loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

ES padės šalims narėms sumažinti šiltnamio efektą kovoje su klimato kaita

Šiltnamio efektas. Pexels nuotr.

Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kurie padės šalims narėms įgyvendinti įsipareigojimus priimtus Paryžiaus susitarime. Konkrečiai – išlaikyti globalų atšilimą žemiau 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu. Vienas pagrindinių ES instrumentų šiam tikslui pasiekti yra taršos leidimų prekybos sistema. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ši priemonė skirta sunkiajai pramonei ir remiasi į įmones prekiaujančias taršos leidimais. Siekiama užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis būtų sumažinamas ten, kur tai kainuoja mažiausia kartu išlaikant bendrą ES išmetamųjų teršalų ribą. Europos Parlamento Europos Liaudies Partijos (ELP) frakcija vadovauja ketvirtajai taršos leidimų prekybos sistemos reformai, kuri pradės veikti 2021 m. Ši reforma išsprendžia kai kurias ankstesnių reformos versijų problemas laipsniškai kasmet mažindama išduodamų leidimų skaičių ir įdiegdama sistemą, pagal kurią įmonės negali kaupti leidimų tuo laikotarpiu, kai paklausa, o dėl to ir jų kaina, mažėja.

Paryžiaus susitarimas

Prieš aptariant ES numatytus veiksmus kovoje su klimato kaita, pirmiausia derėtų susipažinti su Paryžiaus susitarimu. 2015 m. gruodį Paryžiaus konferencijoje dėl klimato 195 šalys priėmė pirmąjį visuotinį, teisiškai įpareigojantį klimato susitarimą. Jame pateiktas visuotinis veiksmų planas skirtas padėti pasauliui išvengti pavojingų klimato pokyčių ribojant atšilimą iki 2°C ir toliau stengiantis apriboti jį iki 1,5°C. Paryžiaus susitarimas laikomas tiltu nuo šiandienos politikos iki pasiekto klimato neutralumo baigiantis šiam amžiui.

Vyriausybės susitarė dėl ilgalaikio tikslo – išlaikyti vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimą gerokai mažesnį nei 2°C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu. Tai ženkliai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį. Svarbu kuo greičiau sumažinti emisijų kiekius, atsižvelgiant į geriausius prieinamus mokslinius duomenis, taip pat suprantant, kad besivystančiomis šalims tai užtruks ilgiau. Prieš Paryžiaus konferenciją ir jos metu šalys pateikė išsamius nacionalinius kovos su klimato kaita planus ir nors to nepakanka bendriems tikslams pasiekti, tačiau susitarimas yra svarbus kelias link jo.

Valstybės susitarė kas 5 metus susiburti ir užsibrėžti ambicingesnius tikslus atsižvelgiant į mokslinius duomenis, o taip pat pranešti vieni kitiems ir informuoti visuomenę, kaip jiems sekasi įgyvendinti savo tikslus. Nuspręsta remiantis tvirta skaidrumo ir atskaitomybės sistema stebėti pažangą bendro ilgalaikio tikslo link.

Pripažįstamas ir veikėjų, kurie nėra valstybės, vaidmuo sprendžiant klimato kaitos problemas įskaitant miestus, subnacionalines valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, privatųjį sektorių ir kitus. Visi veikėjai kviečiami labiau stengtis ir remti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palaikyti ir skatinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Susitarimu šalys įsipareigoja teikti nuolatinę ir sustiprintą tarptautinę paramą besivystančioms šalims kovoje su klimato kaita. ES ir kitos išsivysčiusios šalys rems klimato veiksmus, kuriais siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir sustiprinti atsparumą klimato kaitos poveikiui besivystančiose šalyse. Išsivysčiusios šalys ketina tęsti savo bendro tikslo įgyvendinimą – iki 2020 m. sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių per metus ir tęsti tai iki 2025 m. Pasibaigus šiam laikotarpiui bus nusibrėžtas naujas, dar ambicingesnis tikslas.

Europos Sąjunga buvo viena lyderių dedant pastangas kovoti su klimato kaita. ES padėjo sukurti plačią išsivysčiusių ir besivystančių šalių koaliciją, siekdama didelių užmojų, kurie suformavo sėkmingus Paryžiaus konferencijos rezultatus. Pagal Paryžiaus susitarimą ES tikslas yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m. bent 40 proc. lyginant su 1990 m.

Europos liaudies partijos frakcijos indėlis

Pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas kyla iš pramonės, tačiau kiti sektoriai taip pat turi prisidėti prie bendrų nacionalinių tikslų. Žemdirbystės sektorius yra vienas jų, taip pat ir transporto, statybos bei atliekų. Dėl emisijų sumažinimo šiuose sektoriuose ELP frakcija užtikrino, kad šalys narės išsikeltų realistiškus, atsižvelgiant į BVP grįstus tikslus.

Tačiau štai miškininkystės sektorius kompensuoja šį mažinimą, nes miškai sugeria ir neutralizuoja CO2. ELP frakcijos priimtose naujose ES taisyklėse teigiama, kad žemė turi būti tvarkoma taip, kad žemės naudojimo (pvz., ganyklų) išmetami teršalai būtų visiškai kompensuojami lygiaverčiu anglies dioksido pašalinimu iš atmosferos imantis veiksmų kitame sektoriuje (t. y. miškuose).

ELP frakcija tiki klimatą tausojančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios visuomenės kūrimu. Nors tai didelis iššūkis, kartu tai ir didžiulė galimybė. Europiečiai pereidami prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos pajaus naudą, tokią kaip: naujos ekologiškos darbo vietos, pagerėjęs konkurencingumas, ekonomikos augimas, švaresnis oras, veiksmingesnės viešojo transporto sistemos miestuose, efektyvesnis energijos panaudojimas namuose ir biuruose, o taip pat saugus energijos bei kitų išteklių tiekimas.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimas ne tik prisideda prie kovos su klimato kaita, bet ir turi teigiamą poveikį europiečių sveikatai, nes gerina oro kokybę. O gyventojų sveikata visada buvo ELP prioritetas. ELP frakcija buvo esminė jėga kurianti efektyvias priemones 2030 m. klimato tikslams pasiekti kartu išlaikant ES pramonės konkurencingumą ir darbo vietas, skatinant savo miškų apsaugą ir augimą bei rūpinantis savo žemės ūkio žemėmis.

ES teisės aktai

Siekdama Paryžiaus susitarimo tikslų ES įsipareigojo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Taršos leidimų prekybos sistemos įstatymas nustato naujus sumažintus sunkiosios pramonės įmonių ir elektrinių išmetamo anglies dioksido kiekio limitus. Iki 2020 m. sektoriuose, kuriems taikoma sistema, išmetamų teršalų kiekis turi būti 21 proc. mažesnis nei 2005 m.

ES valstybės taip pat nustatė privalomus metinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslus 2021–2030 m. ir tiems ekonomikos sektoriams, kurie nepatenka į taršos leidimų prekybos sistemos taikymo lauką. Šie sektoriai, įskaitant transporto, pastatų, žemės ūkio, pramonės (kuriai netaikoma taršos leidimų prekybos sistema) ir atliekų, išmeta beveik 60 proc. visų ES vidaus teršalų.

Sektorių, nepatenkančių į taršos leidimų prekybos sistemą, veikla yra reglamentuota Pastangų pasidalijimo reglamentu ir reglamentu dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir pašalinimo iš žemės, žemės paskirties pakeitimo ir miškininkystės įtraukimo. Sektoriai, nepriklausantys taršos leidimų prekybos sistemai, vardan bendro tikslo iki 2030 m. turi sumažinti emisiją 30 proc. lyginant su 2005 m. Pirmasis minėtas reglamentas paverčiamas įpareigojimu privalomu kiekvienai valstybei narei, kad būtų įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslai, remiantis teisingumo, ekonomiškumo ir aplinkos vientisumo principais. Antrasis reglamentas nustato žemės panaudojimo ir miškų išmetamų teršalų apskaitos taisykles, kitaip tariant, kaip suskaičiuoti, kiek CO2 sektorius išmeta ir kiek sugeria.

Taršos leidimų prekybos sistema nustato privalomus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus 2021–2030 m. transporto, statybos, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose. Diferencijuoti nacionaliniai emisijų mažinimo tikslai atsižvelgia į kiekvienos valstybės narės BVP vienam gyventojui. Tai užtikrina sąžiningumą, nes didesnes pajamas gaunančios valstybės narės imasi ambicingesnių tikslų nei tos, kurių pajamos mažesnės. Dėl to 2030 m. tikslai svyruoja nuo 0 iki 40 proc. lyginant su 2005 m. Be to, ELP frakcija užtikrino, kad ekonominę krizę patiriančioms šalims būtų suteiktas tam tikras lankstumas, kad jos galėtų pasiekti savo metinius tikslus. Šios šalys galės skolintis ir skolinti bei perleisti metinius taršos leidimus iš vienų metų į kitus 2021–2030 m. laikotarpiu.

Naujai apibrėžtose taisyklėse numatyta ir tokia, kuri sako, kad sugertas anglies dioksido kiekis turi būti bent jau lygus išmetamam kiekiui. Svarbiausia, kad naujasis įstatymas nustato gaires, kaip miškininkystę apskaičiuoti į nulio sumos lygtį. ELP frakcijai buvo svarbu, kad naujosios taisyklės suteiktų valstybėms narėms pagrindą skatinti klimatui palankesnį žemės panaudojimą, nenustatant naujų apribojimų ar biurokratijos atskiriems dalyviams. Tai padės ūkininkams plėtoti pažangią klimato kaitos praktiką ir padės miškininkams geriau pastebėti medienos produktų, kurie gali kaupti iš atmosferos surinkto anglies dioksido klimato naudą.

Taršos leidimų prekybos sistema: kaip ji veikia?

Reformuota taršos leidimų prekybos sistema apima šiuos elementus:

  • Pirmiausia, siekiant išvengti blogiausių klimato pokyčių padarinių nuspręsta iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 40 proc. Tai reiškia, kad užuot sumažinus išmetamų teršalų kiekį 38 mln. tonų per metus, kaip buvo iki šiol, nuo 2021 m. jie bus sumažinami 50 mln. tonų per metus.
  • Antra, naujos taisyklės skirtos apsaugoti pramonę nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos. Toks nutekėjimas nutinka tada, kai vienoje šalyje padidėja išmetamo anglies dioksido kiekis dėl to, kad kitoje šalyje, kurioje vykdoma griežta klimato politika, išmetama mažiau teršalų.
  • Trečia, siekiant palengvinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios, švarios ekonomikos, sukurtas inovacijos ir modernizacijos finansavimo mechanizmas. Įkurtas Inovacijų fondas tam, kad būtų išplėsta esama parama inovatyvioms ir ekologiškesnėms technologijoms siekiant išplėsti inovacijas pramonėje. O Modernizacijos fondas skirtas palengvinti investicijas į energetikos, ypač anglies, sektorių modernizavimą. Jis taip pat skirtas pagerinti energijos vartojimo efektyvumą dešimtyje ES valstybių, daugiausia esančių Rytų Europoje, kurių pajamos mažesnės.

Taršos leidimų prekybos sistema riboja sunkiosios pramonės išmetamą anglies dioksido kiekį. Bendrovės gauna fiksuotą metinį taršos leidimų skaičių kaip leidimus, kuriais gali prekiauti. Tai suteikia įmonėms lankstumo, kurio reikia mažinant emisijas ekonomiškiausiu būdu. Sistema taikoma 11 000 pramonės objektų Europoje ir yra labai svarbi siekiant žymiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį.

Ateitis atrodo šviesiai

Tam, kad Europa sėkmingai tęstų kovą su klimato kaita, ji turi žengti link mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir nepamiršti Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų.

ELP frakcija ateityje primygtinai reikalaus aktyviai dalyvauti kovoje su klimato kaita, saugant Europos darbo vietas ir konkurencingumą.