Jau metai, kai Lietuva kartu su visa Europa ir pasauliu gyvena pandemijos sąlygomis. Pernai kovo viduryje šalyje paskelbtas pirmas karantinas, iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog truks vos kelias savaites… Vėliau – kad su prasidedančia vasara atsisveikinsime su pačiu virusu. Deja, rudenį prasidėjusi antroji viruso banga šalyje vis dar nesibaigia, kai kurios ES šalys jau išgyvena ir trečiąją bangą. Šviesioji pusė – jau patvirtinta ne viena vakcina nuo COVID-19, bet susiduriama su tokiais naujais iššūkiais, kaip viruso mutacijos. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente (EP) nario prof. Liudo Mažylio teigimu, kai kada pandemijos akivaizdoje virusas suvokiamas per karantino perspektyvą, o ne kaip fizinė grėsmė žmogaus sveikatai ir gyvybei. „Viruso mutacijos yra būtent karantino sąlygų nesilaikymas, jų nebuvimas. COVID-19 mutacijos atsiranda dėl tinkamų sąlygų viruso plitimui, – pastebi profesorius. – Šiuo laikotarpiu svarbu vakcinavimas ir kitos epidemiologinės priemonės“.
Jūsų nuomone, ko reikia, kad ES pavyktų įveikti viruso plitimą bei sėkmingai vykdyti vakcinavimo politiką?
Pastaruoju metu pastebime šiek tiek pasimetimo dėl vakcinų kokybės, jų prieinamumo ES. Tad mūsų uždavinys yra gerinti ir stiprinti komunikaciją, vakcinavimo politikos skaidrumą. Viena iš priemonių – aiškūs žalos, atsiradusios dėl vakcinos šalutinio poveikio, kompensavimo mechanizmai. Nors skelbiama, kad farmacijos bendrovės nebus atleidžiamos nuo bendrų reikalavimų dėl vaisto saugumo, konkretūs atsakymai dėl gamintojų atsakomybės dažnai pradingsta po sutarčių konfidencialumo argumentu. Kol nėra bendro požiūrio į vakcinos šalutinių poveikių atlyginimą, dalis valstybių narių jau ėmėsi nacionalinių priemonių ir (numato taikyti žalos be kaltės kompensavimo modelį). Bet, visgi, skaidrumo didinimas tikrai prisidėtų prie kylančio nerimo mažinimo.
Tad kokie yra galimi būdai situacijai gerinti?
Pirmiausia, Europos Komisijos sutartys su vakciną gaminančiomis farmacijos kompanijomis turi tapti viešos. Tai leistų ne tik didinti pasitikėjimą vakcinomis, bet kartu ir labiau įpareigotų pačius gamintojus elgtis atsakingiau, užtikrinti reikiamą tiekimą. Dar šių metų sausio pabaigoje kreipiausi į Komisiją su klausimais, ar bus galiausiai paviešintos jau sudarytos sutartys, ir kartu su viltimi, kad ateityje sudarant sutartis su kitomis farmacijos įmonėmis būtų siekiama daugiau atvirumo prieš ES piliečius. Kalbant apie šalutinių poveikių žalos atlyginimą, matau galimybę sukurti koordinavimo mechanizmą arba bent rekomendacinio pobūdžio gaires, kaip ir kas turėtų atlyginti žalą dėl COVID-19 vakcinos šalutinių poveikių. Būtent su šia pozicija vasario mėnesį pateikiau klausimų Komisijai. Manau, kad privalome reglamentuoti, koks šalutinis poveikis turėtų būti kompensuojamas koordinuotai ES mastu. Panašu, tokių veiksmų jau imamasi. ES vakcinavimo politika tikiu ir pasitikiu. Bet manau, kad skaidrumą ir vakcinavimo efektyvumą būtina gerinti. Gi tai tiesiogiai turi įtakos žmogaus apsisprendimui skiepytis ar ne.
Šiuo metu, mažiausiai iki kovo 31 dienos, veikia Europos Komisijos priimta laikina COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo mechanizmo tvarka. Kaip ją vertinate?
Vakcinų eksportas ir leidimai užima itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ES vakcinavimo politiką. Ši tvarka bendrai nedraudžia pačio eksporto, bet, prieš išvežant vakcinas už ES ribų, apie tai reikės iš anksto pranešti ir gauti leidimą. Daugeliui turbūt kyla klausimas, kam bendrai reikėjo pradėti kontroliuoti eksporto skaidrumą, įsivesti leidimus. Bet paprasčiausiai po mėnesio vakcinavimo ES pajuto, kad ji vakcina nusiteikusi dalintis su visu pasauliu, tačiau štai mažai kas buvo nusiteikęs demonstruoti solidarumą su ES vakcinavimo klausimais. Komisijai taip pat kilo susirūpinimas dėl kai kurių bendrovių veiklos skaidrumo trūkumo, todėl laikinoji eksporto ir leidimų priemonė pasirinkta siekiant turėti išsamią informaciją apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Taikant COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo priemonę buvo priimtas sprendimas padaryti išimtį mažas ir vidutines pajamas gaunančioms valstybėms bei ES kaimyninėms šalims. ES prisideda prie Jungtinių Tautų globojamos pasaulinės skiepų programos COVAX, kurios tikslas – suteikti prieigą prie vakcinų visam pasauliui. Vakcinos ir toliau yra tiekiamos, ir tai yra ženklas, kad leidimo eksportui reikalavimas nėra tiesiog eksporto draudimas. Tiesiog tenka laviruoti tarp ES poreikių ir solidarumo.
Prieš priimant šią priemonę, Europos Komisija pristatė, jog siekiama užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų būti laiku paskiepyti COVID-19 vakcinomis, ir spręsti vakcinų eksporto už ES ribų skaidrumo, kuris šiuo metu nepakankamas, problemą. Europos Sąjunga rėmė greitą kelių rūšių COVID-19 vakcinų kūrimą ir gamybą – iš viso skirta 2,7 mlrd. EUR paramos, todėl svarbu užtikrinti, kad šios reikšmingos investicijos iš ES biudžeto būtų naudojamos tinkamai. Vasario 24 dieną kreipiausi į Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoją Denis Redonnet, kuris atsakingas už ES prekybos taisyklių laikymąsi. Teiravausi, kokie veiksmai bus pasirinkti siekiant tikslingai komunikuoti, kad savo prekybiniams partneriams užtikrintume, jog ši priemonė nėra įrankis nacionalizuotam vakcinavimui, ir domėjausi, kas bus daroma po kovo mėnesio pabaigos, nes vis dar yra didelė rizika, jog vakcinų trūks. Panašu, kad partneriai buvo informuoti ir formaliai, ir viešai, o sprendimą dėl šios priemonės pratęsimo priims Komisija. Visgi, manau, COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų kontrolė būtina, kol ES trūksta skiepų.
O kokius veiksmus ES turi atlikti, kad pavyktų tvariai įveikti šią krizę ir pasiruošti galimiems ateities iššūkiams?
Svarbūs žingsniai link bendros ES sveikatos sistemos. Pandemijos pradžioje analizavau, kad bendra sveikatos apsaugos politika niekuomet nebuvo ES prioritetas. Tai iki šiol buvo tik valstybių narių atsakomybėje, išskyrus atskirų fondų veiklą. Bet būtinybę mačiau imtis bendrų koordinuotų veiksmų, ir tai įvyko. Pandemija parodė, jog sveikata turi tapti ES prioritetu. Džiugu, kad dar praėjusių metų pabaigoje EP pavyko galutinai patvirtinti programą „ES – sveikatos labui“, kuri bus įgyvendinama 2021–2027 metais. Tai iki šiol didžiausia finansinė investicija į bendrą sveikatos sistemą ES – net 9,4 mlrd. eurų. Norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir COVID-19 krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų, ir kad pirmą kartą ES istorijoje kova su vėžiu tampa bendru Europos Sąjungos reikalu. Būdamas šio komiteto nariu, į būsimus iššūkius žiūriu itin atsakingai. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių. Bet, žinoma, pirmiausia turime įveikti viruso plitimą.
Plitimą gali sustabdyti tik vakcina, ar ir kitos priemonės?
Šiuo metu turime pavyzdį, kad karantino sąlygos ir kitos epidemiologinės priemonės yra būtinos viruso valdymui. Prasidėjus pandemijai Brazilija ir Pietų Afrikos regionas neskubėjo įsivesti masinio karantino. Virusas plito, atsirado mutacijų. Ir kas blogiausia, kad nežinia, ar sukurtos ir patvirtintos vakcinos gali įveikti šias koronaviruso atmainas. Jau tikrai žinome ir apie „britiškąją“ viruso mutaciją. Kuo virusas labiau plinta, tuo jis turi daugiau galimybių mutuoti. Žinoma, vakcina yra būtina priemonė, tai mūsų didžioji viltis. Ir kuo didesniais mastais ir greičiau bus įgyvendinimas vakcinavimas ES – tuo lengviau suvaldysime virusą, išsaugosime daugiau gyvybių. Centralizuotas vakcinų įsigijimas ES turi daug privalumų, ir čia ES savo darbą atlieka. Todėl tikėkimės, kad šių metų pradžioje išsakytas tikslas iki rugpjūčio pabaigos paskiepyti 70 proc. ES suaugusių piliečių bus pasiektas. Gi niekas nežino, kiek dar per šį laiką bus registruotų naujų vakcinų ES. Išklausius komitete pagrindinių vakcinos gamintojų atstovus – žinios pozityvios, gaminimo kiekiai didės. Turiu vilties, kad gal pasieksime netgi daugiau, nei tikimės. To visiems ir linkiu.