loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Liudas Mažylis. Strateginė „Rail Baltica“ reikšmė Europoje

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė Europą bene rimčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų susimąstyti apie savo saugumą. Neatskiriama saugumo dedamoji – transporto infrastruktūra, tačiau karybos ekspertai konstatuoja, kad ji Europoje, o ypač jos rytuose, iš tiesų dar nėra geriausios būklės. Todėl dabar, vykstant karui pačioje artimiausioje kaimynystėje, ES turėtų didinti finansavimą infrastruktūros gerinimo projektams. Gi pagal Europos infrastruktūros priemonę („Connecting Europe Facility“ – CEF) finansavimas buvo netgi sumažintas iki 1,7 mlrd. eurų. Svarbiausias mūsų regione – „Rail Baltica“ projektas. Nuolat buvo kalbama apie ūkinę jo reikšmę, tačiau primiršome, jog tai – dvigubos paskirties, ūkinės (ekonominės) ir saugumo (karinės) paskirties objektas. Pilnai jį užbaigus, pagerėtų mūsų ir kitų NATO valstybių karinis mobilumas reaguojant į krizines situacijas bei atsirastų lankstumo mezgant prekybinius ryšius, taip apeinant autoritarines valstybes (Rusiją ir Baltarusiją) dėl joms taikomų ES sankcijų. Todėl būtina teikti prioritetą didesniam finansavimui ir projekto spartesniam įgyvendinimui.

„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Esminis projekto tikslas – sujungti rytų ir vakarų Europą transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T). Transeuropinis transporto tinklas yra Europos Sąjungos vykdomos politikos dalis, skirta sukurti bendrą transporto ekosistemą, tai yra plėtoti visos Europos geležinkelių linijų, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų laivybos kelių, uostų, oro uostų ir geležinkelio terminalų tinklą. Pagal TEN-T politikos gaires iki 2030 m. Europos svarbiausios jungtys ir svarbiausi mazgai privalo būti užbaigti. Tad esminis „Rail Baltica“ iššūkis – užbaigti projektą laiku, pasiekti pilną funkcionalumą visoje „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje (tai yra pilnai eksploatuoti 870 km) kuo ankstesniu įmanomu terminu.

Kalbant apie strateginę geležinkelių projekto svarbą, dar 2017 metais komunikatu „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ buvo sutarta užsitikrinti pajėgumą efektyviai ir laiku reaguoti į vidaus ir išorės krizes, stiprinant parengtį ir atsparumą. Be to, vykdomos iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti civilinių ir karinių sričių sinergiją. Gera geležinkelių infrastruktūra pirmiausia turėtų veikti kaip atgrasymo priemonė, suteikianti spartesnį karinį mobilumą. O ir karo atveju ne tik keliais, bet ir geležinkeliais vykdoma logistika ir padalinių judėjimas sustiprintų gynybines grandis. Ilgą laiką vadinamasis „Suvalkų koridorius“ yra suprantamas kaip viena iš esminių strateginių lokacijų, kurią privalu yra stiprinti dėl iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos kylančios grėsmės. „Rail Baltica“ esmingai papildytų „Via Baltica“ magistralės funkcijas. Lietuva karinio mobilumo projektams finansuoti gaus per 73 mln. eurų. Šios investicijos skirtos vieno iš magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos etapų ir geležinkelio krovos aikštelės Palemone statybai. Per tai „Rail Baltica“ ir jos infrastruktūros plėtra tampa ne tik civilinės, tačiau ir karinės reikšmės prioritetu.

Man, kaip Aplinkos komiteto nariui, tinka, kad geležinkelio statyba sutampa ir su Žaliojo kurso tikslais: kuo labiau sumažės automobilių plentuose, tuo būsime arčiau Europos žalinimo tikslų, o geležinkelių transportas visada prie to prisideda – beje, ir krizių atvejais.

Daugelis šių dalykų nėra nauji, tiesiog nubraukiame dulkes nuo senų dokumentų ir vėl juos perskaitome. O štai šiais metais patvirtintas naujasis Europos Sąjungos strateginis kompasas pateikė dar ambicingesnį veiksmų planą, kaip stiprinti ES saugumo ir gynybos politiką iki 2030 m. Strategijoje vienas iš pagrindinių prioritetų yra karinis mobilumas. Todėl jau dabar bus siekiama pagerinti karinio personalo, įrangos ir išteklių mobilumą ES viduje ir už jos ribų, pašalinant esamas infrastruktūros ir procedūrines kliūtis. Catherine Trautmann, Transeuropinio transporto koridoriaus Šiaurės jūra – Baltijos jūra koordinatorė, dar 2018 metais yra pareiškusi, kad „Rail Baltica“ galėtų gauti finansavimą iš ES gynybos biudžeto. Todėl dėl finansavimo, 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės perspektyvos biudžete yra numatyta 1,69 mlrd. eurų karinio mobilumo gerinimui naudojant Europos infrastruktūros priemonę. Žinoma, apie 50 proc. projektinės veiklos turės finansuoti pačios narės, o ir pati suma kritikuojama kaip nepakankama. Tačiau konstatuojamas radikalus europinių institucijų logikos posūkis: jeigu iki šiol apie investicijas į gynybą buvo svarstoma vangiai, tai, Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, požiūris jau visiškai priešingas.

Taigi, Lietuvą integravus į ES geležinkelių sistemą, ne tik bus greitai ir patogiai vežami keleiviai bei civiliniai kroviniai, bet ir bus užtikrintas NATO karinių dalinių ir karinės technikos gabenimai. Tam tikruose magistralės taškuose jau planuojamos karinės technikos logistikos aikštelės.

Šią savaitę Europos Parlamente rinkosi „Rail Baltica“ draugų grupė, kurios narys ir aš esu. Po šio susitikimo „Rail Baltica“ bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna pabrėžė, kad projekto įgyvendinimas pasiekė didelę pažangą ir artėja prie didelio masto statybų pradžios. Latvijoje pradėti pirmieji statybos darbai, įskaitant Rygos centrinį mazgą, Rygos tarptautinio oro uosto ruožą; iš viso Latvijoje turės būti nutiesta daugiau kaip 200 kilometrų trasos. Estijoje pradėtas Ulemiste jungtinio terminalo statybos darbų pirkimas. Labiausiai projekto įgyvendinimas yra pažengęs Lietuvoje. Palemone veikia intermodalinis terminalas, kuriame bus įrengtos dvejopos paskirties krovos rampos, atlikta europinės vėžės statyba iki Lenkijos, kuri dar bus rekonstruojama, kad traukiniai galėtų pasiekti projektinį greitį – iki 250 km/val. keleiviniams ir 120 km/val. krovininiams traukiniams. Baigtas teritorinis planavimas ir žemės išpirkimas nuo Kauno iki Latvijos sienos, vykdomas teritorinis planavimas Kauno – Vilniaus ruože. Prie Jonavos suprojektuotas tiltas per Nerį – vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos valstybėse. Lenkija, pasak Lenkijos geležinkelių valdybos pirmininko Ireneuszo Merchel, jau yra nutiesusi trečdalį „Rail Baltica“ linijos. Svarbus objektas toje valstybėje – ilgų traukinių terminalas Elko mieste, taip pat ruožo Czyzew – Balstogė modernizavimas. O jungtis su Lenkija „Rail Baltica“ projektui ypač svarbi.

„Rail Baltica“ projekto svarba savotiškai testuojama būtent šiomis dienomis. „LTG Cargo“ paskelbė apie bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą kertant Lenkiją (o ne Baltarusiją). Tai reiškia, kad Lietuva, ateityje pasinaudodama nauja jungtimi su Lenkija, galės tapti centrine veikėja tarp Baltijos šalių ir net Suomijos. Dabar yra svarstoma dėl Ukrainos grūdų eksporto šiuo maršrutu. O balandžio 4 d. atidarytas naujas reguliarių tarptautinių gabenimų maršrutas iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą (Vokietija) irgi plečia bendradarbiavimo galimybes. Nauji pajėgumai leidžia ieškoti būdų, kaip padidinti krovinių srautus iš Vakarų ir Centrinės Europos šalių.

Pagaliau, „Rail Baltica“ simbolizuoja Baltijos šalių sugrįžimą į Europą – istoriškai, europinė vėžė šiose valstybėse buvo naudojama iki Antrojo pasaulinio karo.