Sausio 28 d. dar vos tik pusmetį veikiančio Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente narys prof. Liudas Mažylis posėdžio metu iškėlė klausimą dėl galimo nevienodo inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumo Europos Sąjungos šalyse. „Prieš 100 metų mano diedukas prof. Pranas Mažylis pritaikė kraujo perpylimą –  dabar tai rutina. Jo kolega kontrabanda kišenėje pro muitinę parsivežė radžio, kad galėtų taikyti spindulinę terapiją. Tai irgi dabar rutina. Prieš 30 metų vykdžiau naujų veiksmingų vaistų paiešką –  gaila, to meto SSRS naujo vaisto įdiegimas buvo beveik neįveikiamas. Dabar Lietuvoj įvaldyti moderniausi metodai – o kur priežastis, kad nėra prieinamumo?“, – bendrą dabartinę paslaugų nevienodumo kovoje su vėžiu situaciją pabrėžia EP narys prof. Liudas Mažylis, akcentuodamas, kad mokslo pažanga, deja, nereiškia inovacijų pritaikomumo gydyme.

Ketvirtadienį vykusio specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdyje viena iš analizuojamų temų dėl kovos su vėžiu ES buvo vėžio gydymo kainodara ir prieinamumas. Naujoves ir svarbiausią informaciją apie ES piliečiams aktualius gydymo paslaugų ir vaistų klausimus pristatė – M. Curie instituto ir Europos vėžio institutų organizacijos prezidentas prof. Thierry Philip, Rumunijos sveikatos observatorijos vykdomasis direktorius dr. Vlad Mixich  ir Europos vėžio lygų asociacijos darbo grupės „Prieiga prie vaistų“ pirmininkas dr. Ward Rommel.

EP veikiančio ir kovai su vėžiu skirto komiteto narys prof. Liudas Mažylis būtent ir kreipėsi į dr. Ward Rommel, kurio atstovaujama asociacija rūpinasi, kad saugūs ir veiksmingi vaistai būtų prieinami visiems vėžiu sergantiems pacientams Europoje.

Prof. L. Mažylis akcentavo labai konkretų ir inovatyvų, naują vėžio gydymo metodą – imunoterapiją. Tiksliau, gydymo strategiją – CAR-T ląstelių terapiją, kai teikiamas individualizuotas gydymas konkrečiam pacientui. Šis gydymo metodas remiasi biotechnologijomis.

„Šiuo metu patvirtinta CAR-T ląstelių terapija yra individualizuotas gydymas, skiriamas konkrečiai kiekvienam pacientui. Apskaičiuotoji vaisto kaina siekia iki 500 tūkstančių vienam pacientui. Jį kuria „Novartis“ ir „Thermo Fisher“ įmonės Lietuvoje, tačiau čia, kaip ir daugelyje ES šalių, jo įsigyti beveik nėra galimybės“, – specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdyje dėmesį atkreipė prof. L. Mažylis. Kreipdamasis į dr. W. Rommel, profesorius taip pat uždavė klausimus apie inovacijų vėžio gydymo srityje prieinamumą. „Koks turėtų būti geriausias būdas išspręsti finansinius aspektus populiarinant CAR-T ląstelių terapiją ir kitus šiuolaikinius gydymo būdus bei kaip, kokiais būdais galime pereiti prie šio daug žadančio metodo platesnio taikymo, arba netgi paversti jį įprastiniu ne tik pavienėse, bet daugelyje ES šalių?“, – domėjosi profesorius.

 Atsakydamas į prof. L. Mažylio klausimus, dr. Ward Rommel atkreipė dėmesį, kad dalis sprendimo būtų pasiekti sąžiningą kainą, gerinti derybas, stiprinti derybinį bendradarbiavimą tarp valstybių regionų. „Kai kur jau veikia toks bendradarbiavimo modelis tarp šalių, regioniniu pagrindu, kai deramasi dėl tokio brangaus gydymo. Tai gali padėti sumažinti kainą,“ – variantą siekiant inovacijų prieinamumo vėžio gydyme pateikė dr. Ward Rommel. Anot Europos vėžio lygų asociacijos darbo grupės „Prieiga prie vaistų“ pirmininko, kita strategija, kalbant apie genų ir ląstelių terapiją, galėtų būti gydytojų akademikų įtraukimas.

                    „Toks gydymo metodas yra labai individualus, kiekvienu atveju analizuojama paciento genetinė sąranga. Taikant tokią terapiją, didelį vaidmenį turi vaidinti gydytojai akademikai, – teigė dr. Ward Rommel. – Bet šiuo metu tai nėra paprasta padaryti, nes visa sistema yra pritaikyta farmacijos bendrovėms, kurios teikia vaistus ar paslaugas rinkai“. Kaip išeitį siekiant atpiginti šį daug žadantį gydymą, W. Rommel pasiūlė stiprinti universitetinių ligoninių mokslininkų vaidmenį, juos šviečiant apie reguliavimo aspektus, vertinant prieinamus duomenis.

Būtent už šią inovaciją – atliktus mokslinius tyrimus imunologijos srityje, kurie leido sukurti naujus vėžio terapijos būdus, tokius kaip CAR-T ląstelių terapiją, pagrįstą imuninio atsako reguliavimu – buvo įteikta 2018 m. Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje. Ją pasidalijo Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas P. Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu.

„Norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir COVID-19 krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų ir kad pirmą kartą ES istorijoje kova su vėžiu tampa bendru Europos Sąjungos reikalu. Būdamas šio komiteto nariu, į būsimus iššūkius žiūriu itin atsakingai. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių… Turime veikti, veikti europiniu mastu“, – teigia prof. L. Mažylis.