loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Ukrainiečių rašytojo knygoje – apie likimą, meilę, draugystę… ir apie ryšius su Lietuva

Birželio 3 d. Europos parlamento narys prof. Liudas Mažylis kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) surengė ukrainiečių rašytojo Serhijaus Horbenkos knygos „Пазли Dоли“ („Likimo dėlionė“) pristatymą.

Pasak europarlamentaro, S. Horbenkos knyga yra autobiografinis romanas, kuriame, neminint meninių privalumų, galima atrasti ryškias emocines, kultūrines bei politines sąsajas tarp Ukrainos ir Lietuvos, atsekti visuomenės bendrumą ir skirtumus keičiantis epochoms. Knygos autorius taip pat yra ilgametis prof. L. Mažylio draugas, su kuriuo jie yra pažįstami nuo paauglystės.

Renginyje kartu su autoriumi ir europarlamentaru dalyvavo Ukrainos literatūrinių premijų laureatė, rašytoja Liubov Ponomarenko, Černihovo srities (Ukraina) Kulikivkos rajono bibliotekos atstovė Inna Yangol, knygos „Likimo dėlionė“ recenzentas, VDU dėstytojas Roman Balandiuk ir VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

„Mano santykis su šia knyga yra ypatingas ir labai asmeniškas, tiek pat kiek išskirtinė yra mano draugystė su Serhijumi, šios knygos autoriumi – mes susipažinome prieš 52 metus. Kiekvieno rašytojo knyga yra kažkiek autobiografinė – ją skaitydamas atpažįstu asmeninius savo draugo išgyvenimus ir likimo posūkius“, – renginio pradžioje pažymėjo prof. L. Mažylis,

Pasveikindama susirinkusiuosius, VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė akcentavo sąsajas tarp ukrainiečių kultūros puoselėjimo ir VDU vertybių. „Yra daug priežasčių, kodėl šis renginys vyksta su VDU vėliava ir kodėl mes kaip bendruomenė tuo didžiuojamės. Darni įvairovė bei kūrybos ir akademinė laisvė yra esminiai VDU vertybinio pamato elementai. Ir kalbinė, ir kultūrinė, ir nuomonių bei požiūrių įvairovė – tai atvirumas tarptautiškumui, kurį mes suprantame labai plačiai: nuo studentų, dėstytojų ir tyrėjų mobilumo iki kalbų mokymosi ir kultūrų pažinimo“, – sakė prorektorė.

„Drįstu pasveikinti jus jūsų gimtąja kalba, nes laikau ją nuoširdžios draugystės kalba. Nuostabu, kad esame kartu ir turime bendras kultūrines, politines, europietiškas vertybes. Kartu mes esame stiprūs“, – pasisveikindamas lietuviškai kalbėjo rašytojas Serhijus Horbenko.

Pristatydamas knygos siužetą, S. Horbenko akcentavo, jog tai yra ištisus dešimtmečius trunkantis pasakojimas apie persipinančius likimus sovietmečiu, taip pat meilės istorija, tačiau paliečiami ir politiniai, istoriniai elementai – pavyzdžiui, Černobylio atominės elektrinės sprogimas, Sausio 13-osios įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto.

„Šiandien kaip niekada svarbu, kad būtų tiltas tarp mūsų dviejų tautų – tas tiltas gali būti kultūra ir menas. Man labai svarbi literatūra, o kai į pasaulį išeina gera knyga – šventė. Šios knygos siužetas labai įtraukia skaitytoją – negalima atsitraukti, rašytojas laiko mus įtampoje viso kūrinio metu“, – įspūdžiais pasidalino taip pat ilgus metus autorių pažįstanti rašytoja Liubov Ponomarenko, negailėjusi gerų žodžių ir Lietuvai – jos teigimu, lankantis Kaune žmonės visada yra draugiški, daug šypsosi, o Lietuva pasižymi itin geru pragyvenimo lygiu.

Romano pristatyme taip pat dalyvavusi Kulikivkos rajono bibliotekos atstovė Inna Yangol pastebėjo, jog pagrindinės kūrinio paralelės yra meilė ir draugystė. „Knygoje autorius parodė visą žmogaus gyvenimą kaip dėlionę – kaip akmenukus, kiekvienam einant savo gyvenimo keliu, kuriant savo gyvenimo dėlionę. Pagrindinė dėlionės dalis romane – meilė, trukusi visą gyvenimą“, – sakė I. Yangol.

Knygą „Likimo dėlionė“ recenzavęs VDU dėstytojas Romanas Balandiuk atkreipė dėmesį, jog joje vaizdingai ir tiksliai aprašomas sovietmetis: deficitas, pionierių stovyklos, sovietiniai kurortai. Tačiau joje taip pat netrūksta paralelių tarp praeities ir dabarties įvykių – pavyzdžiui, romano veikėjui atvykus į Maskvą ir einant Didžiojo Maskvoreckio tiltu, autorius primena, jog šioje vietoje po kelių dešimtmečių bus nužudytas opozicionierius Borisas Nemcovas.

Knygoje ryškiai pateikiama ir Lietuva. „Nors tai buvo sovietų respublika, apie ją buvo galvojama kaip apie užsienį, o lietuvių kalba atrodė nepažįstama, vardai – Gintarė, Dominykas, Romualdas – paslaptingi, ypač slavų sielai. Įdomu pasižiūrėti ir į istorines vietas, Vilniaus senamiestį, Gedimino pilį, Kauno tvirtovę, funikulierių“, – romane minimus lietuviškus akcentus priminė R. Balandiuk. Anot dėstytojo, knygą pirmiausia jis rekomenduotų jaunimui, kadangi joje pateikiami aprašymai suteikia puikią galimybę su sovietmečio savitumais susipažinti tiems, kurie tame laikmetyje negyveno.

Baigdamas renginį, prof. Liudas Mažylis palinkėjo S. Horbenko nesustoti ir rašyti toliau. „Linkiu draugui, kad gyvenimo rutina nesutrukdytų sukurti dar vieną knygą – gal tą pačią geriausią, nes pats įsivaizduoju, kad kiekvienam rašytojui geriausia knyga yra ta, kurią jis dar planuoja parašyti“, – pastebėjo europarlamentaras.