Rusijos pradėtas negailestingas karas Ukrainoje privertė permąstyti Europos energetikos politiką, konkrečiai – priklausomybę nuo iškastinio Rusijos kuro: dujų, naftos ir anglies. Europos Parlamente labai drąsiai svarstoma apie absoliutų embargą visam Rusijos energijos sektoriui, visoms energetikos rūšims. Kaip tai galėtų paveikti Lietuvą? Pagal „Litgrid“ duomenis, Baltijos šalims siekiant sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti penki sinchronizacijos projektai. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuva jau dabar turėtų bandyti kuo greičiau pati atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo – energetikos sistemos, jungiančios Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Kalbant apie elektros poreikius, „Antiastravinis įstatymas“, veikiantis jau nuo 2017 m., draudžia patekti į Lietuvos rinką elektrai iš Baltarusijos. Anksčiau kildavo nesutarimų su kitomis Baltijos šalimis dėl bendros metodikos taikymo nustatant maksimalų pralaidumą Baltarusijos ir Lietuvos tarpsisteminėje jungtyje, bandant išvengti baltarusiškos elektros energijos srautų. Tačiau esminė pozicija išlieka vieninga, tai yra, Astravo elektrai taikomas embargas. Dėl politinių susitarimų, jau nuo 2007 m. Europos Komisija ir Baltijos šalys techniniame lygmenyje patvirtino sinchronizacijos su kontinentiniu Europos tinklu projektą. O 2019 m. buvo sudarytas veiksmų planas dėl sinchronizacijos iki 2025 m. Per tuos metus nemažai infrastruktūros buvo sukurta siekiant patenkinti energijos poreikius ir pasiruošti perėjimui prie Europos tinklų. Dabar mes jau turime užmegztas jungtis – „LitPol Link“ su Lenkija, „NordBalt“ su Švedija ir „Estlink 1“ bei „Estlink 2“ su Suomija. Baltijos šalys yra sujungtos su Europos partneriais, ir šiuo metu sinchronizacija gali būti užtikrinta per esamą dviejų grandžių 400kV AC liniją „LitPol Link“ bei naują jūrinę aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Todėl dabar egzistuoja viena iš geriausių progų derėtis, bent jau techniniame lygmenyje, su Baltarusija ir Rusija dėl atsijungimo. Prekyba baltarusiška elektra yra sustabdyta. Pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija atjungimas jokių ekonominių nuostolių tiesiogiai negalėtų sukelti. Energetikos ministras D. Kreivys dar neseniai pranešė, kad elektros energetikos srityje nuo kovo trijų Baltijos šalių susitarimu komercinis srautas iš Rusijos sumažinamas iki minimalaus techninio lygio. O bendras sistemos veikimas yra užtikrinamas vietine generacija bei importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija. Tas pats 2017 m. pasirašytas „Antiastravinis įstatymas“ apibrėžia elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. O dabar dar ir karas vyksta. Todėl finansiškai remti Kremlių ir leisti jiems pirkti ginkluotę už mūsų pinigus būtų nedora.
Dabar nebekyla abejonių, kad būtini ryžtingi ES žingsniai, siekiant atsisakyti nešvarios rusiškos energijos. Todėl Komisijos siūlomas naujas planas „REPowerEU“ turi potencialo padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą, remiantis dujų tiekimo įvairinimu, didesniu suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir vamzdynų importu iš ne Rusijos tiekėjų bei didesne biometano ir vandenilio gamyba. Kartu kalbama ir apie atsinaujinančiąją energiją ir elektrifikavimą bei šalinant infrastruktūros kliūtis, o tai jau susiję su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija. Todėl Europos bandymas atskirti nuo Rusijos energijos išteklių yra geras momentas Baltijos šalims bandyti paspartinti atsijungimą nuo BRELL.
Lietuva rusiškų dujų ir elektros gali bandyti atsisakyti visiškai, kadangi jau yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą transformacijai. Nereikia laukti dar trejų metų iki numatytos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo datos pabaigos. Vykstant karui, kuo skubiau reikia Lietuvai bandyti pasitraukti iš BRELL sutarties. Tai kartu būtų ir atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje bei paskatinimas, kad partneriai elgtųsi panašiai. Lietuva turi pakankamą pajėgumą apsirūpinti dujomis, kurios daugiausia ir yra naudojamos elektros gamybai. Kritiniu atveju, elektrą įmanoma importuoti iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos. O suskystintas dujas taip pat galima pirkti ir iš alternatyvių rinkų. Tas pats galioja naftos produktams. Elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa privalo būti skubinama.