Liudas Mažylis

BIRŽELIO 7-oji – Tėvo diena. Jau yra taip, kad ir tėtis miręs, ir abu seneliai. Taip jau mums visiems lemta, kad senelius prisimename nebejaunus. Ir abu jie, ir tėtis ilsisi Petrašiūnų kapinėse. Dieduko Eduardo netekau,

BIRŽELIO 3 d. EP Vystymosi komitete (DEVE) balsavome dėl naujosios Erasmus+ programos 2028-2034 metų laikotarpiui. Šiame procese buvau šešėlinis pranešėjas: stengiausi, kad faile atsispindėtų mūsų frakcijos, kartu ir mano, prioritetai ir nuomonė. Po kelis mėnesius užtrukusių derybų dėl kompromisų balsavimas pagaliau buvo itin sėkmingas. Pavyko išsikovoti beveik viską, ką buvau pasiūlęs. Džiugina tai, kad pavyko išsaugoti

BIRŽELIO 2 d. vyko Europos Parlamento aukšto lygio geopolitinis dialogas dėl NDICI-Global Europe instrumento - pagrindinės ES finansavimo priemonės, skirtos išorės veiksmams ir tarptautinei partnerystei.  Jos tikslai ambicingi - naikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi, propaguoti

GEGUŽĖS 31 d. Vilniaus šokio teatre vyko Neli Beliakaitės Baltijos šokio akademijos spektaklis „Gražuolė ir pabaisa“. Ten šoko ir mano anūkė Augustė!

GEGUŽĖS 29-31 d. Lietuvoj šią savaitę valdo šaltybarščiai, bet, kadangi ši savaitė EP kalendoriuj – ne ružavoji, o žalioji, tai aš, lyg specialiai, pasimėgavau žalybarščiais. Taip mano Dieduko gimtinėje Aukštaitijoje vadina šaltą sriubą (tarmiškas akcentas ant „y“ – būtinas!), kurios receptu galiu

GEGUŽĖS 29 d. Liudas Dapkus ištisą valandą kalbino Liudą Mažylį.  Čia – pokalbio paruoštukė.   L. Dapkus Šiandien, kai gyvename greitos informacijos, trumpų antraščių ir nuolatinio dėmesio blaškymo laikais, istorija dažnai pralaimi algoritmams. Vis sunkiau sustoti,

GEGUŽĖS 20 d. Štai ir išvykom iš Strasbūro Lietuvon. Mano vizituotojai – autobusu pro Berlyną. Ten žadėjo sustoti prie archyvo, kur saugomas Vasario 16-osios Aktas, ir sugiedoti Tautišką giesmę. O aš pargrįžau lėktuvu per Varšuvą.

GEGUŽĖS 18 d. Baltijos jūra šiandien audringa ne tik meteorologine, bet ir geopolitine prasme. Jos dugne vis dar glūdi nuo Antrojo pasaulinio karo likę nuskandinti laivai, cheminės medžiagos ir minos – tai ne vien istorijos

GEGUŽĖS 16 d. Kaune, Putvinskio gatvės (su kuria Mažyliai tiesiogiai susiję) šventėje – kaukių kolekcininko Gedimino paroda, Žmuidzinavičiaus terasose – šaulių kolektyvų koncertas, vis gatvės ilgiu – muzika, edukacijos, ekskursijos ir dar daug kitokių įdomybių.

GEGUŽĖS 15 d. Sudeikiuose iki šiol nebuvau lankęsis. Šis miestelis Utenos rajone, prie Alaušo ežero, pasižymi ne tik gražia aplinka, bet ir turtinga kultūrine istorija – čia stovi išskirtinė bažnyčia, su šiuo kraštu susijęs poetas

GEGUŽĖS 14 d. Europos dienos tęsiasi! Šiandien lankiausi Vilniaus gimnazijose. Salininkuose pasakojau apie Europos Sąjungos institucijas, dalinausi savo profesinio kelio istorija – moksleiviams vis dar smalsu, kaip iš chemiko pasukau į politologiją ir politiką. Taip pat įteikiau Vasario 16-osios Akto kopiją.  Pilaitės gimnazijoje viešėjau jau ne pirmą kartą,

GEGUŽĖS 11 d. Europos dieną atšvenčiau (kiek pavėluotai...) Radvilišky, su Lizdeikos gimnazijos moksleiviais. Tikrai aktyvūs europiečiai! Pademonstravau savo kolekcijos „Privati Europa“ eksponatus. Juose – visa Europos integracijos istorija nuo pat pokario. Pašto ženkluose, vokuose, atvirukuose

GEGUŽĖS 10 d. Dar viena VDU erdvė – Botanikos sodas – pakvietė į įdomius renginius bei veiklas. Įsijungiau!

GEGUŽĖS 8 d. Tie, kurie dar nepavargo nuo knygų, kitą dieną susirinko į VDU Leonido Donskio biblioteką. Ten kartu su kolege Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene tradiciškai pristatėme jau šeštąją mano politinio dienoraščio dalį „Byrantys Europos laikai“.

GEGUŽĖS 7 d. Savaitgalis Kaune, kaip įprasta gegužę, kupinas tiek veiklų, kad tik spėk suktis! Žinoma, nueiti į XXVII Knygos mylėtojų draugijos renginį buvo tiesiog privalu. Juk esu šios draugijos tikrasis narys – vienas iš tų 27! Tarptautinės XXXII knygos šventės proga vyko turininga konferencija, skirta lietuviškos knygos istorijai.

GEGUŽĖS 4-8 d. Darbinga savaitė Briuselyje. Pastarosiomis dienomis iš įtakingų politikų ir didžiųjų valstybių vadovų girdėjome skeptiškų vertinimų dėl spartaus Ukrainos priėmimo į ES, kalbų apie kažkokį „tarpinį narystės statusą“ ir jo paieškas... Na, bet Ukrainai, kaip įprasta, šią savaitę įvairiuose renginiuose skiriama daug dėmesio. Narystei vis tiek intensyviai

BALANDŽIO 29 d. Kartais atrodo, kad kalbame apie akivaizdžius dalykus, bet vis tiek turime juos vis iš naujo kartoti. Sportas ir kultūra – gražios sritys, bet jos niekada nebuvo visiškai „švarios“, ypač kai kalba pasisuka apie

BALANDŽIO 25 d. Dalyvavome Šventosiose Mišiose Šv. Petro bazilikoje – mūsų, atvykusių iš Europos Parlamento, buvo apie 150. Po Mišių Šventasis Tėvas pasidalijo įžvalgomis apie Bažnyčios ir politikos santykį. Vėliau kiekvienas asmeniškai sulaukėme palaiminimo.  

BALANDŽIO 24 d. Europos liaudies partijos studijų dienų diskusijose daugiausia dėmesio skirta politikos santykiui su Bažnyčia ir religijomis.    Turiningas buvo kardinolo Claudio Gugerotti, Romos kurijos Rytų Bažnyčių dikasterijos prefekto, pasisakymas. Jis bandė apibrėžti, kas šiandien yra Vakarų Bažnyčia – sąvoka, kuri ankščiau atrodė aiški, o dabar gerokai „išplauta“. Kas tie „nebe Vakarai“? Europa „stumiasi“ į Rytus. Kadaise

BALANDŽIO 22 d. Santa Maria Maggiore bazilikoje kardinolas Rolandas Makrickas suteikė palaiminimą ir asmeniškai supažindino su šimtmečius menančia šventove – jos relikvijomis, architektūros bei dailės šedevrais. Apžiūrėjome ir jo iniciatyva įrengtą sakyklą bei lentą, skirtą Popiežiaus Pranciškaus mirties metinėms (jos kaip tik buvo minėtos vakar). Čia pat – ir

BALANDŽIO 15 d. Briuselyje – komitetų savaitė. Teko pabalsuoti Užsienio reikalų komitete, kuriame esu pakaitinis narys. O balsavimuose – „senas pažįstamas“ Uzbekistanas, kurį vis dar stengiamės traukti iš Rusijos ir Kinijos įtakos į ES orbitą. Nelengva ir Turkijos tema. Jos geopolitinis svoris neabejotinas, tačiau europinės ambicijos

BALANDŽIO 7 d. Šiandien buvau pakviestas į Jono Pauliaus II gimnaziją Šilainiuose, Kaune. Dar viena gimnazija „į seriją“ – jie panoro išgirsti apie Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybes Vilniuje 1918-aisiais ir jo atsiradimo aplinkybes Berlyne

KOVO 31 d. Antradienį vykęs susitikimas su Varėnos krašto visuomene buvo dinamiškas. Aptarėme istorinė Vasario 16-osios atminties reikalus, suspėjau papasakoti ir apie Europos Parlamento aktualijas. Diskusijos rimtais klausimais vyko gana neformaliai ir nevengiant sveiko humoro. Manau, kad puikiai supratom vieni kitus. 

KOVO 28 d. Šiandien Kairėnuose komentavau savo kolekcijos atvirukus, kurių tema – Velykinis atbudimas. Šalia pavasarinių floristinių puokščių, velykinių vainikų ir kitų kompozicijų, kurie irgi buvo eksponuojami toje pačioje erdvėje, sveikinimo atvirukuose galima rasti Šv. Velykų simbolius, kuriuose atsispindi seniausi atvirukai – iš carinio laikotarpio, o eksponate dominuoja

KOVO 27 d. „Žinių radijuje“ pasakojau apie Rytų kaimynystę - Moldovos ir Ukrainos narystės ES perspektyvas, Baltarusijos problematiką ir kitas aktualias temas. Nuoroda pasiklausymui: Nuomonių studija - Ar realu Ukrainai ir Moldovai įstoti į ES

KOVO 24-ąją dalyvavau dviejų parodų, atveriančių skaudžius istorijos puslapius, atidarymo ceremonijose Europos Parlamente. Europos Parlamento nario Bogdano Rzońcos kvietimu lankiausi parodos „Lenkai, gelbėję žydus Antrojo pasaulinio karo metais“ atidaryme. Nacionalinės atminties instituto parengta ekspozicija skirta tų drąsių žmonių atminimui, kurie karo sumaištyje,

KOVO 17d. EP Vystymosi komitete (DEVE) vyko balsavimas dėl komiteto teikiamos nuomonės Žmogaus teisių komiteto pranešimui „ES strategija, skirta kovoti su naujomis teorijomis prieš demokratiją“. „Teorija brolau, – sausa šaka, užtat gyvenimo vaišingas medis žydi.“ Taip sakė Johanas Volfgangas Gėtė mefistofelio (t. y. šėtono!) lūpomis. Pirminis pranešimo variantas man atrodė nepriimtinas, – ne

KOVO 12 d. „Linksmas“ klausimas, kurio tema – linksminančios, vadinamosios juoko dujos. Tačiau pati problema visai nejuokinga: ar gerai, kai asmeniui leidžiama sau pačiam „pasiskirti“ to nuskausminančio ir nuotaiką pagerinančio junginio?   Azoto suboksidas (N₂O) pagal savo formulę atrodo beveik toks pat

KOVO 11-oji Lietuvoje – Nepriklausomybės šventė. Tuo metu Europos Parlamente vyravo kiek kitokio pobūdžio iškilmės: plenarinėje sesijoje kalbą sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikol Pašinianas. Jo pasisakymas buvo skirtas sudėtingai Armėnijos regioninei situacijai ir šalies pastangoms

KOVO 10 d. Plenariniame posėdyje aptarta Europos Sąjungos plėtros strategija. Ši tema yra įgavusi naują geopolitinę reikšmę. Akivaizdu, kad plėtra jau seniai nebėra vien techninis stojimo procesas – ji tampa ir politiniu bei saugumo projektu, ypač galvojant apie

KOVO 9 d. Prisidėjau prie iniciatyvos, kad Parlamento darbotvarkėje skubos tvarka atsirastų  klausimas dėl itin nerimą keliančio reiškinio – užsienio piliečių, ypač iš Afrikos šalių, verbavimo dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą. Kalbame apie schemą, kurioje jauni žmonės viliojami

VASARIO 27 d. Vilniaus knygų mugėje pristačiau savo naujausią knygą „Byrantys Europos laikai“. Renginys vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jau įprasta, kad knygą Rašytojų kampelyje pristatėme kartu su Viliumi Kaminsku. Knygoje pateiktos įžvalgos apie 2025 metų

VASARIO 25 d. Stanislav Ryženkov – žmogus legenda. Mane pakvietė susitikti su juo. Atrodo jaunas, o jau 12 metų kare. Jo pasisakymas priminė, kiek seniai jau tęsiasi tas karas, priminė karo epizodus, kai Mariupoly buvo ginama Azovstal gamykla. Sunkiai sužeistas, netekęs rankos, patekęs

VASARIO 24 d. Kada galėsim sakyti, kad Ukraina pasiekė pergalę kare? Atsakymas nuskambėjo aiškiai – kai bus pasiekta garbinga ir tvari taika. Taika, kuri reiškia ne pauzę agresoriui persigrupuoti, o realų saugumą ir teisingumą.   Ketvirtųjų agresyvaus Rusijos pradėto

VASARIO 16 d. Stebiu šventinį vyksmą sostinėje iš Laikinosios sostinės. Matau, jog svarbiu asmeniu šventės vyksmia tampa EP pirmininkė Roberta Metsola. Ji dalyvavo ir trijų valstybių vėliavų pakilimo ceremonijoje Daukanto aikštėje (ir kaip nesušalo su

VASARIO 15 d. Dalyvavau savivaldybės priėmime. Buvo miesto tarybos deputatų, Seimo narių. Koncerte „Aš - dalis Tavęs“ įdomiai pateiktas Vasario 16-osios istorinis vyksmas. Rodė ir man nematytų dokumentikos kadrų. Nedaug ten nutolta nuo įprasto mano paskaitų naratyvo,

VASARIO 14 d. Kaune, krepšinio namuose (ir tai simboliška!) vyko mūsų partijos Tarybos posėdis. TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, apžvelgdamas politinę padėtį pabrėžė, kad esame stipri, principinga opozicija dabartiniame valdančiųjų kuriamame chaose. Tad siūlome alternatyvią politinę

VASARIO 13 d. Mane pakvietė į Vasario 16-osios minėjimą Vilniaus Gedimino technikos universitete, kurie dabar save jau tituluoja Vilnius Tech. Paskaičiau jiems netrumpą pranešimą apie Vasario 16-ąją, Akto kopiją, o dar ir savo naujają knygą

VASARIO 10 d., debatų EP Plenarinės sesijos metu, vėl grįžau prie Ukrainos. Sumos, kurioms pritarėm, milžiniškos – milijardai paramos, mobilizuotos lėšos, pastangos stiprinti energetinį saugumą. Tačiau yra ir kiti skaičiai – sunaikintos elektrinės, sugriauti tinklai;

SAUSIO 31 d. Lietuvos bajorų renginy - dainos, šokiai, ir, žinoma, labdaros aukcionas, kuriame man pavyko pralošti dvigubą prizą - abu Vasario 16-osios Akto variantus - už itin stambią sumą, kuri nukeliaus Senamiesčio vaikų dienos

SAUSIO 30 d. Jau prasidėjo! Šiemet Vasario 16-osios švenčių maratonas man prasidėjo anksti, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoj. Ir nuo šiandien šventės itin sparčiai artėja!

SAUSIO 27 d. Diena EP, kai daug istorijos. Paminėjome ir Sausio įvykius 1991-aisiais, ir Holokaustą. Be to, man, kaip ir priklauso, balsavau ir eiliniuose svarbiuose balsavimuose. O apie Sausį - paroda "Barikados". Tai apie Latviją,

SAUSIO 22 d. "...mes atleidžiame ir prašome atleisti" - tai žodžiai iš 1965-ųjų lenkų vyskupų laiško, rašyto ano meto Vokietijų vyskupams. Tarp autorių - ir Krokuvos arkivyskupas Karolis Wojtyla, būsimasis Popiežius JPII, mūsų laikų šventasis.

SAUSIO 20 d. Dabartinis geopolitikos "Bermudų trikampis" susideda iš Venesuelos, Grenlandijos ir Irano. Visais trimis atvejais fone "šmėkšo" Rusija, kuri tuo pat metu be jokios atodairos tęsia agresyvų karą Ukrainoje; Ukrainos tema niekur nedingo iš

SAUSIO 13-oji - 35 metai nuo atmintinų 1991-ųjų. Tiek pat ir kilometrų nuo čia iki Medininkų posto, kurį gynė ir apgynė Tomas Šernas, šiandieną apdovanotasis Laisvės premijos laureatas...

SAUSIO 12-ąją Šiaulių botanikos sode - gėlių simbolika, neužmirštuolės...

SAUSIO 10 d. Jau dvidešimt septintoji! Šiemet Stasio Lozoraičio premija atiteko žurnalistei Skirmantei Javaitytei. Na, o juk ir aš esu įėjęs į istoriją - esu dvidešimtasis tos premijos laureatas...

SAUSIO 6 d. Kauno dramos teatre su bendraminčiais atšventėme Tris Karalius!

[caption id="attachment_6564" align="aligncenter" width="1024"] Su frakcijos kolegomis Splite[/caption] RUGSĖJO 25– SPALIO 1 d., 39 metų savaitė, 2023 METAI Rugsėjo 25 diena, pirmadienis. Vykstu į Splitą, į paskutinę šioje EP kadencijoje Europos liaudies partijos „studijų savaitę“.

RUGSĖJO 18– RUGSĖJO 24, 38 metų savaitė, 2023 METAI Rugsėjo 18 diena, pirmadienis. Šiandien mano kelionių ataskaitoje – Žirmūnai, ir Utena. „Į Žirmūnus palydėki“ – 1960-aisiais buvo toks a la šlageris. Susirinkusiųjų dėmesys – ir