Jono Petronio nuotr.

Gruodžio 13–16 dienomis vykusios Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu toliau buvo diskutuojama dėl  bendrų veiksmų sveikatos apsaugoje ir COVID-19 pandemijos valdymo.

Aplinkos ir visuomenės sveikatos bei maisto saugos komitete dirbantis EP narys prof. Liudas Mažylis pasisakė dviejų debatų metu.

Gruodžio 13 d. diskusijoje dėl sveikatos technologijų vertinimo EP narys pastebėjo, kad kalbame apie Europos sveikatos sąjungą, o pažangios sveikatos technologijos diegiamos atskirai, nesant net stabiliam finansavimui. „Per tą laiką COVID-19 iššūkiai įrodė, kaip svarbu veikti kartu. Bendro valstybių veikimo būtinybė tapo akivaizdi ir svarstant kovos su vėžiu strategiją, farmacijos strategiją. Džiaugiuosi, kad pagaliau susitarta ir dėl šio instrumento. Tai tam tikras žingsnis į priekį siekiant didinti sveikatos sistemų konvergenciją. Ir, tikėtina, mažinant biurokratizmą, – kalbėjo L. Mažylis. – Tai žingsnis link vienodesnių galimybių taikyti pažangias medicinos technologijas bet kurios valstybės pacientams. Valstybėms, turinčioms mažesnius resursus, bendri klinikiniai tyrimai ir vertinimai būtų naudingi. Ilgainiui per tai susilygintų ir pacientų galimybės“.

Pasisakymo metu L. Mažylis pabrėžė, kad inovatyvūs gydymo būdai, ypač orientuoti į sunkiai pagydomas ligas, turi būti įvertinami kaip įmanoma greičiau ir skaidriau. „Apgailestaudamas, kad valstybėms narėms bendrų klinikinių vertinimų pranešimai nebus įpareigojantys, tikiu, kad efektyvus ir sklandus bendradarbiavimas vertinant sveikatos technologijas galėtų prisidėti prie visų Europos pacientų sveikatos gerinimo“, – įvardijo politikas.

Gruodžio 15 d.  diskusijoje dėl ES reagavimo į naujus COVID-19 protrūkius ir naujų COVID atmainų atsiradimą pasaulyje L. Mažylis pastebėjo, kad, džiaugdamiesi glaudesniu Europos valstybių bendradarbiavimu sveikatos srityje, turime konstatuoti, jog COVID-19 virusas vis dar sugeba pirmauti. „Europą užvaldė agresyvesnė delta atmaina, o šiandien jau su nerimu stebime situaciją ir gaunamus duomenis apie sparčiau plintančią omikron atmainą“, – kalbėjo politikas.

Jo teigimu, turime išlikti budrūs ir toliau laikytis nusibrėžto kelio, kuris, anot politiko, yra aiškus jau seniai. „Buvo aišku, kad virusas mutuos – ypač ten, kur maži skiepijimo tempai. Tad būtina sparčiau dalintis vakcinomis su trečiosiomis valstybėmis. Negalim pamiršti nuolatinio ir tęstinio viruso mutacijų sekimo, užtikrinant vienodas galimybes visoms valstybėms narėms. Antra, reikia ir toliau susitelkti į mokslo ir technologijų siūlomus sprendimus“, – savo kalboje akcentavo prof. L. Mažylis.  Pasak jo, šiuo atveju, reikia orientuotis ne tik į vakcinacijos procesus bei vakcinų atnaujinimą prieš naujas viruso atmainas (jei prireiktų), bet ir į naujų vaistų, gydymo būdų bei efektyvesnio diagnozavimo paieškas. „Trečia, ir toliau turime pasitikėti europinėmis institucijomis ir suteikti joms pagrįstus įgaliojimus. Galų gale, skleidžiama visuomenei informacija turi būti tiksli, kryptinga ir subalansuota. Ji turi paskatinti vakcinuotis tuos, kurie to nepadarė, ir naujų viruso atmainų akivaizdoje priimti racionalius sprendimus“, – pastebėjo L. Mažylis.