GEGUŽĖS 11 d. Europos dieną atšvenčiau (kiek pavėluotai...) Radvilišky, su Lizdeikos gimnazijos moksleiviais. Tikrai aktyvūs europiečiai! Pademonstravau savo kolekcijos „Privati Europa“ eksponatus. Juose – visa Europos integracijos istorija nuo pat pokario. Pašto ženkluose, vokuose, atvirukuose – Europos integracijos „tėvai“ Žanas Monė, Robertas Šumanas, vėlesnių laikotarpių politikai. Nuo 2019-ųjų Strasbūre vis įsigyju proginių filatelinių vokų, kurie išleidžiami kiekvienos Strasbūro sesijos proga.…

GEGUŽĖS 10 d. Dar viena VDU erdvė – Botanikos sodas – pakvietė į įdomius renginius bei veiklas. Įsijungiau!

GEGUŽĖS 8 d. Tie, kurie dar nepavargo nuo knygų, kitą dieną susirinko į VDU Leonido Donskio biblioteką. Ten kartu su kolege Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene tradiciškai pristatėme jau šeštąją mano politinio dienoraščio dalį „Byrantys Europos laikai“.

GEGUŽĖS 7 d. Savaitgalis Kaune, kaip įprasta gegužę, kupinas tiek veiklų, kad tik spėk suktis! Žinoma, nueiti į XXVII Knygos mylėtojų draugijos renginį buvo tiesiog privalu. Juk esu šios draugijos tikrasis narys – vienas iš tų 27! Tarptautinės XXXII knygos šventės proga vyko turininga konferencija, skirta lietuviškos knygos istorijai.

GEGUŽĖS 4-8d. Darbinga savaitė Briuselyje. Pastarosiomis dienomis iš įtakingų politikų ir didžiųjų valstybių vadovų girdėjome skeptiškų vertinimų dėl spartaus Ukrainos priėmimo į ES, kalbų apie kažkokį „tarpinį narystės statusą“ ir jo paieškas... Na, bet Ukrainai, kaip įprasta, šią savaitę įvairiuose renginiuose skiriama daug dėmesio. Narystei vis tiek intensyviai ruošiamasi. Tas pats vyksta ir Moldovoje. Europos Komisija spartina techninius integracijos procesus, o Moldovos vyriausybė pavyzdingai vykdo įsipareigojimus. GEGUŽĖS 4 d. Susitikau su Adele Dovydavičiūte, Lietuvos kultūros atašė Belgijoje.   GEGUŽĖS 5…

BALANDŽIO 29 d. Kartais atrodo, kad kalbame apie akivaizdžius dalykus, bet vis tiek turime juos vis iš naujo kartoti. Sportas ir kultūra – gražios sritys, bet jos niekada nebuvo visiškai „švarios“, ypač kai kalba pasisuka apie Rusija. Keisčiausia tai, kaip greitai viskas užsimiršta. Vieną dieną reaguojame griežtai, kitą – jau lyg ir viskas gerai. Ir tada pamatai, kad Rusija vėl dalyvauja tokiuose…

BALANDŽIO 25 d. Dalyvavome Šventosiose Mišiose Šv. Petro bazilikoje – mūsų, atvykusių iš Europos Parlamento, buvo apie 150. Po Mišių Šventasis Tėvas pasidalijo įžvalgomis apie Bažnyčios ir politikos santykį. Vėliau kiekvienas asmeniškai sulaukėme palaiminimo.   Pasiryžau kiek netradiciniam žingsniui – paprašiau palaiminti ir pašto atviruką, adresuotą mano anūkams į Lietuvą. Ir, žinoma, šio palaiminimo taip pat sulaukiau. 

BALANDŽIO 24 d. Europos liaudies partijos studijų dienų diskusijose daugiausia dėmesio skirta politikos santykiui su Bažnyčia ir religijomis.    Turiningas buvo kardinolo Claudio Gugerotti, Romos kurijos Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto, pasisakymas. Jis bandė apibrėžti, kas šiandien yra Vakarų Bažnyčia – sąvoka, kuri ankščiau atrodė aiški, o dabar gerokai „išplauta“. Kas tie „nebe Vakarai“? Europa „stumiasi“ į Rytus. Kadaise Bendriją kūrė šešios, daugiausia katalikiškos, iš dalies protestantiškos valstybės, o šiandien joje jau yra ir ortodoksiškų šalių, o ateityje gali prisijungti ir musulmoniškos.  Dabar įstojo ir ortodoksiškų, „eilėje laukia“ ir…

BALANDŽIO 22 d. Santa Maria Maggiore bazilikoje kardinolas Rolandas Makrickas suteikė palaiminimą ir asmeniškai supažindino su šimtmečius menančia šventove – jos relikvijomis, architektūros bei dailės šedevrais. Apžiūrėjome ir jo iniciatyva įrengtą sakyklą bei lentą, skirtą Popiežiaus Pranciškaus mirties metinėms (jos kaip tik buvo minėtos vakar). Čia pat – ir išskirtinai kuklus Pranciškaus kapas.   Aš savo ruožtu įteikiau kelis atvirukus iš asmeninės kolekcijos su Bazilikos vaizdais. Vienas jų –ypatingas: siųstas iš Romos į Kauną dar prieš Pirmąjį Pasaulinį...  

BALANDŽIO 15 d. Briuselyje – komitetų savaitė. Teko pabalsuoti Užsienio reikalų komitete, kuriame esu pakaitinis narys. O balsavimuose – „senas pažįstamas“ Uzbekistanas, kurį vis dar stengiamės traukti iš Rusijos ir Kinijos įtakos į ES orbitą. Nelengva ir Turkijos tema. Jos geopolitinis svoris neabejotinas, tačiau europinės ambicijos pačios ES sulaukia vieningo „ne“ – politinių laisvių ten kol kas tikrai nedaugėja... Labai įdomus buvo vienas punktelis balsavime dėl JT. Priminėme, kaip Rusija kadaise tapo SSRS teisių perėmėja…

BALANDŽIO 7 d. Šiandien buvau pakviestas į Jono Pauliaus II gimnaziją Šilainiuose, Kaune. Dar viena gimnazija „į seriją“ – jie panoro išgirsti apie Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybes Vilniuje 1918-aisiais ir jo atsiradimo aplinkybes Berlyne 2017-aisais – iš pirmų lūpų! Gimnazijos steigėjas – Kauno arkivyskupija, taigi sąsaja su vienu iš Signatarų – Kazimieru Steponu Šauliu – akivaizdi. Juk ir dvidešimties Signatarų…

KOVO 31 d. Antradienį vykęs susitikimas su Varėnos krašto visuomene buvo dinamiškas. Aptarėme istorinė Vasario 16-osios atminties reikalus, suspėjau papasakoti ir apie Europos Parlamento aktualijas. Diskusijos rimtais klausimais vyko gana neformaliai ir nevengiant sveiko humoro. Manau, kad puikiai supratom vieni kitus. 

KOVO 28 d. Šiandien Kairėnuose komentavau savo kolekcijos atvirukus, kurių tema – Velykinis atbudimas. Šalia pavasarinių floristinių puokščių, velykinių vainikų ir kitų kompozicijų, kurie irgi buvo eksponuojami toje pačioje erdvėje, sveikinimo atvirukuose galima rasti Šv. Velykų simbolius, kuriuose atsispindi seniausi atvirukai – iš carinio laikotarpio, o eksponate dominuoja Lietuvos nepriklausomybės metų atvirukai. Šv. Velykų simbolika šiuose atvirukuose atsiskleidžia per dvi tradicijas – jas vadinu „pagoniškąją“ ir „krikščioniškąją“. Dažniau pasitaiko „pagoniškieji“ motyvai – vaizduojamas pavasario gamtos atbudimas: spalvinti kiaušiniai, besiritantys viščiukai, pumpuruotos augalų šakelės. Nors…

KOVO 27 d. „Žinių radijuje“ pasakojau apie Rytų kaimynystę - Moldovos ir Ukrainos narystės ES perspektyvas, Baltarusijos problematiką ir kitas aktualias temas. Nuoroda pasiklausymui: Nuomonių studija - Ar realu Ukrainai ir Moldovai įstoti į ES 2030 metais? 

KOVO 24-ąją dalyvavau dviejų parodų, atveriančių skaudžius istorijos puslapius, atidarymo ceremonijose Europos Parlamente. Europos Parlamento nario Bogdano Rzońcos kvietimu lankiausi parodos „Lenkai, gelbėję žydus Antrojo pasaulinio karo metais“ atidaryme. Nacionalinės atminties instituto parengta ekspozicija skirta tų drąsių žmonių atminimui, kurie karo sumaištyje, rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, pasirinko žmogiškumą vietoj baimės. Paroda priminė ir žmones, kurie Antrojo pasaulinio metais gelbėjo Lietuvos žydus, o gi tarp jų – ir mano…