Vasario 22 d. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis išsiuntė klausimą Europos Komisijai dėl riboto ES sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai.
Pateiktas klausimas:
Praėjus beveik metams nuo beprecedenčio Putino karo Ukrainoje pradžios, Rusijos ekonomika toliau atsilaiko prieš ES sankcijų spaudimą. Negana to, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Rusijos BVP kitais metais turėtų augti 0,3 proc. Šis rodiklis atskleidžia, kad pastarųjų devynių sankcijų paketų priimtos ribojamosios priemonės nesudavė reikšmingo smūgio Rusijos energetikos sektoriui, kurio generuojamas pelnas iš esmės ir finansuoja karą. Europos Parlamentas ne kartą išreiškė poziciją dėl reikalingo absoliutaus ekonominio embargo Rusijai, kaip pavyzdžiui 2023 vasario 2 d. rezoliucijoje dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimui. Tačiau, šiuo metu reikšmingo politinio rezultato, tai yra rusiškos energetikos embargo nėra.
Prašau Komisijos atsakyti į toliau pateiktus klausimus.
- Kaip Komisija vertina pastarųjų devynių sankcijų paketų poveikį Rusijos ekonomikai ir ar buvo imtasi kokių nors veiksmų pašalinti esamas spragas?
- Ar Komisija ir kitos ribojamųjų priemonių priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų, jog Rusija su trečiųjų valstybių pagalba grubiai neapeidinėtų ES sankcijų, ir jeigu taip, ar ketinama imtis veiksmų ir prieš trečiąsias šalis?
- Ar Komisija ketina imtis konkrečių priemonių dėl visiško iškastinio kuro ir urano importo iš Rusijos embargo, įtraukiant dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsisakymą?