loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Europos Žaliojo kurso iššūkiai

Europos žaliasis kursas. EK iliustracija

Lapkričio 27 d. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos buvo oficialiai patvirtinta Europos Komisijos (EK) sudėtis. Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru tapo Virginijus Sinkevičius. Šis portfelis bus vienas svarbiausių naujos Europos Komisijos (EK) veikloje, tai patvirtina ir pati pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri savo programoje akcentuoja klimato kaitą.

Interesų grupės ir Europos žaliasis kursas

Europos Parlamente  (EP) atstovauju Europos liaudies partijai, kuri linkusi remtis moksliniais tyrimais. Niekas negali abejoti, jog klimato kaitos procesai vyksta, o jiems suvaldyti yra būtina keisti gyvenimo įpročius. Žinoma, ekologija tiesiogiai susijusi su ekonomika. EP visi kartu bandome kolektyviai diskutuoti, atsižvelgiant ir į pramonės, o ypač į smulkaus ir vidutinio verslo, žemės ūkio bei pačių Europos piliečių interesus. Pagrindinė užduotis – rasti tas sritis, kuriose Europos institucijos realistiniu būdu galėtų stabdyti klimato kaitą bei kurti saugesnę aplinką. Šiuo atveju Europa gali veikti teisiškai ir siekti nustatyti reglamentavimą, kurį turės taikyti visos ES narės.

Oficialiai savo darbą pradėjusi nauja EK turi pasiūlyti ne vieną su aplinkosauga ir sveikata susijusį teisės aktą, tarp jų bus ir garsusis Europos žaliasis kursas (angl. European Green Deal), kuriuo bus siekiama bendro konsensuso dėl pokyčių klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse, kartu bandant patenkinti įvairų interesų grupių poreikius.

Teritoriniai iššūkiai, socialinė atskirtis ir globalus dialogas

Kai EK parengs Europos žaliojo kurso turinį – čia prasidės didžiausi debatai, nes klimato kaita liečia visus be išimties: pramonę, žemės ūkį, transportą ir kt. Kiekvienas naujas reglamentavimas turi ir iššūkių, siekiant, kad tai nepakenktų smulkiam ir vidutiniam verslui ar žemės ūkiui. Be abejonės, šiose srityse bus skatinamas žemesnės taršos technologijų pritaikymas ir neišvengiamai rasis ir nauji mokesčiai, nes ES biudžetas nėra beribis.

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas realybėje bus ne tik teritorinė, bet ir socialinė problema. Pavyzdžiui, tokie planai kaip siekis atsisakyti iškastinio akmens anglies kuro pramonėje tiesiogiai paveiks daugelio valstybių ištisus regionus.  Sustojus įprastinei iškastinio kuro veiklai, milijonai žmonių lieka be pragyvenimo šaltinio. EK yra pasiryžusi suformuoti Teisingo perėjimo fondą (angl. Just Transition Fund) anglių pramonės regionams. Šis naujas alternatyvas kuriantis įsipareigojimas taip pat nemažai kainuos ES. Naujas teisinis reglamentavimas tiesiogiai darys įtaką ir pramonininkų keliamoms kainoms. Gaila, kad tai mažiau atsilieps turtingiesiems, bet didesniu smūgiu taps ir taip labiau pažeidžiamiems bei žemesnes pajamas gaunantiems asmenims. Ir vėl iškyla naujas iššūkis: kaip priimti klimato kaitos mažinimo sprendimus, nedidinant ir taip didelės socialinės atskirties?

Visame šiame procese itin svarbu suvokti, kad Ursulos von der Leyen bei naujosios EK prioritetinė veiklos sritis – kova su klimato kaita – yra globali problema. Europai norint pasiekti bent mažus pokyčius, teks ne tik kovoti, bet ir siekti atviro dialogo su kitomis pasaulio valstybėmis.

Nepamirškime, kad lapkričio pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Taip viena galingiausių valstybių siunčia žinią pasauliui, kad, praėjusius 3 metams po susitarimo įsigaliojimo, ji atsisako šių įsipareigojimų. Pasitraukimas įsigalios praėjus vienerių metų terminui – JAV atveju, tik po 2020 metų lapkričio 3-iąją vyksiančių prezidento rinkimų. Tuo pačiu metu Ursula von der Leyen akcentuoja, kad naujoji EK stiprins partnerystę su JAV. Todėl dialogo paieškos bus nelengvos, bet būtinos, o kartu reikės gebėti atskirti diplomatiją ir galimą įtaką ekonomikai nuo pagrindinių veiklos vertybių ir įgyvendinamų tikslų. Žinoma, tiek globaliu mastu, tiek priėmus susitarimus tarp ES narių – tai dar neužtikrina, jog visi įsipareigojimai yra vykdomi vienodai. Čia jau yra politinės brandos problema, bet viskas prasideda nuo bendro konsensuso, kuriam vėliau būtina nuolatinė stebėsena ir vertinimas.