loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Šie metai priminė tikrąsias vertybes

Liudas Mažylis. EP nuotrauka
Liudas Mažylis. EP nuotrauka

„Šių metų pradžioje dėliodamas būsimus veiklos planus sakiau: „bus intrigų“, bet nenumaniau, kad šie metai atneš šitiek išbandymų pasauliui“, – apie pasikeitusius planus ir iššūkių kupinus metus pasakoja Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Pasak jo, 2020-ieji – pažymėti pandemija, įvairiais rinkimais Lietuvoje, Europoje, pasaulyje bei aplinkosaugos problemomis – tik priminė tikrąsias vertybes. „Jei kas nors beveik prieš pusantrų metų, mano kadencijos pradžioje, būtų pasakęs, jog didžiausias šių metų iššūkis bus COVID-19 pandemija, nebūčiau patikėjęs, bet mums visiems teko prisitaikyti prie naujos realybės“, – įžanga į interviu apie šių metų patirtis Europos Parlamente ir gyvenime dalijasi prof. L. Mažylis.

Užsiminėte, jog dėl pandemijos teko pakoreguoti šių metų planus. Kaip įsivaizdavote šiuos metus, kokie darbai atrodė kaip būsiantys esminiai?

Na, pirmiausia, įsivaizdavau, kad ir toliau aktyviai skraidysiu kas savaitę: tai į Briuselį, tai į Strasbūrą per Frankfurtą, tai vėl atgal į Lietuvą… Įsivaizdavau, kad aktyviai susitikinėsiu su moksleiviais, dalyvausiu įvairiuose renginiuose, organizuosiu su Europos Parlamento veikla susijusius susitikimus, iniciatyvas. Ne vienas tarptautinis renginys svarbioms Lietuvai datoms paminėti buvo numatytas ir pačiame Europos Parlamente. Bet… Viskas pasikeitė, persikėlė į kitus formatus. Kaip sausio pabaigoje mano kabinete Europos Parlamente sakė Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tseng: „Po koronaviruso pasaulis bus visiškai kitoks“. Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. Nebuvo ir pasaulinės pandemijos statuso. O pati mintis atrodė itin hiperbolizuota. Šią mintį kovo pradžioje pakartojau ir aš… Ir išties pasaulis tapo kitoks. Iš mano darbo perspektyvos, kovo 9-10 dienomis vyko trumpiausia Parlamento plenarinė sesija istorijoje. Tuomet aš grįžau į namus Kaune lėktuvu, traukiniu, troleibusu. Šios kelionės irgi tapo istorinėmis, nes daugiau viešuoju transportu nesinaudojau. O ir į Europos Parlamentą nebeskridau. Pilnai teisiškai ir kokybiškai dirbu nuotoliniu būdu: balsuoju, dalyvauju posėdžiuose, diskutuoju su kolegomis. Gyvenimas tapo kaip niekada sėslus. Tačiau iš namų ne tik atlieku savo pagrindines pareigas, bet ir nuotoliniu būdu bendrauju su tais pačiais moksleiviais, rengiu diskusijas, konferencijas. Ir suprantu, kad toks gyvenimo būdas nėra apie karantino sąlygas – tai apie sveikatą. Savo ir kitų, apie apsisaugojimą nuo viruso. Nors, žinoma, temos, kurios manau bus aktualios, tikrai niekur nedingo.

Kokias temas turite omenyje?

Šių metų pradžioje, sausį, įvyko paskutinis Europos Parlamento posėdis su britais. Buvo visko: ir karštų diskusijų, ir ašarų, ir dainų bei pozityvių vilčių dėl galutinių ES ir Didžiosios Britanijos derybų dėl ateities tarptautinių santykių, prekybos. Kaip pradėjome „Brexit“ tema, taip ir baigiame šiuos metus… Europos žaliasis kursas taip pat šiemet itin dominavo, kaip ir buvau nuspėjęs. Jau pristatyta bioįvairovės, „Nuo lauko iki stalo“, cheminių medžiagų ir kitos strategijos… Tikslai ambicingi – ES siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Vyko ir pirmasis balsavimas dėl siekio iki 2030 m. sumažinti anglies dioksido emisijas. Rezultate – 60 proc. siekiamybė mažinti oro taršą lyginant su 1990 m. lygiu… Manau, tai net per ambicinga, aš pasisakiau už 55 proc. Metų pradžioje Astravo AE klausimas atrodė ne ką mažiau aktualus. Tiek ES Rytų Partnerystės kontekste, tiek ir Lietuvos saugumui. Dar vasario mėnesį tapęs „Sąjūdžio prieš AE“ nariu, rašiau: tai ne politikavimas, tai yra fizinė grėsmė. Ne kartą kreipiausi šiemet į Europos Komisiją dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo. Taip pat šiuo metu rengiu naują iniciatyvą savo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete Parlamente dėl Astravo AE veiklos.

Bet Baltarusija šiemet ne tik dėl Astravo AE elektrinės buvo įvykių sūkuryje? Rugpjūčio 9-osios Prezidento rinkimai kaimyninėje šalyje tarsi pakeitė baltarusių gyvenimą…

Baltarusijos tauta išgyvena tikrą perversmą, jie siekia demokratijos. Ir jų siekis yra sąžiningas, nuoširdus, būtinas. Neteisėti Prezidento rinkimai yra visiems, o Lukašenkos režimas prieš savo piliečius yra mažų mažiausiai žiaurus. Baltarusiai išgyvena ne tik politinę krizę – tai žmogaus teisių katastrofa. Žuvę žmonės… Kiti taikūs protestuotojai toliau kankinami, kalinami… Europos Parlamentas išleido ne vieną rezoliuciją smerkdamas režimo veiksmus, neteisėtus rinkimus bei skatindamas ES imtis griežtų sankcijų Lukašenkai ir jo aplinkai. Baltarusijos demokratinei opozicijai Europos Parlamente įteikta ir šių metų Sacharovo premija, kuri skiriama už minties laisvę. Savo ruožtu surengiau akademinio pobūdžio renginių ciklą, siekiant gilesnio sisteminio požiūrio į įvykius Baltarusijoje, galimus pokyčius. Juose dalyvavo Baltarusijos ir Lietuvos universitetų atstovai. Stovėjau su Baltarusijos istorine vėliava netoli Raigardo pasienio posto, simboliškai… Palaikydamas tuos baltarusius, kurie kiekvieną sekmadienį išeina į gatves…

Kas naujo, netikėto įvyko ES veikloje įvyko šiemet?

Vienareikšmiškai – atsigręžimas į sveikatą. Pandemijos pradžioje analizavau, kad bendra sveikatos apsaugos politika niekuomet nebuvo ES prioritetas. Tai iki šiol buvo tik valstybių narių atsakomybėje, išskyrus atskirų fondų veiklą. Bet būtinybę mačiau imtis bendrų koordinuotų veiksmų ir tai įvyko. Septyneriems metams startuos programa „ES – sveikatos labui“. Tai iki šiol didžiausia finansinė investicija į sveikatos sistemą ES – net 9,4 mlrd. eurų. COVID-19 pandemijos sukelta krizė aiškiai parodė, kad sveikatos sistemos ir pasiruošimas galimoms sveikatos krizėms reikalauja didesnio dėmesio ir investicijų, skaitmeninimo. Net ir pandemijos metu šiemet pradėjo veikti Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu tapau ir aš. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Na ir, žinoma, visi ES veiksmai siekiant suvaldyti ekonominę ir finansinę krizę… Ypač lyderystė vakcinų nuo COVID-19 kūrime… Daug politinės valios, net 7 skirtingos sutartys su farmacijos kompanijomis dėl vakcinų, centralizuoti pirkimai su valstybėmis narėmis….

O kokios veiklos padėjo šiuos metus praleisti įdomiau, širdžiai mieliau?

Metų pradžioje pavyko dar nuskristi į Vatikaną, Vatikano apaštališkąjį archyvą, kur radau XIII amžiaus, Lietuvos valstybės kūrimosi pradžios laikotarpio, karaliaus Mindaugo raštus, popiežiaus Inocento IV laiškus dėl Mindaugo krikšto ir karūnacijos. Tie dokumentai iš tikrųjų buvo istorikams žinomi, nemanau, kad aš būčiau atradęs kokį nors nematytą negirdėtą dokumentą, bet man tai buvo asmeniškai svarbu. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengiau parodą apie Vasario 16-osios Akto Signatarų autografus iš savo asmeninės kolekcijos. Parengiau ne vieną virtualią parodą, pavyzdžiui, iš dokumentų apie Steigiamojo Seimo 100-metį, įvairių proginių atvirukų, pašto, ženklų, vokų bei kitomis progomis… Per vasaros atostogas pavyko parašyti knygą apie pirmąsias patirtis Europos Parlamente. Tai tarsi mano dienoraštis. Kitų metų pradžioje ji taps fizine knyga, dalinsiuosi su Lietuvos žmonėmis. Rudenį tikrai atradau laiko grybavimui. Nemažai važinėjau dviračiu visus metus.

O ar turite naujų planų kitiems metams?

Nieko įspūdingai naujo neplanuoju. Pirmiausia, laukia pareiga pabaigti pradėtus darbus. Vienas jų – suvaldyti viruso plitimą, užtikrinti vakcinos galimybę, apsaugoti ES piliečių sveikatą. Ir ne tik dėl COVID-19. Taip pat laukia darbai naujame kovos su vėžiu komitete. Turime pasiekti, kad būtų suteikiamos lygios gydymo prieinamumo ir kokybės sąlygos visiems ES, būtinai reikia bendros duomenų bazės, kad šalys galėtų dalintis tyrimais, gerąja gydymo praktika. O štai dar laukianti Žaliojo kurso teisėkūra, kur siekiant pokyčių aplinkosaugoje ir kovoje su klimato kaitos procesais teks priimti daug nepopuliarių, sunkių sprendimų. Parlamente teks laviruoti tarp emocijų ir realiai įgyvendinamų Žaliojo kurso tikslų. Pasisakau už atsigręžimą į gamtą, bet tuo pačiu padedant ES piliečiams neprarasti darbo. Eiti tvariu ir skaitmeniniu keliu. Tikiuosi, kad pavyks atrasti dialogą ir su Lietuvos valdžios atstovais dėl būtinų Lietuvai pokyčių. Baltarusijos „failas“ man taip pat itin aktualus. Negaliu nepalaikyti žmonių, kurie siekia eiti demokratiniu keliu, ar nusigręžti nuo Astravo AE fizinės grėsmės klausimo. Žinoma, neapleisiu ir istorinės atminties temų. Prisiminti savo esmę visuomet verta, kad ir kokie metai bebūtų.