Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip lengvai atominė energetika gali tapti karinio šantažo įrankiu. Šiandien, kalbant apie branduolinę saugą regione, pirmiausia reikia pradėti nuo Ukrainos – valstybės, tapusios Rusijos agresijos auka ir jau ketverius metus priverstos saugoti branduolinę infrastruktūrą karo sąlygomis. Zaporižios atominės elektrinės užgrobimas išlieka beprecedentis atvejis branduolinės energetikos istorijoje. Didžiausia Europos atominė elektrinė nuo 2022 m. yra Rusijos okupantų rankose. Tai…
Skaityti daugiau
2026 m. birželio 7 d. vyko devinti parlamento rinkimai Armėnijos istorijoje. Tai pirmieji reguliarūs rinkimai nuo 2017-ųjų. Jerevano gatvėse jau kurį laiką vyravo europietiškos nuotaikos, kurios prie balsadėžių tapo realybe - rinkimus laimėjo Nikolo Pašiniano proeuropietiškas „Pilietinis susitarimas“. Kelias iki pergalės nebuvo lengvas. Kremliaus šešėlis lydi kiekvieną šalį, išdrįsusią žvelgti į Vakarus. Paleidžiama melagienų lavina, botų armijos ir grasinimai. Tokį…
Skaityti daugiauNauji incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos vis aiškiau rodo, kad oro erdvės saugumas jau nebėra vien karinių lėktuvų ar balistinių raketų klausimas. Lietuvoje jau nuo 2023 m. fiksuojami iš Baltarusijos atskriejantys oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją ir Vilniaus oro uosto darbą. Tai galima vertinti kaip Rusijos ir Baltarusijos hibridinį spaudimą. Lietuvai 2025 m. gruodį paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija…
Skaityti daugiau
Europos saugumas šiandien yra testuojamas ne tik hibridiniais, bet ir tiesioginiais karo veiksmais Ukrainoje. Pripažįstant, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, energetinis šantažas, kibernetinės atakos ir nestabili saugumo aplinka verčia Europą iš naujo įvertinti savo pačios galimybes, vis dėlto NATO ir JAV indėlis į Europos saugumą išlieka esminis. Klausimas, ar Europos Sąjunga turėtų atsiriboti nuo JAV saugumo skėčio, apskritai neturėti…
Skaityti daugiau2026 m. balandžio 26-oji pažymėjo jau keturiasdešimtąsias Černobylio tragedijos metinės. Atrodytų, per tiek laiko žmonija turėjo išmokti labai paprastą pamoką: branduolinė sauga nėra geopolitinio šantažo, nei karo žaidimų objektas. Tačiau šiandien, kai Ukrainoje jau penktus metus tęsiasi Rusijos pradėtas plataus masto karas, Černobylis nebėra vien istorinė atmintis. Černobylio tragedija buvo ne tik technologinė ar inžinerinė nesėkmė. Tai buvo sovietinės sistemos nusikaltimas – melas,…
Skaityti daugiau
2026 m. balandžio 12 d. Vengrija nubalsavo ne tik už naują valdžią. Ji nubalsavo prieš konkretų asmenį – Viktorą Orbaną, kuris ilgai atrodė beveik neįveikiamas. Peterio Magyaro vedama „Tisza“ laimėjo triuškinamai, iškovodama 138 vietas iš 199 ir konstitucinę dviejų trečdalių daugumą. Tai rinkimai pasižymėję rekordiniu aktyvumu. Vengrai pagaliau atsikratė „absenteizmo stigmos“, apie kurią esu rašęs dar 2003-aisias, kai rekordiškai žemas rinkėjų dalyvavimas Vengrijos euro-integraciniame referendume pasiuntė nerimo signalą ir…
Skaityti daugiauPastaruoju metu Baltarusijos režimas vėl bando siųsti dviprasmiškus signalus. Viena vertus, iš kalėjimų paleidžiama dalis politinių kalinių, tarsi būtų mėginama sudaryti įspūdį, kad Minske atsiranda daugiau lankstumo ar net atsargaus atšilimo ženklų. Kita vertus, tikroji padėtis lieka nepakitusi: represijos nesibaigia, politinių kalinių problema nėra sprendžiama iš esmės, o pats režimas ir toliau tvirtai laikosi Maskvos geopolitinėje, karinėje ir energetinėje orbitoje.…
Skaityti daugiau
Kalbėdamas apie svarbiausius pastarojo meto Europos Parlamento sprendimus, europarlamentaras pirmiausia išskiria paramą Ukrainai. Pasak jo, ši tema ir toliau išlieka vienu svarbiausių Europos darbotvarkės klausimų. „Pastarojoj sesijoj, kuri vyko kovo 9-12 d., vėl priimtas sprendimas ir dėl finansavimo, ir dėl visokeriopos kitokios paramos. Turint omeny, kad bendra užsienio ir saugumo politika sutartyse tarp 27 valstybių apibrėžta gana aptakiai, vis dėlto…
Skaityti daugiauPastarojo meto įvykiai Artimuosiuose Rytuose pažymėti lūžiu, kurį dar visai neseniai daugelis būtų laikę neįtikėtinu: nukautas aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, sunaikinta ir visa karinė vadovybė; per keletą dienų Iranas neteko karo aviacijos ir karinio laivyno. JAV tęsia serijinę totalitarinių režimų egzekuciją: Sirija, visai neseniai – Venesuela, dabar Iranas. Smūgis, suduotas tikslinės JAV operacijos metu, nutraukė dešimtmečius kurtą neliečiamumo mitą.…
Skaityti daugiau
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 27 d., 13.00 val., į savo naujausio politinio dienoraščio 6-ąjį numerį „Byrantys Europos laikai“ pristatymą. Renginys vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius), Rašytojų kampe – 5-oje salėje. Tai naujausias prof. L. Mažylio politinis dienoraštis, kuriame pateikiamos įžvalgos apie 2025 metų politinius procesus pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, Europos…
Skaityti daugiauKarakasas, Nukas ir Kapčiamiestis – trys taškai pasaulio žemėlapyje, kuriuos jungia ne jūriniai keliai ar greitieji traukiniai, o saugumo ir geopolitinių įtampų linijos. Karakasas – didžiųjų valstybių galios varžybų aikštelė Lotynų Amerikoje, Nukas – strategiškai svarbūs Arkties vartai, Kapčiamiestis – ES ir NATO pasienio miestelis. Iš platesnės perspektyvos šie trys taškai atrodo labai skirtingi, tačiau visi jie pasakoja tą pačią…
Skaityti daugiau
Iranas ilgą laiką rėmėsi sistema, kurios esmė buvo aiški ir nekintanti: valdžia sutelkta siaurame politiniame ir religiniame centre, o visuomenė laikoma nuolatiniame paklusnumo režime. Ši konstrukcija dešimtmečiais veikė per baimę, kontrolę ir selektyvų smurtą, sudarydama įspūdį, kad bet koks pasipriešinimas anksčiau ar vėliau bus neutralizuotas. Tačiau šių metų pradžios įvykiai Irane rodo, kad šis mechanizmas pradėjo strigti. Kad suprastume šiandienos…
Skaityti daugiauPastarųjų kelių dienų žinias neabejotinai formuoja svarbiausioji tema – naktinė JAV karinė operacija Karakase, per kelias valandas nuvertusi ilgametį Venesuelos vadovą Nicolasą Madurą. „AbsoluteResolve“ operacijos veiksmo fazė, pradėta sausio 3-iosios naktį, truko vos porą valandų. Daugiau kaip 150 JAV orlaivių smogė atraminiams kariniams objektams, o specialiųjų pajėgų grupė Karakaso tvirtovėje sučiupo Maduro ir jo žmoną Cilią Flores, kurie netrukus buvo atgabenti į Niujorką stoti prieš teismą dėl kaltinimų „narkoterorizmu“ ir narkotikų kontrabanda. Dabar Venesueloje atsiranda galimybė įsigalėti taikai ir stiprėti demokratijai. Žinoma, iškyla ir…
Skaityti daugiau
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip lengvai atominė energetika gali tapti karinio šantažo įrankiu. Šiandien, kalbant apie branduolinę saugą regione, pirmiausia reikia pradėti nuo Ukrainos – valstybės, tapusios Rusijos agresijos auka ir jau ketverius metus priverstos saugoti branduolinę infrastruktūrą karo sąlygomis. Zaporižios atominės elektrinės užgrobimas išlieka beprecedentis atvejis branduolinės energetikos istorijoje. Didžiausia Europos atominė elektrinė nuo 2022 m. yra Rusijos okupantų rankose. Tai…
Skaityti daugiau
2026 m. birželio 7 d. vyko devinti parlamento rinkimai Armėnijos istorijoje. Tai pirmieji reguliarūs rinkimai nuo 2017-ųjų. Jerevano gatvėse jau kurį laiką vyravo europietiškos nuotaikos, kurios prie balsadėžių tapo realybe - rinkimus laimėjo Nikolo Pašiniano proeuropietiškas „Pilietinis susitarimas“. Kelias iki pergalės nebuvo lengvas. Kremliaus šešėlis lydi kiekvieną šalį, išdrįsusią žvelgti į Vakarus. Paleidžiama melagienų lavina, botų armijos ir grasinimai. Tokį…
Skaityti daugiau
Nauji incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos vis aiškiau rodo, kad oro erdvės saugumas jau nebėra vien karinių lėktuvų ar balistinių raketų klausimas. Lietuvoje jau nuo 2023 m. fiksuojami iš Baltarusijos atskriejantys oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją ir Vilniaus oro uosto darbą. Tai galima vertinti kaip Rusijos ir Baltarusijos hibridinį spaudimą. Lietuvai 2025 m. gruodį paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija…
Skaityti daugiau
Europos saugumas šiandien yra testuojamas ne tik hibridiniais, bet ir tiesioginiais karo veiksmais Ukrainoje. Pripažįstant, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, energetinis šantažas, kibernetinės atakos ir nestabili saugumo aplinka verčia Europą iš naujo įvertinti savo pačios galimybes, vis dėlto NATO ir JAV indėlis į Europos saugumą išlieka esminis. Klausimas, ar Europos Sąjunga turėtų atsiriboti nuo JAV saugumo skėčio, apskritai neturėti…
Skaityti daugiau
2026 m. balandžio 26-oji pažymėjo jau keturiasdešimtąsias Černobylio tragedijos metinės. Atrodytų, per tiek laiko žmonija turėjo išmokti labai paprastą pamoką: branduolinė sauga nėra geopolitinio šantažo, nei karo žaidimų objektas. Tačiau šiandien, kai Ukrainoje jau penktus metus tęsiasi Rusijos pradėtas plataus masto karas, Černobylis nebėra vien istorinė atmintis. Černobylio tragedija buvo ne tik technologinė ar inžinerinė nesėkmė. Tai buvo sovietinės sistemos nusikaltimas – melas,…
Skaityti daugiau
2026 m. balandžio 12 d. Vengrija nubalsavo ne tik už naują valdžią. Ji nubalsavo prieš konkretų asmenį – Viktorą Orbaną, kuris ilgai atrodė beveik neįveikiamas. Peterio Magyaro vedama „Tisza“ laimėjo triuškinamai, iškovodama 138 vietas iš 199 ir konstitucinę dviejų trečdalių daugumą. Tai rinkimai pasižymėję rekordiniu aktyvumu. Vengrai pagaliau atsikratė „absenteizmo stigmos“, apie kurią esu rašęs dar 2003-aisias, kai rekordiškai žemas rinkėjų dalyvavimas Vengrijos euro-integraciniame referendume pasiuntė nerimo signalą ir…
Skaityti daugiau
Pastaruoju metu Baltarusijos režimas vėl bando siųsti dviprasmiškus signalus. Viena vertus, iš kalėjimų paleidžiama dalis politinių kalinių, tarsi būtų mėginama sudaryti įspūdį, kad Minske atsiranda daugiau lankstumo ar net atsargaus atšilimo ženklų. Kita vertus, tikroji padėtis lieka nepakitusi: represijos nesibaigia, politinių kalinių problema nėra sprendžiama iš esmės, o pats režimas ir toliau tvirtai laikosi Maskvos geopolitinėje, karinėje ir energetinėje orbitoje.…
Skaityti daugiau
Kalbėdamas apie svarbiausius pastarojo meto Europos Parlamento sprendimus, europarlamentaras pirmiausia išskiria paramą Ukrainai. Pasak jo, ši tema ir toliau išlieka vienu svarbiausių Europos darbotvarkės klausimų. „Pastarojoj sesijoj, kuri vyko kovo 9-12 d., vėl priimtas sprendimas ir dėl finansavimo, ir dėl visokeriopos kitokios paramos. Turint omeny, kad bendra užsienio ir saugumo politika sutartyse tarp 27 valstybių apibrėžta gana aptakiai, vis dėlto…
Skaityti daugiau
Pastarojo meto įvykiai Artimuosiuose Rytuose pažymėti lūžiu, kurį dar visai neseniai daugelis būtų laikę neįtikėtinu: nukautas aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei, sunaikinta ir visa karinė vadovybė; per keletą dienų Iranas neteko karo aviacijos ir karinio laivyno. JAV tęsia serijinę totalitarinių režimų egzekuciją: Sirija, visai neseniai – Venesuela, dabar Iranas. Smūgis, suduotas tikslinės JAV operacijos metu, nutraukė dešimtmečius kurtą neliečiamumo mitą.…
Skaityti daugiau
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 27 d., 13.00 val., į savo naujausio politinio dienoraščio 6-ąjį numerį „Byrantys Europos laikai“ pristatymą. Renginys vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius), Rašytojų kampe – 5-oje salėje. Tai naujausias prof. L. Mažylio politinis dienoraštis, kuriame pateikiamos įžvalgos apie 2025 metų politinius procesus pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, Europos…
Skaityti daugiau
Karakasas, Nukas ir Kapčiamiestis – trys taškai pasaulio žemėlapyje, kuriuos jungia ne jūriniai keliai ar greitieji traukiniai, o saugumo ir geopolitinių įtampų linijos. Karakasas – didžiųjų valstybių galios varžybų aikštelė Lotynų Amerikoje, Nukas – strategiškai svarbūs Arkties vartai, Kapčiamiestis – ES ir NATO pasienio miestelis. Iš platesnės perspektyvos šie trys taškai atrodo labai skirtingi, tačiau visi jie pasakoja tą pačią…
Skaityti daugiau
Iranas ilgą laiką rėmėsi sistema, kurios esmė buvo aiški ir nekintanti: valdžia sutelkta siaurame politiniame ir religiniame centre, o visuomenė laikoma nuolatiniame paklusnumo režime. Ši konstrukcija dešimtmečiais veikė per baimę, kontrolę ir selektyvų smurtą, sudarydama įspūdį, kad bet koks pasipriešinimas anksčiau ar vėliau bus neutralizuotas. Tačiau šių metų pradžios įvykiai Irane rodo, kad šis mechanizmas pradėjo strigti. Kad suprastume šiandienos…
Skaityti daugiau
Pastarųjų kelių dienų žinias neabejotinai formuoja svarbiausioji tema – naktinė JAV karinė operacija Karakase, per kelias valandas nuvertusi ilgametį Venesuelos vadovą Nicolasą Madurą. „AbsoluteResolve“ operacijos veiksmo fazė, pradėta sausio 3-iosios naktį, truko vos porą valandų. Daugiau kaip 150 JAV orlaivių smogė atraminiams kariniams objektams, o specialiųjų pajėgų grupė Karakaso tvirtovėje sučiupo Maduro ir jo žmoną Cilią Flores, kurie netrukus buvo atgabenti į Niujorką stoti prieš teismą dėl kaltinimų „narkoterorizmu“ ir narkotikų kontrabanda. Dabar Venesueloje atsiranda galimybė įsigalėti taikai ir stiprėti demokratijai. Žinoma, iškyla ir…
Skaityti daugiau