istorija ir geografija. ISTORIJA. Prieš šimtmetį ispaniškasis gripas prasidėjo visai ne Ispanijoje. Jis prasidėjo – pagal vieną iš prielaidų - Kinijoje (!). 1918 m. jau tikrai buvo nukeliavęs į Ameriką. Kai JAV įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą, jų kariškiai pernešę užkratą į Europą. (BEJE: JAV kariškiai atplaukė į…

Iliustracijos paaiškinimas. Pavadinimas: „Įsimylėjėliai“, 1928 m., Autorius: Renė Magritas. Iliustracijos šaltinis: vilniausgalerija.lt tinklalapis. Turiu ir namie šią iliustraciją. Simboliška. Nuotoliniu būdu išmokstu daryti viską arba beveik viską. Tik su artimaisiais, žinoma, labiausi norisi bendrauti artimu kontaktu... Šiąnakt naršiau pasauliniame tinkle. Dramatiškų žinių sraute – viltinga. Kinija turi viruso suvaldymo modulį, atrodo, jį pagaliau užčiuopia ir Italija. Tuose regionuose, kur pirmiausiai…

Apie nuotrauką. Prieš kelias savaites daryta nuotrauka su V. Putvinskio proproanūkiu prie Putvinskio sodybos Kelmėje. Tuo metu dar vyko išorinė EP veikla Lietuvoje. Dabar nevykta nieko. Koronavirusas mus grąžins prie knygų, prie istorijos skaitymo, grąžins mus į gamtą. Šiandien pas mane į Strasbūrą turėjo atskristi mano žmona. Per Kopenhagą. Įvyko priešingai. Strasbūras buvo atšauktas. Sesija perkelta į Briuselį, o užtruko…

Traukinyje Vilnius-Kaunas. Keliauju namo KOVO 9 D., PIRMADIENIS Kažkas atsitiko su Vilniaus oro uostu! Panašu į Hičkoko filmus: šviesu, šilta, visos tarnybos veikia, bet kažkas ne visai taip, kaip visuomet būna. Lyg įtampa? Lyg nerimas? Ogi štai: žmonių skystai. Greit praeinu patikrą. Užmatau horizonte kokių 10. Iš jų 2 pardavėjos ir 2 šlavėjos, kruopščiai brūžinančios dezinfekciniu skysčiu kiekvieną kvadratinį grindų…

Štai ir praėjo pirma kovo savaitė. Šiandien – kovo aštuntoji. Tą dieną vieni kitų atsiklausiam: o kaip tau Kovo Aštuntoji kaip šventė – ar ji tau svarbi?.. Na, bent jau mano žmonai tai svarbu. Mano draugas Serhejus iš Ukrainos irgi panašiai man parašė: spėju, toji šventė svarbi... Tad padovanojau jai tulpę prie anksčiau gautų 9, o dar ji turi 7…

Su hakatono „Hack4climate“ dalyviais. Joanos Suslavičiūtės nuotr. Kas dar nežino – primenu: „žalioji“ – tai savaitė EP nario kalendoriuje, kai jis/ ji gali rinktis, kur važinėti: gal po trečiąsias šalis, bet paprastai tai – po savo gimtąją valstybę. Ji nelemtai sutapo su COVID-19, kitaip – koronaviruso, plitimu. Per tą laiką jis plačiai paplito už „gimtosios“ Kinijos ribų. Pamažu aiškėjo, ką…

Vasario 3 d., pirmadienis Darbo savaitė žada būti neilga, bet tikriausiai nenuobodi. Mane skraidina iš Vilniaus į Amsterdamą, paskui – traukiniu į Briuselį. Bus mažiau varginančių tūpimų. Briuselyje laukia įvairiausios temos ir problemėlės: propolio purškimas tonomis ant laukų, Antantės veiksena po Pirmojo pasaulinio kuriant nepriklausomas valstybes, interviu Lietuvos žurnalistams apie daugiametę finansinę perspektyvą... Sakyčiau, tyčia ar ne, bet išpuolė gana…

Pirmadienis, sausio 27 Savaitė prasideda nuo interviu „Znad Wilii“ radijui. Egzaminuoja net 15 minučių. Rūpi netgi ir ES finansinė perspektyva, ir Aušvicas.   Oro uoste skaitau „Financial Times“. Matyti savaitės perspektyva. Atsisveikinsime su britais. Svarstoma „Brexit“ išorinė dimensija: vien su Šveicarija ar ne 49 prekybos susitarimai – būtų protingiausia artimiausiais mėnesiais laikyti britus ES dalimi... Kita tema – Korona virusas.…

2020-uosius pradedu nuo testo, kurį siūlau išspręsti aplinkiniams. Būtent - kaip užrašyti 2020 romėniškais skaitmenimis? „Na... kažkaip tai ten užsirašo... el el cė cė ar panašiai ten“, – netvirtai vapa paklaustieji. Visi sutartinai aiškina, kad tai svarbu nebent žiūrint vakarietiškus filmus – ten tai jie ir užrašo filmo pastatymo metus tais el cė... O aš žinau, kad arabiški 2020 romėniškai…

Ursula von der Leyen pirmą kartą kaip kandidatė į Europos Komisijos pirmininkes prisistatė dar liepos 3 d. ir būtent mūsų, Europos liaudies partijos, frakcijai. Nieko nuostabaus: juk ji tų pačių pažiūrų atstovė, tuo metu – dar Vokietijos gynybos ministrė. Prisistatymų serija paskui užtruko apie dvi savaites ir visi pripažino: kandidatės teiginiai tvirtėjo, darėsi aiškesni, konkretesni. Rinkimų dieną visi jau galėjo…

O gal ir verta pasvarstyti: gal „nepatyrimas“ – mūsų laikų politikos bruožas?! Sprendžiant iš kai kurių veiksmų, ir Donaldas Trumpas vis dar neįgijo pakankamo patyrimo. Kiek dar teks laukti? Tik politikai be jokio patyrimo galėjo įsiūlyti britams išstoti iš ES, ir tikrai tik beviltiškai nepatyrę – net 3 metus nesugebėti sutarti dėl išstojimo sąlygų. Buvo proga prisiminti, kaip 1990 metais…

Tą dieną bandome suformuoti tinkamą Šiaurės ir Baltijos šalių atstovavimą Europos liaudies partijos frakcijos vadovybėje. Pasiūlome švedą Tomą Tobé, ir šįkart „sudegame“: jis nesurenka reikiamo balsų skaičiaus. Bet, atrodo, Šiaurės šalių grupėje laikysimės tvirtai. Mes, 4 lietuviai, toje grupėje stipri jėga, esame antri po švedų, kurių yra 6, ir lenkiame suomius (3 mandatai), latvius (2 atstovės), ir Daniją, atstovaujamą vienos…

Liepos 2 d. ateinu į pirmąjį oficialų Europos Parlamento posėdį. Su pastatais jau susipažinau vakar – jie išvaizdesni negu Briusely. Kabinetai – keliolikos aukštų „bokšte“, šalia esančiame pastate – ovalo formos plenarinių posėdžių salė. Europarlamentarų čia susirinko daugybė. Žurnalistų bei personalo turbūt dar dukart tiek. Nuveikėm “daug”: išklausėm Europos himną ir patvirtinom balsų skaičiuotojus. Briusely tuo pat metu posėdžiauja Vadovų…

Pamažu įsitraukiame į europinės politikos rutiną. Čia jau tenka pripažinti, kad tenka – ir teks! – mokytis, kad kiekviena diena atneš vis naujų iššūkių. Iš pradžių privalės gelbėti ankstesnė mūsų pačių, „nepatyrusiųjų“, patirtis. Vieni jos įgijo nacionalinėje politikoje. Aš – dėstydamas apie Europos Sąjungos institucijas, jas akademiškai tyrinėdamas. Bet mokslinis požiūris, politologinės interpretacijos – tai viena. O suktis kasdienėje institucinėje…