loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

L. Mažylis kviečia į tarptautinės parodos „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“ pristatymą Ukrainos centre Vilniuje

Kovo 27 d., trečiadienį, 14.00 val. Ukrainos centre, veikiančiame Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius), vyks tarptautinės parodos „Helsinki to Kyiv: Back to the Future“ (liet. „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“) atidarymas. Rengdamas šią parodą Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis siekė pavaizduoti naujų modernių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m. ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais.

Pasak Liudo Mažylio, ekspozicijos pristatymas Ukrainos centre Vilniuje  bei Lietuvos narystės NATO 20-mečio išvakarėse įgauna ypatingą prasmę. „Dirbdamas Europos Parlamente pastebėjau, kad trūksta platesnio lyginamojo požiūrio apie regiono valstybių – nuo Suomijos iki Ukrainos – kūrimąsi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo. Dabar visos šios valstybės (išskyrus Ukrainą, kol kas) yra įsiliejusios ir į Europos Sąjungą, ir į NATO. Paroda užfiksuoja daug pradinių išeities taškų ir kuria laiko bei erdvės foną šių dienų politikos aktualijomis suvokti, politinį diskursą ateities iššūkiams įveikti“, – teigia EP narys prof. L. Mažylis.

Ekspozicija parengta bendradarbiaujant su septynių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos – istorinės atminties institucijomis. „Esu labai dėkingas Kauno regioninio valstybės archyvo vadovui Gintarui Dručkui, kurio parengta paroda sudaro pagrindą dabartinei ekspozicijai. Jo dėka turėjau galimybę ekspozicijoje pateikti kruopščiai sukauptą, kai kada primirštą, archyvinę medžiagą – politinių ir visuomenės veikėjų nuotraukas bei svarbiausius šių tautų valstybingumą patvirtinančius dokumentus, tokius kaip nepriklausomybės deklaracijos (įskaitant Vasario 16-osios Aktą), autentiški protokolai ir kt. Juose atsispindi dvišaliai ir daugiašaliai regiono šalių santykiai Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu, taip pat dokumentai, žemėlapiai verčia vėl ir vėl permąstyti, su kokiais iššūkiais ir grėsmėmis buvo susidurta anuomet, kokia jėga destabilizuoja regioną dabar“, – parodos eksponatus aptaria L. Mažylis.

L. Mažylio teigimu, šia paroda siekiama ne tik koncentruotai ir akcentuotai papasakoti apie naujos, modernios ir demokratinės Europos gimimą kaip tiesioginę Pirmojo pasaulinio karo pabaigos pasekmę, bet kartu kelti diskusiją apie regiono saugumo iššūkius.

„Pirmojo pasaulinio karo pabaigą reikėtų vertinti kaip demokratijos triumfą Europoje: kūrėsi naujos nepriklausomos valstybės, įskaitant ir Lietuvą. Bet net ir paskelbus nepriklausomybę, savo laisvę ir valstybių sienas reikėjo apginti. Rusija (tuomet bolševikinė) nė nemanė susitaikyti su „savo“ teritorijų netektimi. Siekiant stiprinti saugumą, buvo galvojama apie regiono saugumo stiprinimą. 1920 metais įvyko ir Buldurių (Latvija) konferencija, kurioje svarstyta net karinė-gynybinė sąjunga. Bet dėl brendusių Lietuvos ir Lenkijos nesutarimų to padaryti nepavyko“, – teigia prof. L. Mažylis.

Pasak europarlamentaro, parodos pavadinimas simbolinis: nepriklausomų valstybių paskelbimas po Pirmojo pasaulinio karo suteikė viltį, bet negarantavo regioninio stabilumo, o daugiau nei du metus besitęsiantis totalinis Rusijos karas prieš Ukrainą grąžina prie neišspręstų problemų. „Šio regiono saugumą užtikrinti gali visų šių valstybių buvimas viename gynybiniame aljanse. Istorinė dimensija vienareikšmiškai liudija tai“, – teigia politikas prof. L. Mažylis.

Parodos atidaryme dalyvaus ir pasisakys Suomijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos ambasadoriai Lietuvoje bei Lenkijos ambasados Lietuvoje Pirmasis patarėjas.

Praėjusių metų lapkritį paroda buvo atidaryta Europos Parlamento rūmuose Briuselyje, o Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

Renginys atviras visiems. Renginio kalba – anglų.