Europos Parlamente prasidėjo antrasis šių metų veiklos pusmetis, o kartu ir Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) finalinis veiklos etapas. Šiuo metu komitetas rengia dokumentą dėl koordinuotos Europos stiprinimo kovojant su vėžiu strategijos. Galutinis dokumentas bus pristatytas ir dėl jo balsuojama šių metų gruodžio mėnesį Europos Parlamento Plenarinės sesijos metu.  „Rengiamas taip vadinamas raportas dėl kovos su vėžiu Europoje atspindės Parlamento poziciją ir apžvelgs prioritetines veiklos sritis. Labai svarbu, kad su pandemijos krize kovojant ES nepamiršta ir kovos su vėžiu, o sveikatos klausimai tampa prioritetiniai “, – pastebi Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. L. Mažylis.

Šiuo metu rengiamame būsimos rezoliucijos projekte išskiriamos konkrečios prioritetinės kovos su vėžiu veiklos sritys:

• vėžio prevencija visose Europos politikos srityse;
• įtrauki diagnostika ir vėžio nustatymo tikslumas;
• lygios galimybės gauti tinkamą gydymą nuo vėžio – siekiant aukščiausios kokybės priežiūros;
• lygios galimybės vaistų nuo vėžio prieinamumui: Europos vaistų rinkos link;
• siekis geriau reaguoti į sveikatos krizių (kaip pandemija ir kt.) poveikį vėžiu sergantiems ligoniams;
• stipri parama vėžiu sergantiems pacientams ir ligonių globėjams bei įveikusiems vėžį žmonėms;
• vaikų, paauglių ir jauno amžiaus žmonių prevencijos nuo vėžio ir ligos iššūkiai.

Koordinuotos Europos stiprinimo kovojant su vėžiu strategijos numatomi įrankiai:

• holistinis požiūris į prevenciją, pacientą ir gydymą;
• dalijamasi žiniomis apie ligą ir gydymą tarp Europos mokslininkų, gydytojų ir kitų vėžio ligos ekspertų;
• Europos vėžio instituto sukūrimas;
• Europos kovos su vėžiu plano finansavimas (šiuo metu Europos kovos su vėžiu planui yra numatyta skirti 4 mlrd. eurų, įskaitant 1,25 mlrd. eurų pagal finansinę programą ES valstybėms narėms „ES – sveikatos labui“ (angl. „EU4Health“)).

„Šis rengiamas dokumentas išties turiningas, nes kartu apima ir kitus ES veiklos prioritetus: ES Žaliąjį kursą, Europos sveikatos sąjungos tikslą, – pastebi L. Mažylis. – Kova su vėžiu yra visos Europos atsakomybė, todėl labai svarbu išreikšti ir prieiti prie vieningos pozicijos, kuri šiuo metu ruošiama ir bus užtvirtinama metų pabaigoje.“

Rugsėjo 9 dieną vykusio komiteto posėdžio metu buvo diskutuojama apie Europos sveikatos duomenų erdvę ir skaitmeninius veiksnius kovojant su vėžiu. L. Mažylis savo pasisakymo metu akcentavo duomenų registrų svarbą. „Noriu pasidžiaugti, kad komitete skiriame rimtą dėmesį duomenų registrams. Suprantama, susidūrėm ir su ligonių duomenų apsauga. Tad kartu tenka apgailestauti, kad valstybių narių biurokratai iš europinių teisės aktų kai kada linkę išsirinkti draudžiančius, bet ne leidžiančius aspektus, todėl teisėkūros procese EP turime nuolat atsižvelgti, – posėdžio metu teigė L. Mažylis. – Esminis ES ir, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės skirtumas dėl ligonių duomenų apsaugos – tuos nuasmenintus duomenis ir biobankų biologinę medžiagą anoje valstybėje mokslas ir privačios įmonės gali naudoti laisvai, kai kartą ligonis jau davė sutikimą. Tuo tarpu ES, įskaitant ir Lietuvoje, kiekvienam naujam tyrimui reikia vis naujo ligonio sutikimo.“ Pasak L. Mažylio,  šitaip Jungtinės Karalystės mokslininkai visada turėjo pranašumą panaudojant mokslui biobankų surinktą medžiagą, o mes nuolat turėdavome ieškoti būdų, kaip apeiti tą biurokratinį draudimą. „Dabar situacija yra pagerėjusi, ir jau galima gauti Etikos ir duomenų apsaugos institucijos leidimą laisvai naudoti tą medžiagą mokslo tyrimams. Taigi, dogmatinis duomenų nuasmeninimas daugeliu atvejų moksliniams tyrimams nekliudo, bet gali trikdyti ligų registrų veiklą, draudžiama sujungti sergamumo ir mirtingumo registrus“, – pastebėjo  Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys ir iškėlė klausimą, kaip tinkamu būdu išlaviruoti tarp savaime suprantamo privatumo išsaugojimo būtinybės ir tarp mokslo poreikio.

Apie vėžio ligos registrų būtinybę minima ir šiais metais, Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse, Europos Komisijos pristatytame Europos kovos su vėžiu plane. Šis planas – politinis įsipareigojimas užtikrinti esminę pažangą kovoje su šia liga ir dar vienas žingsnis kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą bei saugesnę, geriau pasirengusią ir atsparesnę Europos Sąjungą.

Kol kas plane nurodoma, kad duomenų tendencijas, parodančias skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, numatoma analizuoti tik 2021–2022 m. Pasak prof. L. Mažylio, būtina ateityje įsteigti nuolatinius registrus, jei ilgalaikėje perspektyvoje norima pasiekti veiksmingų rezultatų kovoje su vėžiu.

Šių metų vasario pradžioje Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Jame išdėstytas naujas ES požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir vėžiu sergančių pacientų priežiūrą. Šis planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Jis padės kovoti su liga visuose jos etapuose – nuo ligos prevencijos iki vėžiu sergančių ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimo. Daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais ES gali suteikti didžiausią naudą. Daugiau informacijos apie Europos kovos su vėžiu planą.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu. Kovoti su vėžiu yra ir vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos EP, kuriai atstovauja prof. L. Mažylis, prioritetų.