loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Liudas Mažylis. Ateitis Europoje priklausys nuo mūsų vienybės ir politinės valios (interviu)

Šiais metais buvo perrašyta mūsų istorija. Europa gyvena karo nuotaikomis. Nuo to vasario 24-osios ryto, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kasdien esame kartu su nuo karo žiaurumų kenčiančia ukrainiečių tauta“, – aptardamas 2022-uosius patį svarbiausią šių metų įvykį, kuris pakeitė ir įprastinį Europos Sąjungos (ES) gyvenimą, įvardija Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis. O kalbėdamas apie savo veiklas per šiuos metus europarlamentaras pažymi, kad mes kiekvienas vienaip ar kitaip išgyvename šiuos įvykius ir tai palietė mūsų visų kasdienybę.

„Karo Ukrainoje tema persismelkė visose politinėse ES aktualijose, lydi visuose darbuose, ne kartą turėjome pasitikrinti savo vienybę, įvertinti, kiek ryžto veikti slypi mūsų vertybėse, – teigia politikas. – Šie metai negailėjo ir įdomių patyrimų: atstovavau Parlamentui įvairių oficialių vizitų užsienyje metu, organizavau ne vieną renginį, išleidau ir pristačiau savo antrąją knygą apie EP, turėjau dešimčių susitikimų Lietuvoje ir šimtus posėdžių Parlamente, toliau plėtoju istorinės atminties temą, o Briuselyje pavyko įamžinti ir Vasario 16-osios Aktą.“

L. Mažylio paklausus apie ateitį, europarlamentaras pabrėžia, kad viskas priklausys nuo mūsų politinės valios, realios paramos Ukrainai, ES tolimesnės plėtros ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.

Apžvelgdamas 2022-uosius, be abejo, įvardijate svarbiausią įvykį – totalinį Rusijos karą  prieš Ukrainą… O ar dar pamenate, kaip prasidėjo metai, kokie darbai lydėjo pirmaisiais mėnesiais?

Nerimą dėl dar galimų baisesnių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, besitęsiančių jau nuo 2014-ųjų, pradėjome jausti dar pernai. Štai 2021-ųjų gruodžio viduryje ir Europos Parlamente vieningai pasisakėme ir balsavome dėl rezoliucijos prieš provokacinius Kremliaus veiksmus Ukrainos pasienyje. Jau tuo metu (o tiksliau, dar pernai pavasarį) netrūko bauginančių ženklų, kad Rusija puls Ukrainą, kad karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų yra tiesioginis konvencinio karo provokavimas. Apie tai rašiau ir savo šiemet išleistoje antrojoje knygoje apie veiklą Parlamente „Europos pusdiplomis“. Ir prasidėjus šiems metams, iki pat vasario 24-osios ryto mes tarsi bandėme atspėti nenuspėjamą: ar diktatorius Putinas ryšis pulti Ukrainą. Dar bandėme tikėti, kad diplomatiniais veiksmais ir Vakarų lyderių perspėjimais Kremliui ar „Nord Stream 2“ projekto sustabdymu galime išvengti dar didesnio karo Europoje. Bet ar įmanoma susikalbėti su nusikaltėliais? Šią agresiją Rusija, panašu, buvo numačiusi seniai ir nuo pat karo pradžios demonstruoja terorą, žiaurius karo nusikaltimus…

Na, o metų pradžioje mano darbotvarkėje be pagrindinių darbų vyravo ir  istorinės atminties tema. Įvairiuose Lietuvos miestuose pristatinėjau tremties laiškų, Signatarų autografų parodas. Taip pat Kaune įvairioms lankytojų grupėms pristačiau ir Vasario 16-osios Akto originalą, kuris iki šių metų lapkričio pabaigos buvo eksponuojamas Istorinėje Prezidentūroje. Dabar Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis dokumentas grįžta būti saugiai pas savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą. O Europos Parlamente nuo pat metų pradžios stipriai įtraukė ir Tarptautinės prekybos komitetas, kur pradėjome analizuoti naują itin svarbų klausimą Lietuvai – dėl Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominio šantažo prieš mūsų bendrą ES rinką. Bet, žinoma, vasario 24-ąją Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą mūsų visas pagrindinis dėmesys dabar ten.

Šiemet Liudas Mažylis pristatė savo antrąją knygą apie veiklą EP. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Šiemet Liudas Mažylis pristatė savo antrąją knygą apie veiklą EP. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Viešoje erdvėje mes kartais vis girdime vertinimų, kad būtent Lietuva, būdama maža valstybe su skaudžia istorija, su jauna demokratija „per daug“ griežtai pasisako prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją…

Istoriškai Lietuvai niekada nebuvo nebūdingas ramus veikimas. „Patogūs“ nebuvome niekad. Tebevykstant Pirmajam Pasauliniam karui, Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. priėmė nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Karas tebevyko, o dvidešimt Signatarų paskelbė laisvę, kai nieko nebuvo garantuoto. Tų pačių metų kovo 23-ąją Lietuvos Nepriklausomybė buvo pripažinta ir tuometinės kaizerinės Vokietijos. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos partizanai laisvės kovas vienui vieni tęsė dešimtmečius. Vėliau Lietuvai 1990-ųjų kovo 11-ąją pavyko pirmajai iš sovietų okupuotų valstybių paskelbti Nepriklausomybės atkūrimą. Realiai mums pavyko sugriauti Sovietų Sąjungą. Argi šie veiksmai neatrodo „per griežti“?! Bet per tai šiandien turime prabangą galvoti, diskutuoti, ar čia mes visur diplomatiškai elgiamės… Ir tą prabangą šiandien, kai esame ES ir NATO sudėtyje, turime dar labiau vertinti. Be to, gerai, kad Lietuva ar kitos Baltijos valstybės kartu su Lenkija, Čekija  garsiai (kitų vertinimais) demonstruoja savo palaikymą Ukrainai. Tai, galų gale, atneša teigiamą rezultatą. Supraskime, ES valstybių narių istorinės patirtys yra labai įvairios. Galime pakeisti kitų šalių požiūrį, kai šioje europinėje šeimoje griežčiau įvardijame, kas yra tikroji Rusija, ką gali jos režimas. Apmaudu, kad tas suvokimas apie realius jos interesus kitoms ES narėms atėjo tik tada, kai vidury Europos demokratinė Ukraina išgyvena Rusijos terorą.

Pereinant prie konkrečios Jūsų veiklos Europos Parlamente šiais metais aptarimo, turbūt vienas svarbiausių Jums pačiam įvykių taip pat susijęs su istorine atmintimi – Vasario 16-osios Akto Europos Parlamente Briuselyje įamžinimas?

Tiesa, tai ir man asmeniškai, o ir visai Lietuvai svarbus įvykis. Vidurvasary vienoje svarbiausių ES institucijų, mano iniciatyva įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Ir dar nematyta forma – tekstas lazeriu graviruotas plieno plokštėje. Renginio metu kviečiau palyginti geležį su amžinomis idėjomis, žmogiškosiomis vertybėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, simbolizuojančiomis nuolatinį poreikį permąstyti savo likimą. O ir simbolika kokia! Lietuvos Nepriklausomybę skelbiančio dokumento tekstas graviruotas pliene tada, kai vyksta karas prieš suverenią valstybę… O Vasario 16-osios įamžinimas vyko garsaus Vokietijos politiko, finansų ministro, publicisto, demokratijos puoselėtojo Matthias Erzberger vardu pavadintos salės atidarymo ceremonijos metu. Kažkada vienas Akto egzempliorius buvo slapta išsiųstas į Berlyną ir paviešintas M. Erzberger pastangomis. Po mėnesio Lietuvos nepriklausomą valstybę pripažino Vokietija. O dar po 99 metų atradau Aktą Berlyne. Niekur nedingusį. Dar įdomus pastebėjimas, kad M. Erzbergeris būtent tada, kai ėjo finansų ministro pareigas, Lietuvai skyrė milijoninę paramą kovoti prieš bolševizmą. Šiandien stebime panašią situaciją: ES, o ir visi demokratiniai Vakarai remią Ukrainą kovoje prieš teroristinius Rusijos veiksmus.

Liudas Mažylis prie Vasario 16-osios originalo plieninės kopijos įamžintos Europos Parlamente Briuselyje

Liudas Mažylis prie Vasario 16-osios originalo plieninės kopijos įamžintos Europos Parlamente Briuselyje

Kalbant apie darbą Europos Parlamente, tai pirmiausia viskas prasideda nuo darbo komitetuose, frakcijose. O kaip Jūs pats vertinate savo Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente veiklą šiemet?

Mūsų frakcijos veikla, politinė pozicija įvairiais klausimais ar sprendimai balsuojant dėl teisės aktų pasiūlymų yra paremti pagrindinėmis vertybėmis, mokslu bei tyrimais ir gėrio žmonėms siekiu. Ką turiu omenyje? Na, pavyzdžiui, kai kelios frakcijos svarstė, ar balsuoti dėl Palamento rezoliucijos, pripažįstančios Rusiją terorizmą remiančia valstybe, mūsų frakcijos daugumos pozicija buvo aiški ir principinė nuo pat pradžių. Taip pat mūsų frakcija aktyviai demonstravo lyderystę raginant Ukrainai ir Moldovai suteikti kandidatės į ES statusą. Siekiame griežtesnių sankcijų Rusijai ir kitai karo dalyvei – Baltarusijai. Pasisakau ir už aiškesnę narystės perspektyvą Sakartvelui. Taip pat aktyviai su kolegomis pasisakome už sprendimus dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos išteklių, o kartu sprendžiame, kaip įveikti energetinę krizę.

Kas susiję su naujos ES politikos klausimais, susijusiais su Europos žaliuoju kursu, visur labai aiškiai deklaruojame, kad bet kokie sprendimai ar būsima teisėkūra privalo būti realiai įgyvendinama, paremta moksline analize. Tam, kad perėjimas prie tvaresnių sprendimų visose gyvenimo srityse verslui, pramonei ir patiems ES piliečiams netaptų našta. Negalime emociniu žalinimu ar nepamatuotomis ambicijomis apkrauti pačios ekonomikos, turime perorientuoti darbo vietas, o ne jas atimti iš žmonių. Na, žinoma, daug ką parodo ir tai, kad mūsų frakcijos narė Roberta Metsola metų pradžioje buvo išrinkta Europos Parlamento  pirmininke antrai kadencijos pusei.

Esate Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys, kur aktyviai sprendžiami klausimai dėl būsimos jo teisėkūros. Tai ar ES karo metu vis dar aktualūs išlieka kovos su klimato kaita tikslai?

Karo prieš Ukrainą kontekste Žaliasis kursas yra mums geopolitiškai ne mažiau svarbus, o gal ir svarbesnis. Ypač dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro: anglių, naftos ir dujų. Tai lems ir mūsų energetinį, o ir teritorinį saugumą. Dėl ilgamečių „įpročių“ pirkti dujas iš Rusijos šiandien ne tik turime didžiulę energetinę krizę ES, bet dar ir finansuojame jų karo mašiną sumokėdami milijardus eurų. Taip, trumpuoju laikotarpiu svarbu, kad ES ieško tiekti dujas iš kitur. Tai reikalinga dujų saugyklų užsipildymui šaltajam sezonui, ką, beje, jau iki lapkričio 1 d. pavyko padaryti 95 proc., tai šiemet ES gyventojai turėtų išvengti dujų kainų šoko. Bet kaip bus kitais metais, nežinome. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje perėjimas prie atsinaujinančios energetikos yra būtinas. Na, o dėl Žaliojo kurso ir klimato kaitos tikslų, tai Europos Parlamente šiemet išreiškėme jau ne tik komiteto, bet bendrą poziciją dėl pirmųjų teisės aktų. Jie susiję su tarpiniu tikslu – iki 2030 m. CO2 taršą sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 metais ir apima su pramone, energetika, jūrų, oro ir kelių transportu ir net namų ūkiais susijusią teisėkūrą. Štai dėl vieno jų, jau rastas ir bendras ES Tarybos ir EP susitarimas: numatoma, kad 2035 m. nebebus galimybės gaminti ar įsigyti naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais. Bet kaip link to „judama“ bus peržiūrėta 2026-aisiais. Na, o kol Rusija toliau apšaudo raketomis Ukrainą, kol griauna jos energetikos infrastruktūrą, atakuoja atomines elektrines – tol turime riziką didžiulei ekologinei katastrofai, kuri Ukrainoje jau vyksta ir dabar. Bet Žaliojo kurso kaip mūsų energetinės nepriklausomybės garanto pamiršti negalime. Patikėkite, Kremliaus ir Lukašenkos režimai jo svarbą supranta, ES aktyviai kovoja su totalitariniu režimų dezinformacija prieš Žaliąjį kursą.

Išties situacija Ukrainoje bauginanti dėl energetikos infrastruktūros…

Ne bauginanti – o katastrofiška. Prasidėjus žiemai situacija yra dar tragiškesnė: ukrainiečiai dėl apšaudymų lieka be elektros, šildymo, kai kur ir be geriamojo vandens… Per šiuos metus ne kartą pasisakiau Parlamente ir kreipiausi į už ES vykdomąją politiką atsakingą Europos Komisiją dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainos atominėse elektrinėse, Ukrainos energetikos infrastruktūros krizės. Lapkričio pabaigoje Ukraina turėjo visiškai beprecedentį įvykį. Dėl Rusijos oro smūgių Ukrainai automatiškai visos keturios veikiančios atominės elektrinės šalyje, įskaitant Rusijos okupuotą Zaporožios, buvo atjungtos nuo nacionalinio tinklo. Po kelių dienų – vėl prijungtos. Beveik visa Ukraina buvo likusi be elektros… Nuolat stebiu situaciją ir TATENA (Tarptautinės atominės energetikos agentūros) veiksmus, pagalbą Ukrainai. Bet nei tarptautinės organizacijos sustabdys Rusiją, nei pati „susipras“ ir savo noru baigs raketų apšaudymus. Matau vienintelę išeitį – daugiau ginkluotės Ukrainai, modernesnių oro gynybos sistemų. Besiginanti šalis atremia didžiąją dalį raketų, bet likusios nenumuštos naikina strateginius objektus, žudo ir griauna žmonių likimus. Ukraina patiria ne tik energetinę krizę – tai humanitarinė katastrofa. O lapkričio 24 d. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola kartu su daugiau nei 200 miestų vienijančio „Eurocities“ tinklo prezidentu Dario Nardella inicijavo kampaniją „Vilties generatoriai“ Ukrainai. Šia iniciatyva bus siekiama, kad Europos miestai dovanotų Ukrainai elektros generatorius ir transformatorius. O Vienoje kasmetinėje „Eurocities“ bendradarbiavimo platformoje gruodžio pradžioje ši iniciatyva pristatyta daugiau nei 80 Europos miestų.

Kalbėdamas viešai apie karą Ukrainoje, taip pat daug pasisakote ir dėl Baltarusijos režimo įsitraukimo į jį. Kaip manote, ar Lukašenka ryšis siųsti savo kariuomene į Ukrainą?

Kodėl mes tarsi laukiame kariuomenės įvedimo kaip „patvirtinimo“ dėl Baltarusijos įsitraukimo į Rusijos karą prieš Ukrainą? Tik pakartosiu, kad neseniai sakiau Europos Parlamento salėje: nustok meluoti, „batka“! Lukašenka įvėlė Baltarusiją į karą prieš Ukrainą nuo pat pirmos dienos, o vis dar sugeba teigti atvirkščiai. Baltarusijos režimas yra atidavęs žemę, orą, logistiką rusams daužyti Ukrainos teritoriją. Lukašenka jau dabar rengia slaptą mobilizaciją Baltarusijoje. Lukašenka yra lygiavertis Putinui kaltininkas dėl karo Ukrainoje. Negalime vien tik stebėti Baltarusijos režimo veiksmų. Europos Parlamente mes dar gegužę pritarėme, jog visos ES sankcijos, taikomos Rusijai, turi būti griežtai pritaikytos ir Baltarusijai. O taip pat dar griežtesnių sankcijų reikia ir pačiai Rusijai.

Interviu pradžioje užsiminėte ir apie ES veiksmus dėl trečiųjų šalių ekonominio šantažo. Tai, vis dėlto, Lietuvos interesai dėl Kinijos pastarųjų metų veiksmų bus apginami ES lygiu?

Lietuvos atvejis, kai patyrėme ekonominį smurtą, yra vienas iš pavyzdžių. ES didžiuojasi savo bendra rinka, todėl ją reikia apsaugoti. Dar pernai gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl kovos su ekonomine prievarta priemonės sukūrimo. Tai tikslingas ir savalaikis sprendimas, jį aktyviai analizavome ir palaikėme Tarptautinės prekybos komitete. Dabar vyksta tolimesnės derybos dėl galutinio viso Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu atspindinčio dokumento. Artimiausiu metu dėl jo balsuoti turėtume plenarinėje sesijose. Tai tikrai bus didelis laimėjimas Lietuvai.

Jūsų dėka yra ir daugiau laimėjimų Lietuvai. Šiemet šalyje pradedama finansuoti šio Hepatito C patikra. Kaip tai pavyko?

Na, kad ši prevencinė programa dabar prieinama Lietuvos žmonėms, tai tikrai nėra vien mano nuopelnas. Hepatitą C galima išgydyti, svarbu sutelkti dėmesį į viruso atrankinę patikrą. Atpažinus šią infekciją galima išvengti ir klastingo kepenų vėžio. Lietuvos mokslininkai šioje srityje yra jau smarkiai pažengę ir atlikę daug rezultatyvių tyrimų. Kai dirbau kovos su vėžiu komitete EP, mane prie šios iniciatyvos prisijungti pakvietė vienas iš jos autorių –  Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. Pateikiau su kitais EP nariais kreipimąsi į Lietuvos institucijas dėl kvietimo veikti apsisaugant nuo hepatito C. Buvo gautas finansavimas ir dabar žmonės gali kreiptis per savo šeimos gydytoją atlikti tyrimą. Manau, Lietuva tikrai gali tapti sėkmės pavyzdžių eliminuojant šią infekciją.

Liudas Mažylis vienas iš šiemet Lietuvos gyventojams pradėtos fiansuoti nemokamos hepatito C patikros Lietuvoje iniciatorių

Liudas Mažylis vienas iš šiemet Lietuvos gyventojams pradėtos fiansuoti nemokamos hepatito C patikros Lietuvoje iniciatorių

Pabaigai norisi grįžti prie pačios svarbiausios temos – Rusijos karo prieš Ukrainą. Kaip manote, kaip toliau klostysis karas ir kas svarbiausia pačiai ES artimiausiais metais?

Niekas niekada pasaulyje nespėjo nei karų pradžios, nei jų pabaigos. Nereikia tikėtis, kad Rusija lengvai ir paprastai baigs savo terorą Ukrainoje. Turime ir toliau vieningai remti Ukrainą tiek ginkluote, tiek finansiškai, teikti humanitarinę pagalbą. Ši žiema, o ir visi artėjantys metai gali nulemti visos Europos ateitį, turime išlikti ryžtingi. Štai kitiems metams ES Ukrainai numato skirti 18 mlrd. eurų makroekonominę paramą. Ir į tai neįsiskaičiuoja humanitarinės priemonės ar ginkluotė. Tikiuosi, parama šalį pasieks laiku ir kartu pagaliau įveiksime Rusijos agresiją.

Bet pačiai ES reikės taip pat spręsti savo strategines problemas. Šiemet energetinei krizei įveikti buvo priimtas planas „REPowerEU“. Tam tikras Jos priemones įgyvendiname. Bet joje numatytas pagrindinis tikslas yra iki 2030 m. nutraukti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Ir to turime siekti sparčiai. Energetika anksčiau buvo atskirų ES valstybių narių atsakomybė, bet dabar mums reikia bendrų strateginių investicijų, koordinavimo ir įgyvendinimo. Taip pat neseniai Parlamente pasisakiau ir dėl būtinos ES plėtros. Priklausydamas už Rytų Partnerystę atsakingai Delegacijai „Euronest“ parlamentinėje asamblėjoje, manau, kad kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti Sakartvelui. Trūksta tempo, suteikiant šalims prieigą prie vieningos rinkos, neapsiribojant politine, bet teikiant veiksmingą finansinę paramą. Taip pat turime aktyviai įsitraukti dėl Kalnų Karabacho konflikto derybų, mažinti ten esančią Rusijos įtaką. O ir, žinoma, toliau plėtoti savo dvišalius santykius. Štai ir man oficialių Parlamento delegacijų sudėtyje šiemet teko lankytis Čilės Respublikoje, Islandijoje, Šveicarijoje. Dabartinių iššūkių kontekste bendradarbiavimas su panašias vertybes išpažįstančiomis valstybėmis svarbus ne tik dėl prekybos santykių, bet ir geopolitiškai.

Liudas Mažylis Ukrainos kandidatės į ES palaikymo akcijoje. Europarlamentaras ir toliau akcentuoja ES plėtros būtinybę

Liudas Mažylis Ukrainos kandidatės į ES palaikymo akcijoje. Europarlamentaras ir toliau akcentuoja ES plėtros būtinybę

Daugiau sužinoti apie Liudo Mažylio veiklą galite stebėdami jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: www.facebook.com/mazylis.liudas