loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

„Žalioji“ savaitė šįkart ištįso ilga

Su hakatono „Hack4climate“ dalyviais
Su hakatono „Hack4climate“ dalyviais
Su hakatono „Hack4climate“ dalyviais. Joanos Suslavičiūtės nuotr.

Kas dar nežino – primenu: „žalioji“ – tai savaitė EP nario kalendoriuje, kai jis/ ji gali rinktis, kur važinėti: gal po trečiąsias šalis, bet paprastai tai – po savo gimtąją valstybę.

Ji nelemtai sutapo su COVID-19, kitaip – koronaviruso, plitimu. Per tą laiką jis plačiai paplito už „gimtosios“ Kinijos ribų. Pamažu aiškėjo, ką ir kaip koreguos virusas. kokių apsaugos priemonių teks imtis, kokie renginiai vyks, o kurie atšaukiami…

Mano įspūdis – Lietuva situaciją ne taip jau ir blogai valdo. Juk suvaldyti reikėjo dvi „bangas“ – žinios sklidimą dar iki įvykio (o čia panikai atsiveria nuostabi erdvė!..) bei patį viruso plitimą. Informacijos iš žiniasklaidos gavom daug. Kaip dera elgtis realaus pavojaus akivaizdoj, buvo palikta apsispręsti kiekvienam. Turbūt teisingai. O pats viruso plitimas klastingas ir reikalauja rimtos įvairiausių institucijų mobilizacijos. Beje, apie koronavirusą EP kalbėjau vienas pirmųjų –  dar sausio mėnesį…

O štai nuo paralelių su Astravo AE niekaip nesusivaldau. Viruso užkratas, kad ir daug aukų atneštų, su laiku išsisklaidys. O radionuklidų – jei pasklistų – niekada nebeišvėdinsi… neramu, nors tu ką!

Šiai dienai aišku: Kovo 11-osios 30-mečio šventimas perkeliamas į lauką J. Briusely ir Strasbūre vyks tik būtiniausi posėdžiai…

Na, o vasario pabaiga buvo kupina tikrai smagių įvykių.  Vasario 20 d.  buvau pakviestas paskaityti paskaitą VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bakalaurams! Manau, tai buvo absoliučiai unikalus – bent jau pirmas toks po mano išrinkimo Europos Parlamento nariu – renginys. Juk kursą „Europos Sąjungos institucijos“ parengiau ir dėsčiau dar gerokai iki Lietuvos įstojimo į ES…

Kur jau ten! ES dėstymui buvau parengtas dar 1999-aisiais… Tada mus rengė vokiečiai konsultantai… Rengė ilgai ir nuosekliai – Lietuvoje, Vokietijoje, tada vėl Lietuvoje… Vežė ir į Briuselį supažindinti su institucijomis… ar būčiau tada, prieš du dešimtmečius, pagalvojęs, kad ten veiksiu, kalbėsiu, balsuosiu? O va dabar tai – faktas!

O štai akademinės veiklos man tikrai ėmė trūkti. Paskaitą apie Europos Parlamentą ir šįkart dėsčiau taip pat, kaip dėsčiau keliolika metų, o vis dėlto – nebe taip pat. Dabar jau suvokiu ir parlamento kasdienybę, rutiną… įveikiu tą rutiną – nuoširdžiai talkininkaujant mano padėjėjoms, kurios kadaise irgi išklausė mano dėstomų apie ES kursų… O dabartiniams studentams jau galiu pateikti pilną puokštę žinių – ir teorinių, ir praktinių… Gaila, kad tą smagumą retai galėsiu sau leisti: dėstymas ir veikla EP – formaliai nesuderinami…

Paskaita VDU studentams apie ES (jau kaip kviestinio svečio). J. Petronio nuotr.

Penktadienį ir šeštadienį vėl įsiliejau į Knygų mugės renginių srautą. Ar tikrai būtina joje eksponuoti mus, Europos Parlamento narius (stovėjome ES stende), aš nuoširdžiai suabejojau. Juk žmonės susirenka įsigyti knygų. Na, dar padalyvauti renginiuose, bet tie renginiai tai irgi apie knygas ir panašius daiktus, bet tikrai nelabai – apie politiką. Tai buvo matyti iš mugės lankytojų žvilgsnių, tiksliau, jie žvilgsnius suko šonan nuo ES stendo… Visa nauda – tai kad parinkome parašų po deklaracija prieš Astravą.

Bet tai – ne vienintelis mano vaidmuo Knygų mugėje šiemet! Aš lankytojams priminiau apie save veikiau ne kaip apie politiką, o kaip apie rašytoją! Ir pernai, ir užpernai „Litexpo“ sienose juk pristačiau po dvi knygas – po vieną nerimtą ir po vieną rimtą. (Rimtosios – dokumentų rinkiniai apie Lietuvos Tarybos veiklą, parengti kartu su Rasa Zozaite. Nerimtosios – tai ir yra nerimtos!.. Neskaitykit jų, ypač – neskaitykit vaikams prieš miegą J.). O, nostalgija! Mano knygas – ypač užpernai – pirko, prašė autografų… Kokios varginančios būdavo tos Knygų mugės dienos! Tai ne šiemet…

Manęs klausdavo, ar nepavargsta ranka nuo autografų rašymo. Atsakydavau: ranka tai nepavargsta, bet parkeriai lūžinėja. Ir tikrai lūžinėjo! Ar norėčiau tokio vargo dar kada nors? Be abejo, norėčiau! Bet tam reikia vėl išleisti knygą! Dar bent vieną! Dėkoju tiems, kurie to man nenuilstamai linki! Na, o šiemet teko apsiriboti padalijant skirtukus su keletu sentencijų iš mano ankstesnių knygų. Išdalijau ne taip jau mažai, o ir bendravimo netrūko – ir su rašytojais, ir su skaitytojais. Knygų mugė – žingeidžiųjų erdvė, o tokiems mums vieniems su kitais tikrai nenuobodu. Kartu ant skirtukų nurodžiau ir šią savo internetinę svetainę. Tai tikiuosi, kad užsukate, kad bendraujame!

O paskui prasidėjo kelionių po Lietuvą dienos. Mano vizitas į Veiverių Tomo Žilinsko gimnaziją visai neplanuotai sutapo su Užgavėnėmis. Buvo įdomu: kas rūpi moksleiviams: Lietuvos valstybės radimasis? O gal labiau – Europa? Iš jų reakcijos suvokti buvo sunku. Juk salėj tvyrojo tyla. Tiesiog – jiems buvo įdomu, neabejotinai. Na, o paskui visus mus ėmė ir apvaldė nerimas: kaip mes varysim žiemą iš kiemo, jeigu Užgavėnės, o žiemos nė nėra?.. Bet viskas baigėsi gerai: iškrito kelios snaigės! Tai ir žiemos varymas pasiteisino, ir Kanapinio su Lašininiu kova buvo labai įtempta, ir Morę sukūrenom, o svarbiausia – linksmai pasišokom.

Vakare pavyko suspėti į Vilnių. Traukiniais. Su žmona. Gerai, kad ji nesibodi tokių kelionių, o ir distanciją nuo Valdovų rūmų (ten išklausėme tikrai neprilygstamą Chačaturiano trio koncertą) iki stoties noriai įveikė pėsčiomis. Man taip irgi tinka. Vairuoju tik kai tai visai neišvengiamai būtina, o ir būti vežiojamas „šoferių“ nelabai įprantu. Bet tenka, o dabar jau – ir dažnai…

Kitą dieną jau keliavau į Kelmę. Kažkaip man tąją Kelmę pasiekti sekėsi sunkiai. Joje lankiausi kaip LKDP atstovas gal 1997-aisiais. Na, kažkada dar praplaukiau baidare Kražante ir Dubysa. Šis tas! Bet štai per pastaruosius mėnesius vis kas nors sutrukdydavo, nors jau būdavo suderinta… tai ne lemtis! Bet pagaliau trečias kartas nemelavo. Prisistačiau progimnazijoje. Vėl, kaip ir visada su moksleiviais, nedirbtinis dėmesys mano dėstomiems dalykams apie mūsų valstybę, apie Europą… O štai bendravimas muziejuje, išskirtinė diskusija apie Vladą Putvinskį, pažintis su iki šiol nepažįstamais žmonėmis, tarp jų ir su Putvinskio proproanūkiu, jo dvaro lankymas – atgaiva sielai, naujų žinių ir emocijų srautas. O vakarop – dar viena diskusija su Kelmės bendruomenės atstovais. Kadangi tai buvo pirmas mano pasakojimas kelmiškiams apie tai, kaip Vasario 16-osios Aktas atsirado prieš 3 metus – tai, žinoma, įsivažiavau J. Bet ir Europos integracijos problemos susirinkusiesiems rūpėjo! 

Dar kitą dieną manęs laukė Panevėžyje. Ten iš ryto apsilankiau Sporto gimnazijoje. Susitikime man labai įsivažiuoti apie Vasario 16-ąją neleido: jiems parūpo, ar aš sportiškas. Prisiminiau, kad esu baidare praplaukęs Lietuvoj bent 50 upelių upeliukų, o dabar dviračiu važinėju kur tik įmanoma, net į savo biurą, nors jis ir pėsčiomis nesunkiai pasiekiamas… Ir, pasirodo, sporto gimnazistams, taip atsakydamas, visai įtikau – juk kaip tik baidarininkais, dviratininkais, na, ir kitų sporto šakų atstovais toji gimnazija garsi.

Toliau – dar neįprasčiau: manęs laukė ne bet kas, o kariai savanoriai, o paskui – Karaliaus Mindaugo husarai. Priminiau apie nelemtus XX a. karus, apie dalią, kuri Lietuvai buvo skirta, apie sudėtas aukas… O dabartinių karių ir jų vadų profesionalumu tikrai neteko suabejoti.

O vizito Panevėžyje pabaigai patekau ne bet kur, o į policiją. Ir nieko! Čia jau buvo proga pakalbėti apie kai kuriuos slėpiningus Vasario 16-osios aspektus, apie svarbių dokumentų gebėjimą slapstytis ir, kai reikia, atsirasti, apie tikimybę, o kur galėtų būti dingęs dar vienas Akto originalas… Va ir vėl atsivėrė erdvė profesionaliai diskusijai.

Kas jau kas, o kelionės, būnant EP nariu, niekaip nesibaigia. Savaitgalį – vėl sostinėj. Čia ir Karolio Kaupinio filmo „Nova Lithuania“ pristatymo filmavimas (būtinai pasidalinsiu vaizdo įrašu), ir teisėjavimas hakatone „Hack4climate“ tokia svarbia tema kaip klimato kaita ir žaliasis kursas… Reikėjo įvertinti 14 virtualių produktų aktualiomis ES temomis: tvarūs renginiai, žemės ūkis (net ir maisto švaistymas!) ir „Erasmus+“ žalinimas. Du projektai buvo lygiaverčiai, tai skyrėm dvi pirmąsias vietas jų autoriams: dalijimasis pertekliniu maistu ir kaip nepakenkti aplinkai keliaujant. O ir kiti 12 siūlymų buvo vertingi. Džiugu, kad jauni Lietuvos žmonės puikiai perpranta aplinkos tausojimo iššūkius ir geba išmaniai pateikti savo idėjas!  #EUGreenDeal

Apie tai galima nemažai sužinoti viešojoje erdvėje. O man svarbu buvo tai, kad pats įgijau nemažai žinių ir pabendravau su labai kūrybiškais jaunimo atstovais.   

Visi šie susitikimai ir skirtingos veiklos išmoko daug ir įkvepia naujiems darbams Europos Parlamente!