Liudas Mažylis

Liepos 11 d. lankiausi Pivašiūnų bažnyčioje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1850 m., sutraukia tūkstančius maldininkų Švč. Mergelės Marijos Žolinės atlaidų – metu. Ji garsėja Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslu. Beje, Pivašiūnių parapijoje 1911-1927 m. klebonavo Vasario 16-osios Akto Signataras

Liepos 9 d. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje dėl humanitarinės pagalbos teigiau, kad humanitarinė pagalba nėra vien labdara – tai strateginė investicija į Europos saugumą, stabilumą ir patikimumą. Šiandien pasaulyje vyksta apie 130 aktyvių konfliktų, kurie

Iš ryto valgiau darbinius pusryčius, į kuriuos mane, kartu su kitais Lietuvoje rinktais europarlamentarais pakvietė komisaras Andrius Kubilius. Kalbėjomės daugiausiai apie jo kompetencijos sritį – gynybą ir kosmosą. Europos Parlamente pasisakiau diskusijoje dėl brutalių žudynių Nigerijoje, kurios

Liepos 7 d. Europos Parlamente pasisakiau diskusijose dėl Moldovos ir Ukrainos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje. Kalbėdamas apie Moldovą pabrėžiau, kad šalis demonstruoja įspūdingą europinės integracijos tempą. Jau užbaigta dvišalė patikra, potencialiai atverti visi šeši

Liepos 6 d. Valstybės dieną „Tautiška giesmė“ skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Strasbūre! Tai tapo jau ilgamete tradicija. Kartu su lietuvių bendruomene ir bičiuliais vienu metu giedojome himną, kuris kasmet sujungia lietuvius visame pasaulyje.   Su Valstybės diena! O EP tai buvo eilinė darbo diena. Pasirašau,

Liepos 4 d. Šiandien, minint pulkininko Juozo Vitkaus–Kazimieraičio žūties 80-ąsias metines, turėjau garbę jo artimiesiems įteikti kuklią, bet istoriškai labai vertingą dovaną – 1933 m. leistą laikraštį, daugelį metų dulkėjusį viename Briuselio antikvariate. Jame paminėti Briuselio aukštojoje karo mokykloje studijavę

Birželio 24 d. Niūrias žinias apie rusų siautėjimus papildė kitas renginys, kuriame prisistatė Ukrainos organizacijos, atliekančios išties didvyrišką darbą – mėginančios sugrąžinti į Ukrainą vaikus, neteisėtai išvežtus į Rusiją. Tam pirmiausia reikia surasti drąsių žmonių pačioje

Birželio 24 d. Dalyvavau tarpparlamentiniame renginyje, kuriame buvo ir mūsų Seimo atstovų. Apsilankiau lenkų europarlamentarų organizuotoje Vloclaveko fajanso parodoje, kurioje turėjau progą išbandyti fajanso dekoravimo meną. 

Birželio 23 d. ŠV. JONO NAKTIS! Sveikinome visus Jonus ir Janinas, būdami kartu su Belgijos lietuvių bendruomene. Šventėme ten, kur fone (nuotr.) stūkso istorinės Briuselio miesto sienos likučiai, o prie jų - nedidelis jaukus kiemelis, kuriame tarp krūmo šakų, peri karietaitės. Graži vieta Joninėms!  

Birželio 23 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių komiteto renginys buvo skirtas kovai su nežmonišku elgesiu ir kankinimais totalitarinėse (deja, kartais ir kitose) valstybėse. Išklausėme trijų žmonių – venesueliečio, baltarusės ir bahreiniečio – liudijimų apie jų pačių patirtus kankinimus. Prisiklausius tokių

Birželio 22 d. Šią Briuselio savaitę vėl daug kalbėjome apie ES plėtros perspektyvas ir mūsų Rytų kaimynes. Lietuvos atstovybėje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas informavo apie pastarosios Europos Vadovų Tarybos eigą ir rezultatus. Man (ir ne tik

Birželio 20 d. Pusryčiavome su aktyviaisiais lietuvių bendruomenės Paryžiuje atstovais – jaunais ir vyresniais. Prisiminėme pirmtakus – Oskarą Milašių, Petrą Klimą... Aptarėme Europos Sąjungos iššūkius – kaip jie atrodo iš Prancūzijos ir Lietuvos perspektyvų. O dar turėjau progą pažvelgti į Paryžių nuo Eifelio bokšto viršūnės. Unikali patirtis! 

BIRŽELIO 17 d. Tokių tuščių Strasbūro gatvių nesu matęs. Suprantama: juk futbolą žaidė Prancūzijos rinktinė! Visi, tai ir aš: padalyvavęs Strasbūro merės priėmime (iš Lietuvos europarlamentarų atėjau vienintelis...) dezertyravau į viešbutį – futbolo žiūrėti. Beje, prancūzai

BIRŽELIO 17 d. Dar viena svarbi šios savaitės tema Europos Parlamente – žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje. Diskusijoje raginau Europos Sąjungą išlaikyti tvirtą poziciją režimo atžvilgiu ir nesvarstyti jokių sankcijų švelninimo galimybių, kol nebus paleisti visi politiniai kaliniai.   Ypatingas dėmesys skirtas

BIRŽELIO 14 d. O Gedulo ir vilties dieną – apie kančias ir nepalenkiamos dvasios pergalę, apie neatšaukiamą kovą už Lietuvos laisvę.   Seime ir šiemet buvo pagerbtos tremties ir rezistencijos aukos – tradiciškai skaitomos ištremtųjų pavardės, tarsi dar kartą sugrąžinant jų

BIRŽELIO 13 d. Toks buvo šis savaitgalis, kuriame persipynė triumfas ir liūdesys, politika, sportas, istorinė atmintis...   Susirinko TS-LKD taryba. Viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje šis posėdis apibūdintas kaip viena iš pirmųjų rimtesnių pasirengimo savivaldos rinkimų etapų – taryba patvirtino 13 pirmųjų

BIRŽELIO 12 d. Atsisveikinome su Vladu Garastu. Būtų pasakyta tiesa, bet ne visa, jog mus paliko ištisa krepšinio istorijos epocha. Dar tiksliau būtų pasakyti – jog Garastas pats buvo žmogus-istorija, žmogus, kuriame telpa visa Lietuvos krepšinio dvasia.  Bet, be viso to, Garasto

BIRŽELIO 11 d. Įterpiau ir aš savo posmą į Lietuvos radijo 100-mečio „šventinį chorą“! Susikviečiau besidominčius ir papasakojau ne tik apie radijo istoriją, bet ir priešistorę. Patariau nepamiršti ir 1919-ųjų liepos 9-osios: jau tada Lietuva „įdarbino“ radiotelegrafinį ryšį. Papasakojau ir

BIRŽELIO 7-oji – Tėvo diena. Jau yra taip, kad ir tėtis miręs, ir abu seneliai. Taip jau mums visiems lemta, kad senelius prisimename nebejaunus. Ir abu jie, ir tėtis ilsisi Petrašiūnų kapinėse. Dieduko Eduardo netekau,

BIRŽELIO 3 d. EP Vystymosi komitete (DEVE) balsavome dėl naujosios Erasmus+ programos 2028-2034 metų laikotarpiui. Šiame procese buvau šešėlinis pranešėjas: stengiausi, kad faile atsispindėtų mūsų frakcijos, kartu ir mano, prioritetai ir nuomonė. Po kelis mėnesius užtrukusių derybų dėl kompromisų balsavimas pagaliau buvo itin sėkmingas. Pavyko išsikovoti beveik viską, ką buvau pasiūlęs. Džiugina tai, kad pavyko išsaugoti

BIRŽELIO 2 d. vyko Europos Parlamento aukšto lygio geopolitinis dialogas dėl NDICI-Global Europe instrumento - pagrindinės ES finansavimo priemonės, skirtos išorės veiksmams ir tarptautinei partnerystei.  Jos tikslai ambicingi - naikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi, propaguoti

GEGUŽĖS 31 d. Vilniaus šokio teatre vyko Neli Beliakaitės Baltijos šokio akademijos spektaklis „Gražuolė ir pabaisa“. Ten šoko ir mano anūkė Augustė!

GEGUŽĖS 29-31 d. Lietuvoj šią savaitę valdo šaltybarščiai, bet, kadangi ši savaitė EP kalendoriuj – ne ružavoji, o žalioji, tai aš, lyg specialiai, pasimėgavau žalybarščiais. Taip mano Dieduko gimtinėje Aukštaitijoje vadina šaltą sriubą (tarmiškas akcentas ant „y“ – būtinas!), kurios receptu galiu

GEGUŽĖS 29 d. Liudas Dapkus ištisą valandą kalbino Liudą Mažylį.  Čia – pokalbio paruoštukė.   L. Dapkus Šiandien, kai gyvename greitos informacijos, trumpų antraščių ir nuolatinio dėmesio blaškymo laikais, istorija dažnai pralaimi algoritmams. Vis sunkiau sustoti,

GEGUŽĖS 20 d. Štai ir išvykom iš Strasbūro Lietuvon. Mano vizituotojai – autobusu pro Berlyną. Ten žadėjo sustoti prie archyvo, kur saugomas Vasario 16-osios Aktas, ir sugiedoti Tautišką giesmę. O aš pargrįžau lėktuvu per Varšuvą.

GEGUŽĖS 18 d. Baltijos jūra šiandien audringa ne tik meteorologine, bet ir geopolitine prasme. Jos dugne vis dar glūdi nuo Antrojo pasaulinio karo likę nuskandinti laivai, cheminės medžiagos ir minos – tai ne vien istorijos

GEGUŽĖS 16 d. Kaune, Putvinskio gatvės (su kuria Mažyliai tiesiogiai susiję) šventėje – kaukių kolekcininko Gedimino paroda, Žmuidzinavičiaus terasose – šaulių kolektyvų koncertas, vis gatvės ilgiu – muzika, edukacijos, ekskursijos ir dar daug kitokių įdomybių.

GEGUŽĖS 15 d. Sudeikiuose iki šiol nebuvau lankęsis. Šis miestelis Utenos rajone, prie Alaušo ežero, pasižymi ne tik gražia aplinka, bet ir turtinga kultūrine istorija – čia stovi išskirtinė bažnyčia, su šiuo kraštu susijęs poetas

GEGUŽĖS 14 d. Europos dienos tęsiasi! Šiandien lankiausi Vilniaus gimnazijose. Salininkuose pasakojau apie Europos Sąjungos institucijas, dalinausi savo profesinio kelio istorija – moksleiviams vis dar smalsu, kaip iš chemiko pasukau į politologiją ir politiką. Taip pat įteikiau Vasario 16-osios Akto kopiją.  Pilaitės gimnazijoje viešėjau jau ne pirmą kartą,

GEGUŽĖS 11 d. Europos dieną atšvenčiau (kiek pavėluotai...) Radvilišky, su Lizdeikos gimnazijos moksleiviais. Tikrai aktyvūs europiečiai! Pademonstravau savo kolekcijos „Privati Europa“ eksponatus. Juose – visa Europos integracijos istorija nuo pat pokario. Pašto ženkluose, vokuose, atvirukuose

GEGUŽĖS 10 d. Dar viena VDU erdvė – Botanikos sodas – pakvietė į įdomius renginius bei veiklas. Įsijungiau!

GEGUŽĖS 8 d. Tie, kurie dar nepavargo nuo knygų, kitą dieną susirinko į VDU Leonido Donskio biblioteką. Ten kartu su kolege Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene tradiciškai pristatėme jau šeštąją mano politinio dienoraščio dalį „Byrantys Europos laikai“.

GEGUŽĖS 7 d. Savaitgalis Kaune, kaip įprasta gegužę, kupinas tiek veiklų, kad tik spėk suktis! Žinoma, nueiti į XXVII Knygos mylėtojų draugijos renginį buvo tiesiog privalu. Juk esu šios draugijos tikrasis narys – vienas iš tų 27! Tarptautinės XXXII knygos šventės proga vyko turininga konferencija, skirta lietuviškos knygos istorijai.

GEGUŽĖS 4-8 d. Darbinga savaitė Briuselyje. Pastarosiomis dienomis iš įtakingų politikų ir didžiųjų valstybių vadovų girdėjome skeptiškų vertinimų dėl spartaus Ukrainos priėmimo į ES, kalbų apie kažkokį „tarpinį narystės statusą“ ir jo paieškas... Na, bet Ukrainai, kaip įprasta, šią savaitę įvairiuose renginiuose skiriama daug dėmesio. Narystei vis tiek intensyviai

BALANDŽIO 29 d. Kartais atrodo, kad kalbame apie akivaizdžius dalykus, bet vis tiek turime juos vis iš naujo kartoti. Sportas ir kultūra – gražios sritys, bet jos niekada nebuvo visiškai „švarios“, ypač kai kalba pasisuka apie

BALANDŽIO 25 d. Dalyvavome Šventosiose Mišiose Šv. Petro bazilikoje – mūsų, atvykusių iš Europos Parlamento, buvo apie 150. Po Mišių Šventasis Tėvas pasidalijo įžvalgomis apie Bažnyčios ir politikos santykį. Vėliau kiekvienas asmeniškai sulaukėme palaiminimo.  

BALANDŽIO 24 d. Europos liaudies partijos studijų dienų diskusijose daugiausia dėmesio skirta politikos santykiui su Bažnyčia ir religijomis.    Turiningas buvo kardinolo Claudio Gugerotti, Romos kurijos Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto, pasisakymas. Jis bandė apibrėžti, kas šiandien yra Vakarų Bažnyčia – sąvoka, kuri ankščiau atrodė aiški, o dabar gerokai „išplauta“. Kas tie „nebe Vakarai“? Europa „stumiasi“ į Rytus. Kadaise

BALANDŽIO 22 d. Santa Maria Maggiore bazilikoje kardinolas Rolandas Makrickas suteikė palaiminimą ir asmeniškai supažindino su šimtmečius menančia šventove – jos relikvijomis, architektūros bei dailės šedevrais. Apžiūrėjome ir jo iniciatyva įrengtą sakyklą bei lentą, skirtą Popiežiaus Pranciškaus mirties metinėms (jos kaip tik buvo minėtos vakar). Čia pat – ir

BALANDŽIO 15 d. Briuselyje – komitetų savaitė. Teko pabalsuoti Užsienio reikalų komitete, kuriame esu pakaitinis narys. O balsavimuose – „senas pažįstamas“ Uzbekistanas, kurį vis dar stengiamės traukti iš Rusijos ir Kinijos įtakos į ES orbitą. Nelengva ir Turkijos tema. Jos geopolitinis svoris neabejotinas, tačiau europinės ambicijos

BALANDŽIO 7 d. Šiandien buvau pakviestas į Jono Pauliaus II gimnaziją Šilainiuose, Kaune. Dar viena gimnazija „į seriją“ – jie panoro išgirsti apie Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybes Vilniuje 1918-aisiais ir jo atsiradimo aplinkybes Berlyne

KOVO 31 d. Antradienį vykęs susitikimas su Varėnos krašto visuomene buvo dinamiškas. Aptarėme istorinė Vasario 16-osios atminties reikalus, suspėjau papasakoti ir apie Europos Parlamento aktualijas. Diskusijos rimtais klausimais vyko gana neformaliai ir nevengiant sveiko humoro. Manau, kad puikiai supratom vieni kitus. 

KOVO 28 d. Šiandien Kairėnuose komentavau savo kolekcijos atvirukus, kurių tema – Velykinis atbudimas. Šalia pavasarinių floristinių puokščių, velykinių vainikų ir kitų kompozicijų, kurie irgi buvo eksponuojami toje pačioje erdvėje, sveikinimo atvirukuose galima rasti Šv. Velykų simbolius, kuriuose atsispindi seniausi atvirukai – iš carinio laikotarpio, o eksponate dominuoja

KOVO 27 d. „Žinių radijuje“ pasakojau apie Rytų kaimynystę - Moldovos ir Ukrainos narystės ES perspektyvas, Baltarusijos problematiką ir kitas aktualias temas. Nuoroda pasiklausymui: Nuomonių studija - Ar realu Ukrainai ir Moldovai įstoti į ES

KOVO 24-ąją dalyvavau dviejų parodų, atveriančių skaudžius istorijos puslapius, atidarymo ceremonijose Europos Parlamente. Europos Parlamento nario Bogdano Rzońcos kvietimu lankiausi parodos „Lenkai, gelbėję žydus Antrojo pasaulinio karo metais“ atidaryme. Nacionalinės atminties instituto parengta ekspozicija skirta tų drąsių žmonių atminimui, kurie karo sumaištyje,

KOVO 17d. EP Vystymosi komitete (DEVE) vyko balsavimas dėl komiteto teikiamos nuomonės Žmogaus teisių komiteto pranešimui „ES strategija, skirta kovoti su naujomis teorijomis prieš demokratiją“. „Teorija brolau, – sausa šaka, užtat gyvenimo vaišingas medis žydi.“ Taip sakė Johanas Volfgangas Gėtė mefistofelio (t. y. šėtono!) lūpomis. Pirminis pranešimo variantas man atrodė nepriimtinas, – ne

KOVO 12 d. „Linksmas“ klausimas, kurio tema – linksminančios, vadinamosios juoko dujos. Tačiau pati problema visai nejuokinga: ar gerai, kai asmeniui leidžiama sau pačiam „pasiskirti“ to nuskausminančio ir nuotaiką pagerinančio junginio?   Azoto suboksidas (N₂O) pagal savo formulę atrodo beveik toks pat

KOVO 11-oji Lietuvoje – Nepriklausomybės šventė. Tuo metu Europos Parlamente vyravo kiek kitokio pobūdžio iškilmės: plenarinėje sesijoje kalbą sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikol Pašinianas. Jo pasisakymas buvo skirtas sudėtingai Armėnijos regioninei situacijai ir šalies pastangoms

KOVO 10 d. Plenariniame posėdyje aptarta Europos Sąjungos plėtros strategija. Ši tema yra įgavusi naują geopolitinę reikšmę. Akivaizdu, kad plėtra jau seniai nebėra vien techninis stojimo procesas – ji tampa ir politiniu bei saugumo projektu, ypač galvojant apie

KOVO 9 d. Prisidėjau prie iniciatyvos, kad Parlamento darbotvarkėje skubos tvarka atsirastų  klausimas dėl itin nerimą keliančio reiškinio – užsienio piliečių, ypač iš Afrikos šalių, verbavimo dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą. Kalbame apie schemą, kurioje jauni žmonės viliojami

VASARIO 27 d. Vilniaus knygų mugėje pristačiau savo naujausią knygą „Byrantys Europos laikai“. Renginys vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jau įprasta, kad knygą Rašytojų kampelyje pristatėme kartu su Viliumi Kaminsku. Knygoje pateiktos įžvalgos apie 2025 metų