Rugsėjo 16 dieną Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo pirmos metinės kalbos metu pristatydama situaciją Europos Sąjungoje kaip vieną svarbiausių prioritetų ir naujovių pristatė „Europos sveikatos sąjungos“ idėją. Profesoriaus teigimu, ši iniciatyva būtų labai realus žingsnis link bendro ir koordinuoto ES sveikatos krizių valdymo. „Būtent COVID-19 pandemijos pradžioje matėme, kad kiekviena ES valstybė narė taikė skirtingus epidemiologinius metodus – kai kur tai pasiteisino, kai kur nacionalinės sveikatos sistemos tikrai susidūrė su dideliais sunkumais. Aš taip pat dar pavasarį pasisakiau, kad pandemija turėtų tapti paskata Europos Sąjungai sukurti tvarų, veiksmingą ir koordinuotą bendrą sveikatos apsaugos mechanizmą.“, – teigia Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys prof. Liudas Mažylis.
„Minėjote, kad pandemija tarsi atskleidė, kad Europos Sąjungai reikia pokyčių, tam, kad būtų labiau koordinuota sveikatos apsaugos sistema? Kokie tie realūs pokyčiai gali būti?
Per pastaruosius mėnesius pastebėjau ir kitką: į pandemiją bei į jos suvaldymo priemones politikai reaguoja ir savo veiksmus projektuoja nevienodai. Man smagu pritarti tiems, kuriems visų pirma svarbiausia yra žmogus. Atrodo, žmogus svarbu visiems, bet kai kuriems „žmogus“ netrunka tapti statistiniu vienetu jų politinėse biurokratinėse analizėse. Kitaip tariant – procento dedamoji. Ne kartą viešoje erdvėje girdėjome, kad svarbiausia – „išsaugoti sveikatos sistemą, ūkį, pajamas, BVP augimą…“ Gi už tų sistemų yra medicininis personalas, realūs žmonės… „Kažkas susirgo COVID-19? Nepasisaugojo turbūt… Mes gi sakėm, kad saugotųsi… O ir senas jau… Gyveno, gyveno ir prisigyveno – pateko į rizikos grupę…“ – šios ir kitos mintys taip pat vis nuskambėdavo viešoje erdvėje. Taigi, esama dviejų nuomonių. Gal tai priklauso nuo tave supančios aplinkos? Mano aplinkoje nuo pat gimimo mane supo turbūt tik tas vienintelis požiūris, jog svarbiausia yra žmogus, jo sveikata, jo gyvybė. Džiaugiuosi ir dabar būdamas Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente nariu – ten irgi požiūris į politiką neatsiejamas nuo požiūrio į žmogų.
Būtent humanistinį požiūrį į žmogaus gyvybę ir sveikatą demonstruoja ir Europos Komisija. „Europos žmonės vis dar kenčia“ – būtent su tokia žinute EK pirmininkė Ursula von der Leyen ES padėties pristatymo metu pradėjo kalbėti apie „Europos sveikatos sąjungos“ kūrimą.
Kokie ES veiksmai bendroje sveikatos apsaugos srityje buvo iki šiol?
Pagal galiojančias sutartis, sveikatos politika išlieka – didžiąja dalimi – valstybių narių kompetencijoje. Įstojant į ES valstybės narės pritaria susitarimui sveikatos reikalus tvarkytis pačios. Taip buvo nuo pat Bendrijos įkūrimo. ES niekada sveikatos apsaugos nelaikė bendra prioritetine sritimi. Žinoma, būtini projektai būdavo įgyvendinami per įvairius fondus, bet visada už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą yra atsakingos pačios ES valstybės. ES vaidmuo iki šiol yra tiesiog papildantis, siekiant bendrų tikslų, sutelkiant išteklius ar kovojant su pandemija, lėtinėmis ligomis.
Labai palaikau bendros ir koordinuotos „Europos sveikatos sąjungos“ kūrimą – tai realiai turėtų stiprinti pasirengimą krizėms bei pasaulinio masto sveikatos grėsmių valdymui. Gerai ir tai, kad U. von der Leyen aiškiai akcentavo, kokios priemonės šiai bendrai sveikatos sąjungai įgyvendinti bus taikomos: EK sieks sustiprinti Europos vaistų agentūrą bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą. Štai ir EK pirmininkė pranešė apie naujos pažangių biomedicinos tyrimų ir plėtros agentūros steigimą, o kitais metais, Italijai pirmininkaujant „G20“, U. von der Leyen kartu su Italijos premjeru Giuseppe Conte žada rengti pasaulinį viršūnių susitikimą koronaviruso pandemijos patirtims ir pamokoms aptarti.
Dar šių metų gegužės pradžioje Europos Komisijai paskelbus atsigavimo fondą „Next Generation EU“, skirtą atsigauti iš koronaviruso krizės – viena fondo dalių skirta ir sveikatos apsaugos sistemai – 9,4 milijardo eurų 2021-2027 metais ES bus skirta medicinos programai „EU4Health“. Tai „Europos sveikatos sąjunga“ neabejotinai ir bus šios visos programos dalis.
Prakalbote apie vakciną nuo COVID-19. Kokių veiksmų ėmėsi ES šiuo klausimu?
Nuo pat pandemijos pradžios ES pasisakė už mokslinių tyrimų rėmimą vakcinai nuo COVID-19 sukurti, rėmė juos finansiškai. Šiuo klausimu taip pat trūko koordinuotų veiksmų – prasidėjo nuogąstavimai, o kas, jei vakcina bus sukurta ne ES, o Kinijoje ar JAV? Kas užtikrins, kad ji pasieks Europą? Bet Europos Komisija vėl ėmėsi iniciatyvos ir gegužės pradžioje suorganizavo virtualią konferenciją, kuri buvo skirta vakcinos tolimesnių tyrimų užtikrinimui ir finansavimui. Remiantis Ursulos von der Leyn metine kalba apie ES padėtį, padedant pilietinei visuomenei, didžiajam dvidešimtukui, Pasaulio sveikatos organizacijai pavyko suburti 40 šalių ir bendrai su sutelktais 16 mlrd. EUR finansuoti mokslinius vakcinų, testavimo ir gydymo priemonių tyrimus. O geriausia žinia, kad šios lėšos prieinamos visam pasauliui. ES lyderystė, solidarumas ir suvokimas, kad tik vakcina padės išlipti iš pandemijos ilgalaikėje perspektyvoje ir yra reikalinga visiems, yra sveikintinas. Taip pat dar birželį Komisija pristatė ES vakcinų nuo COVID-19 strategiją. O joje yra viskas, kas realiai svarbu, kad vakcina pasiektų mus: potencialių vakcinų atrankos kriterijai, išankstinės pirkimo sutartys pagal Skubios paramos priemonę, sąlygos, kaip greičiau organizuoti svarbius vakcinos įteisinimo ir paskirstymo procesus. EK jau yra pasiekusi preliminarius susitarimus su šešių didžiausią potencialą turinčių vakcinų gamintojais.
O štai rugpjūčio pabaigoje Europos Komisija ir vakciną nuo koronaviruso kurianti įmonė „AstraZeneca“ sudarė sutartį dėl būsimo vaisto įsigijimo, Pagal šią sutartį valstybės narės galės įsigyti 300 mln. bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Taip pat numatyta galimybė papildomai įsigyti dar 100 mln. dozių. Vakcinos bus paskirstytos proporcingai, remiantis gyventojų skaičiumi. Lietuva irgi šiame susitarime dalyvauja ir numatomai gaus 1,8 mln. vakcinų dozių. Labai svarbu, kad valstybės narės irgi aktyviai veiktų. Kad aktyviai veiktų Lietuva, jei nenori patirti panašaus scenarijaus, kaip buvo su sveikatos apsaugos priemonėmis pandemijos pradžioje. Todėl svarbu aktyviai dalyvauti visose derybose, rodyti iniciatyvą, kad, kai turėsim vakciną, turėtume ją ir Lietuvoje.
Kokie sveikatos apsaugos klausimai šiuo metu taip pat svarbūs darbotvarkėje?
Visos iki šiol egzistavusios ligos nesibaigė ties pandemija. Visos jos svarbios. Man tik norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir šios krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų, kurie buvo įvardinti dar kadencijos pradžioje. Vienas jų – kova su vėžiu. Liepos mėnesį Europos Parlamente buvo įkurtas specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu tapau ir aš. Jo kūrimą stipriai inicijavo ir mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių… Turime veikti, veikti europiniu mastu.