loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

EP narys prof. L. Mažylis. Jei tikrai norime įveikti pandemiją – gerbkime mokslą

Liudas Mažylis. Luko Balandžio nuotr.

Kovo 18-ąją pasijutau, lyg būtų baigęsis alinantis „žaibo“ karas: Europos vaistų agentūra pakartotinai patvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi. Bet gi ji buvo saugi visada…

Visas tas aistras, pastaruoju metu sukeltas dėl „AstraZeneca“ vakcinos, patyriau asmeniškai ir persvarsčiau trimis „lygiais“: kaip pacientas, kaip mokslininkas ir kaip politikas.

Kaip pacientas buvau nuoširdžiai suglumęs. Juk prieš savaitę gavau pirmąjį „AstraZeneca“ skiepą. O per kelias dienas abejonės dėl skiepo saugumo (visiškai nepagrįstos jokiais moksliniais argumentais!) įsiūbavo tokias aistras, kad didelės ir įtakingos Europos valstybės viena po kitos ėmė stabdyti vakcinavimą. Lyg skiepų rinkoje būtų perteklius ir neva galime pasiūlyti pacientams rinktis! Sustabdžius skiepijimą, asmeniškai man iškilo antrojo skiepo klausimas. Tai ar mane skiepys? Pradėta žadėti klausimą „kaip nors išspręsti“…. Ačiū už pažadą: o tokių kaip aš, laukiančių antrojo skiepo, Europoje keliolika milijonų!

Kaip mokslininkas, tądien pasidžiaugiau, kad nesu epidemiologijos ar virusologijos profesorius, nes man būtų buvę gėda pasirodyti studentams. Juk viešojoje erdvėje vyko tiesiog patyčios iš elementariausių mokslo tiesų. Ekspertai galėjo pasijausti viešai apspjauti. Savo ausimis girdėjau vadinant tą skiepą „šūdu“. O juk sveiku mokslininko protu vertinant, visos vakcinos vienodai saugios. Bet ne! Politikai, pasidavę neišmaniosios visuomenės dalies spaudimui, vienoje Europos valstybėje po kitos stabdė skiepijimo procesą.

Kaip politikas ir politologas neišvengiamai pasiduodu sąmokslo versijoms. Kai kas (kas?) norėjo „pataikyti“ į Europos piliečių savivokos silpnąjį tašką. Ir pataikė. O tas silpnas taškas – neva turi gi egzistuoti „kita nuomonė“. Bus. Šitaip jau daugiau kaip metus yra „dvi nuomonės“ dėl karantino. Privalėjo tarpti ir „kita nuomonė“ dėl skiepų. Mokslininkai PRIVALĖJO, buvo pasmerkti likti neteisūs. Privalėjo atsirasti patyčių objektas. „Kaltumo prezumpcija“ labiausiai tiko skiepui „AstraZeneca“. Iš jo ir pasityčiota. O studentams politologams – puikus pavyzdys: vyko beprecedentis mūšis dėl įtakos ir garsesnės kalbėsenos – tai, kas nevalstybiniu žargonu įvardijama kaip bespredielas.

Laimei, aistros dėl „AstraZeneca“ išvėso panašiai, kaip ir įsiplieskė.

Kuo didžiuojuosi? Ogi, pavyzdžiui, tuo, kad, būdamas EP nariu, balsavau už Emer Cook paskyrimą Europos vaistų agentūros vadove. Kovo 18-ąją ji su kaupu pateisino mano lūkesčius. Apgynė mokslą nuo neišmanėlių minios. Džiaugiuosi ir Ingridos Šimonytės vyriausybės laikysena. Nesistebiu, kad Lietuva ir vėl yra tarp tų, kurios su pandemija tinkamai tvarkosi.

O per tą laiką skiepijimo kampanija JAV ir Didžiojoje Britanijoje vyksta greitėjančiais tempais. Jau maždaug 26 mljn. gavo pirmąją dozę. Skiepijime  Jungtinėje Karalystėje „AstraZeneca“ dominuoja.

Dabar ekspertai jaudinasi visai ne dėl tų keliolikos ar keliasdešimties nepageidautino kraujo krešėjimo incidentų, įvykusių po skiepijimo. Juos neramina viruso mutacijos.

Šios savaitės Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente posėdžio metu  kuo visapusiškiausiai buvo išnagrinėta, ką „išdarinėja“ koronavirusas, kaip kinta jo genomo seka, kaip dėl to keičiasi viruso agresyvumas, plitimo greitis ir atsparumas skiepijimui.

Šiuo metu pasaulyje užfiksuotos trys įsigalinčios agresyvios koronaviruso mutacijos (atmainos), sąlyginai pavadintos „britiškąja“, „braziliškąja“ ir „Pietų Afrikos“.

Jau matyti, kad visų trijų atmainų užkrečiamumas yra didesnis, negu pirminio COVID-19 varianto.

Viruso agresyvumas (ligos sunkumas) kol kas dar tiriamas. Britiškoji atmaina ištirta geriausiai, ir panašu, kad ja užsikrėtus sergama sunkiau. Apie kitas dvi atmainas duomenų kol kas mažai tėra.

Norint įvertinti viruso atmainų paplitimą, būtina gana masiškai vykdyti genomo sekoskaitos tyrimus atskirose valstybėse. Kol kas Europos Sąjungoje tėra 9 valstybės, kuriose sekoskaita vykdoma pakankamomis apimtimis. Lietuvos nėra tarp tų devynių, bet ji bent jau priskiriama „vidutiniokėms“.

Ar naujosios viruso atmainos atsparios dabartinėms vakcinoms? Mokslininkų leksikone atsiranda sąvoka „imuninio atsako nevisavertiškumas“. Panašu, kad prieš Pietų Afrikos ir „braziliškąją“ atmainas dabartinės vakcinos gali būti mažiau efektyvios. Kokios vakcinos konkrečiai? O čia politikai turėtų rimtai susidomėti. Iš šiuo metu naudojamų vakcinų ištirtos tėra „AstraZeneca“, „Moderna“ ir „BioNTech & Pfizer“. Atkreipkime dėmesį: rusiškoji vakcina nė nepradėta tirti – bent jau kol kas duomenų apie jos efektyvumą prieš mutacines viruso atmainas jokių nėra paskelbta. O juk kaip tik rusiškoji vakcina „šmėkšo“ kai kurių Europos politikų planuose…  

Siekiant įveikti naująsias viruso atmainas, kuriamos naujos vakcinų modifikacijos. Europos vaistų agentūra nereikalaus iš farmacijos firmų tokių išsamių klinikinių tyrimų, kaip tai vyksta tvirtinant naują skiepą. Taigi greta „motininių“ vakcinų atsiras ir išvestinės – „monovalentinės“ (veikiančios vieną mutacinį viruso variantą) ir „multivalentinės“ (veikiančios daugelį viruso variantų).

O valstybių vyriausybių taktiką mažinant mirtingumą (juk žmogaus gyvybė kaip tik ir yra svarbiausia!) iliustruoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtas grafikas. Jame matome keletą „kalnelių“ – kiekvienas jų vaizduoja mirčių nuo COVID-19 „pliūpsnį“. Jis iliustruoja ketveriopas vyriausybių strategijas. Jei vyriausybė anksti atlaisvins karantiną ir dels skiepydama, mirtingumas ims didėti smarkiai ir sparčiai (mėlyna punktyrinė kreivė). Jei vyriausybė anksti atlaisvins karantiną, bet sparčiai skiepys, mirtingumas ims didėti sparčiai, bet nebus toks smarkus (mėlyna ištisinė kreivė). Jei vyriausybė atidės karantino atlaisvinimą, bet nepakankamai skiepys, mirtingumas didės nesparčiai, bet didės (punktyrinė ruda kreivė). Jei vyriausybė neskubės atlaisvinti karantino ir sparčiai skiepys – mirtingumas bus minimalus (ruda ištisinė kreivė). Dabartinė Lietuvos valdžia aiškiai suvokia tai, kas čia išdėstyta. Žino, kad nereikia skubėti atlaisvinti suvaržymų. Svarbu, kad skiepų pristatymas nepatirtų trikdžių.    

Pasirašytas kontraktas dėl papildomų 300 milijonų dozių su „Moderna“ , o su „Pfizer & BioNTech“ sutarta dėl papildomų 4 mln. Beje, šią savaitę ES pasiekė susitarimą pagreitinti 10 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių pristatymą. Bendrai iki vasaros į ES valstybes nares šių vakcinų bus pristatyta daugiau nei 200 milijonų. Taip pat  kovo 11 dieną patvirtinta ir „Johnson & Johnson“  vakcina, kurios reikės tik vienos dozės. O „AstraZeneca“ pagaliau „išaiškinta“ mokslo ir atsikratė visiškai nepelnyto kaltumo prezumpcijos taikymo.

Tad mokslininkų ir politikų laukia daugybė naujų iššūkių. Siekiant įveikti mutacines koronaviruso atmainas, bus reikalingi išmanūs politiniai bei administraciniai sprendimai. Geriau, jei be isterijos.

Ar aistros, susijusios su „AstraZeneca“ vakcina, yra kas nors labai nauja? Man regis, ne. Tarpukariu Lietuvos laikinosios sostinės Kauno medikai siekė praktikoje taikyti pažangiausius to meto gydymo metodus. Vienas tokių buvo kraujo perpylimas. Aišku, kad kraujas buvo perpilamas tik kritinės būklės ligoniams. Viena pasveikusi po tokio perpylimo pacientė sužinojo, kad perpilant kraują ji buvo užkrėsta sifiliu, ir padavė gydytoją į teismą. Ekspertu į teismo posėdį buvo pakviestas mano Diedukas, profesorius Pranas Mažylis. Gerbiamiems teisėjams įtikinti pakako vieno sakinio: „Gaisrininkai, gesindami gaisrą, privalėjo išdaužti langą…“. Teismui tokio argumento visiškai pakako. Gydytojas buvo išteisintas.

Gyvendami toje savo „daugelio nuomonių Europoje“, gal nepamirškim, kas svarbiausia. Mes turime vertinti žmonių gyvybę.

Grįžtant prie statistikos, Europos vaistų agentūros kovo 18 d.  paskelbtoje informacijoje apie „AstraZeneca“ saugumą, tuo metu buvo žinomi „8 intravaskulinės koaguliacijos ir 18 smegenų venų sinusų trombozės atvejai“, o paskiepyta daugiau nei 20 milijonų europiečių. O ir galiausiai nustatyta, kad nerasta jokio ryšio dėl šių negalavimų ir vakcinos.

Beje, nors tai ir tik mano asmeninė patirtis, bet vis tiek džiaugiuosi, jog po pirmo skiepo nepatyriau jokių simptomų ar šalutinių poveikių.

Bet grįžkime prie mokslo. Kurio dabar didžiausias iššūkis yra COVID-19 mutacijos ir nauji viruso variantai. Kuo virusas labiau plinta, tuo jis turi daugiau galimybių mutuoti. Karantino sąlygos ir kitos epidemiologinės priemonės taip pat yra būtinos viruso valdymui. Štai pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai Brazilija ir Pietų Afrikos regionas neskubėjo įsivesti masinio karantino. Virusas plito, atsirado mutacijų. Ir kas blogiausia, kad nežinia, ar sukurtos ir patvirtintos vakcinos gali įveikti šias koronaviruso atmainas. Jau tikrai žinome ir apie „britiškąją“ viruso mutaciją. Tad kuo didesniais mastais ir greičiau bus įgyvendinimas vakcinavimas ES – tuo lengviau suvaldysime virusą, išsaugosime daugiau gyvybių bei greičiau priartėsime prie buvusio įprasto gyvenimo. 

Šią savaitę Europos Parlamente įvairios sveikatos organizacijos, tokios kaip PSO, Europos vaistų agentūra bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, pristatė savo tyrimų dabartinius duomenis, kurie suteikia šiek tiek žinių apie vakcinas, mutacijas, jų tarpusavio sąveiką. Ir tikrai galiu pasakyti, kad iš pateiktų duomenų yra galutinai aišku, jog nėra gerų ir blogų vakcinų, šiuo metu patvirtintų ES. Vakcinos  tiesiog skirtingai veikia. Skirtingai veikia ir plintančias mutacijas. Bet ir tie patys nauji viruso variantai plinta skirtingai.

Priemonės tos pačios: protrūkių kontrolė, testavimas, skiepai… Tik jei nutrauktume karantiną ar atsirastų trikdžių skiepijimo procesuose, suvaldyti viruso plitimą taptų dar sunkiau, o mutacijų tik daugėtų.

Štai ES šios situacijos valdymui jau dabar yra parengusi Naująjį Europos biologinės gynybos nuo COVID-19 atmainų parengties planą „HERA inkubatorius“. Taip mokslininkai, biotechnologijų bendrovės, gamintojai ir valdžios institucijos ES ir visame pasaulyje bendradarbiaudamos siekia nustatyti naujas atmainas bei planą kaip su jomis kovoti. Ir didžiausias iššūkis šiame mūšyje vėl tenka esamoms ir/ar būsimoms vakcinoms. 

Šiuo metu ES plinta trys mutacijos variantai: Junginės Karalystės, Pietų Afrikos ir Brazilijos. Kodėl mes bijome mutacijų. Jungtinės Karalystės variantas yra labiau perduodamas, net iki 75 proc. Taip pat ligos simptomai pasireiškia daug sunkiau, padidėjusi hospitalizacijos tikimybė bei mirtingumas. Būtent ir Lietuvoje kol kas aptinkama tik ši „britiškoji“ atmaina. Pietų Afrikos variantas taip pat yra labiau perduodamas, didesnė reinfekcijos rizika. Brazilijos atmaina taip pat yra lengviau perduodama ir gali sukelti pakartotinę infekciją. Šiuo metu „britiškasis“ variantas nustatytas 28  Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Pietų Afrikos variantas – 18-oje jų. Nors variantai yra labiau perduodami, jie reaguoja į tas pačias epidemiologines priemones.

Bet ES juda į priekį.

Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys