loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Liudas Mažylis. Baltarusija: netikras referendumas tikro karo fone

Nuotraukos šaltinis: 15min.lt: „Scanpix“ / TASS / Referendumas Baltarusijoje
Nuotraukos šaltinis: 15min.lt: „Scanpix“ / TASS / Referendumas Baltarusijoje

Nuotraukos šaltinis: 15min.lt: „Scanpix“ / TASS / Referendumas Baltarusijoje

Jau prieš porą savaičių, rašydamas apie tuo metu artėjantį Baltarusijos konstitucinį referendumą, neturėjau jokių abejonių, kad Rusijos siųsti kariai į Baltarusiją jos tikrai nepaliks po taip vadinamų bendrų karinių „pratybų“. Šiandien, vykstant tikram karui, kuriame Baltarusija tapo lygiavertė kaltininkė kaip ir Rusija, yra organizuojamas dirbtinis referendumas. Jis matomas ne tik kaip skirtas dar stipriau įsitvirtinti A. Lukašenkai, suteikiant sau papildomų garantijų, tačiau ir kaip konstitucinėmis pataisomis įtvirtinantis nestabilaus Minsko režimo keliamas atomines grėsmes.

Baltarusijos centrinė rinkimų komisija informavo, kad savo balsą atidavė 78,63 proc. šalies piliečių. Taigi respublikinis referendumas pagal šiuos duomenis yra laikomas galiojančiu, o už konstitucinių pataisų priėmimą tariamai pasisakė 65,16 proc. balsavusiųjų. Lukašenka, akivaizdu, dar kažkiek pasikuklino, neskelbdamas kokių nors 90 proc. ar didesnio piliečių aktyvumo. Kad referendumas įvyktų, jame savo balsą turi atiduoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Žinoma, jokių abejonių kaip ir nebuvo, kad referendumo rezultatai bus suklastoti. Referendumas nelegalus visais požiūriais: opozicijos atstovai nepriimti į balsų skaičiavimo komisijas, faktiškai nebuvo tarptautinių stebėtojų, stovėjo svetima kariuomenė, pagaliau, vyko karas. Prieš patį referendumą, bijodamas išgyventi tokį patį fiasko ir žmonių pasipriešinimą, kaip 2020 metais per prezidento rinkimus, Lukašenka šį kartą iš anksto išsiuntė į gatves OMON pajėgas ir policininkus. O baltarusiai eilinį kartą parodė, kad nebijo režimo: surengė protestus, smerkiančius referendumą ir karą prieš Ukrainą. Nebuvo išvengta masinių suėmimų ir galios struktūrų provokacijų prieš taikius piliečius. Apie 300 protestuotojų buvo suimta, eilinį kartą parodant diktatorišką režimo prigimtį, net ir referendumų išvakarėse.

Kalbant apie naujas konstitucines reformas, tikėtina, kad jos leis A. Lukašenkai likti valdžioje net iki 2035 metų. Diktatorius pasirūpino sau visą gyvenimą trunkantį imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, jeigu jis sugalvotų „pailsėti“ nuo savo pareigų. Kitas naujas fiktyvus valdžios organas bus žinomas kaip Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas arba asamblėja, kuriai be jokių abejonių vadovaus Lukašenka, o ją sudarys jo lojalistai, pareigūnai ir kiti artimos aplinkos žmonės. Tačiau turbūt labiausiai neraminantis pokytis šių dienų kontekste yra atominio neutralumo oficialus pakeitimas Baltarusijos Konstitucijoje. Balsavimu pašalinus formuluotę dėl branduolinio neutralumo iš Konstitucijos 18 straipsnio, teisiškai Baltarusija galės turėti atominį ginklą – pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos laikų. O Putinas dabar pradėjo kalbėti apie branduolinių ginklų parengtį, matydamas, kad jo sukeltas karas Ukrainoje ilgai nepasiekė jokių strateginių tikslų. Todėl, dėl dabartinės vykdomos Kremliaus agresijos, Lukašenka potencialiai gali tapti beprotiškų paliepimų vykdytoju. Dabar jau matome, kaip iš Baltarusijos paleistos raketos pataikė į Žitomiro oro uostą Ukrainos šiaurėje. Lukašenka dar pats patvirtino, kad iš Baltarusijos buvo paleistas raketų smūgis prieš Ukrainą, taip pat Minskas nebeneigia ir Baltarusijos kariuomenės naudojimo tęsiant invaziją Ukrainoje. Lunineco kariniame aerodrome yra dislokuoti naikintuvai ir priešraketinės oro gynybos sistemos, o Rusijos kariniai daliniai Baltarusijoje turi lauko stovyklas, nutolusias tik 30 km nuo Ukrainos sienos. Tačiau net ir suartėjus režimams, Lukašenka be jokių abejonių toliau praranda savo šalies, o svarbiausia kariuomenės, kontrolę. Ji atitenka Rusijai.

Lukašenka bando atrodyti vis dar svarbus prieš tarptautinę bendruomenę, kviesdamasis Ukrainą derybų į Minską. Tai neįvyko. Lukašenkos svarbumas jau nuo 2020 metų priklauso tik nuo Kremliaus šeimininko. Ką reiškia šitas referendumas Lukašenkai? Naujas garantijas Baltarusijai? Vargu. Jis reiškia tolimesnę šalies politinę ir teritorinę aneksiją, ten paliekant apie 30 tūkst. Rusijos karių. Dėl Rusijos karių priartėjimo prie Baltijos šalių keičiasi ir NATO karinė parengtis rytų flange. Tenka ruoštis visiems galimiems scenarijams. Neramumai kyla ir dėl Suvalkų koridoriaus, kuris 40 km skiria Lietuvą ir Lenkiją, tačiau gali būti panaudotas Kaliningrado ir Baltarusijos pajėgų, siekiant atskirti NATO nares karinės eskalacijos atveju.

Lukašenkos tariamas grįžimas prie valstybių lyderių stalo yra lydimas sankcijų. ES ir visas Vakarų pasaulis – solidarūs. ES priėmė sprendimą taikyti naujas sankcijas Baltarusijai, uždraudžiant naftos importą, dalijimąsi technologijomis. JAV skyrė papildomas sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir subjektams dėl Baltarusijos paramos Rusijos invazijai. Tikėtina, kad ir prieiga prie SWIFT mokėjimo sistemos bus apribota pagrindiniams Baltarusijos bankams. Karų ir tariamų demokratinių referendumų akivaizdoje, ES ir Vakarai veikia išvien.

Nuotraukos šaltinis: 15min.lt: „Scanpix“ / TASS / Referendumas Baltarusijoje