loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Liudas Mažylis pristatė Vasario 16-osios Akto signatarų autografų parodą

Parodos „Vasario 16-osios Signatarų autografai Profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ atidarymas. 2020 m. Vasario 14 d. Luko Balandžio, 15min. nuotr

Vasario 14 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje visuomenei buvo pristatyti reti Vasario 16-osios Akto signatarų autografai iš prof. Liudo Mažylio kolekcijos. „Dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų, tuo metu išrinktus į Lietuvos Tarybą ir įgijusius „mandatus“ veikti tautos vardu, esame įpratę regėti toje vienintelėje nespalvotoje istorinėje 1918-ųjų nuotraukoje. Vis dėlto kiekvienas jų buvo spalvinga, ryški asmenybė, verta gilesnės analizės“, – pristatydamas parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“, kalbėjo ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.

Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis,  Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Signatarų namų istorikė Vilma Bukaitė ir VDU politologė Rasa Zozaitė.

„Būna, pasiseka vieną kartą žmogui pasirašyti ant dokumento, kad jį po šimto metų Lietuva prisimintų. Gal kartais nepakankamai pagerbiam ir ne visada pasidžiaugiame Akto signatarų išskirtinumu. Tarp jų nebuvo nė vieno iš Vilniaus, Kauno ar kitų didelių miestų, tik iš regionų, ir tai labai svarbu mums šiandien kalbant apie regioninę politiką“, – sveikinimo žodį susirinkusiems tardamas atkreipė dėmesį Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas, sveikindamas renginio dalyvius, akcentavo Valstybingumo erdvės, kurioje vyko renginys, išskirtinumą. „Diskusijos, pranešimai apie valstybingumo raidą, apie modernios valstybės kūrimo procesus čia vyksta kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną. Organizuojamos parodos ir kiti renginiai. Ir aš džiaugiuosi, kad jūs antrą kartą Vasario 16-osios išvakarėse mums dovanojate tokią dovaną – primenu, kad pirmoji buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto faksimilės pristatymas mūsų Nacionalinėje bibliotekoje“.

Parodos „Vasario 16-osios Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ atidarymas. 2020 m. Vasario 14 d. Luko Balandžio, 15 min. nuotr.

Parodos idėją pristatydamas prof. L. Mažylis prisiminė, kad paroda prasidėjo nuo nemenkos revizijos. „Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą signatarų parašų. Nuo to viskas ir prasidėjo.“ Taip Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilo stendai su istoriniais dokumentais, kuriuose įamžinti svarbiausią moderniosios Lietuvos valstybės dokumentą 1918 metų vasario 16 d. pasirašę signatarai, pirmininkaujami Jono Basanavičiaus. Net septyniolikos Nepriklausomybės Akto signatarų pėdsakus prof. L. Mažyliui susekti pavyko, likusių trijų – Donato Malinausko, Jurgio Šaulio ir Jono Vailokaičio – pritrūko, kad visų dvidešimties tuometinės Lietuvos Tarybos narių autentiški autografai būtų surinkti į vieną kolekciją.

Renginio metu istorikė V. Bukaitė išsamiau supažindino su signatarų biografijomis. Net trečdalis jų vienu ar kitu metu buvo mokytojai ar dėstytojai. Nemažai teisininkų, dvasininkų, mokslininkų. Visi mokėjo pagrindines užsienio kalbas. Politologė R. Zozaitė pasakojo apie paties Nepriklausomybės Akto paskelbimo aplinkybes. Antai Jonas Basanavičius savo užrašuose pateikia ir informaciją apie tai, kiek laiko naktį prieš Nepriklausomybės paskelbimą miegojo, koks lauke buvęs oras. Neretai, minint Nepriklausomybės sukaktis, spaudoje pasirodydavo signatarų prisiminimų. Nors kai kuriuos dalykus jie prisimena skirtingai, visi sutaria, kad Aktas buvo pasirašytas prieš pietus, o tarp pasirašančiųjų vyravo tyli atmosfera ir susikaupimas.

Parodos dalyviams profesorius L. Mažylis pristatė, ką reikia nuveikti tokio, kad tavo veidą atpažintų minioje, po 100 metų – knygose, pašto ženkluose ar paveiksluose, o galiausiai parodė, kad kas kaupiama privačioje kolekcijoje, nebūtinai įrėminama muziejuose. „Būtina gerai žinoti savos tautos istoriją, gerbti ją, kad būtų galima suprasti dabartį ir kurti ateitį“, – diskusiją apibendrino prof. L. Mažylis.

Nuo kovo 3 d. paroda perkeliama į Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centrą.

Nuotraukos: pasirinktinai Luko Balandžio, 15 min.lt nuotr. (kas liks panaudoti nuotraukų koliažui) ir D. Umbraso, lrt.lt nuotr.

Paroda Nacionalinėje bibliotekoje veiks iki kovo 2 dienos.