Koronavirusas (COVID-19) toliau kausto pasaulį, o klausimas „Kiek laiko visa tai truks?“ – svarbus ne tik karantiną išgyvenantiems tautiečiams. Jis lemtingas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos raidos prognozėms. Kovoti su nematomu priešu nėra paprasta. Dar praeitą savaitę apgailestavau, kad tai kovai stokota koordinuotų veiksmų tarptautiniu mastu. Atrodo, kad buvau teisus, bet kam nuo to šiandien lengviau? Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas savąją kovos su virusu strategiją pakeitė staigiai ir nedvejodamas. Na, gal pakeitė į teisingąją pusę. Dabar jau ir ES valstybės, ir ką tik iš ES išstojusi Didžioji Britanija veikia panašiai. Gaila, kad veiksmus tarp valstybių imta koordinuoti su tam tikru pavėlavimu. COVID-19 plitimas toliau tęsiasi, paliesdamas visas įmanomas gyvenimo sritis.

Koronavirusas plinta: ar testavimas tikrai padės?

Kovo 18 d. duomenimis Europos žemyne nebuvo likę nei vienos šalies, kurioje nebūtų užfiksuoti koronaviruso atvejai. Mirčių, siejamų su koronavirusu, skaičius Europoje jau didesnis, negu Azijoje. Iš 26 Šengeno zonos šalių 22 uždarė savo sienas. Tiek metų puoselėta bendra erdvė vėl atsitvėrė tarpusavio barjerais per keletą dienų. Laisvos prekybos erdvė ir laisvas asmenų judėjimas – esminės laisvės bendrojoje rinkoje. Ir koronaviruso plitimas esmingai koreguoja jų įgyvendinimą. Kilometrinės sunkvežimių eilės Lietuvos-Lenkijos pasienyje vaizdžiai tai iliustruoja.

Lietuvos viešojoje erdvėje paplito trys svarbios žinutės. Pirmoji. Ar ne per daug mes rūpinamės grįžtančiaisiais į Lietuvą? Tais penkiais tūkstančiais nespėjusių grįžti tautiečių. (Kvestionuojamas laisvo asmenų judėjimo principas, ir retorika visai paprasta – „Nereikėjo jiems niekur važiuoti“). Antroji. Testuokit, testuokit, testuokit. (Ažiotažas dėl mėginių paėmimo punktų plėtros liudija, kad nepakankamai išaiškinamas viruso testavimo principas: testas juk neįrodys, ar asmuo užsikrėtęs, ar neužsikrėtęs, –  jis patvirtins, ar asmuo jau serga ir gali užkrėsti kitus). PSO vadovo staiga pasikeitusi retorika („Test, test, test!“) skirta profesionalams medikams ir valdžios institucijoms. Ėmus karštligiškai ir neapgalvotai taikyti visuotinio testavimo principą visuotiniu tautos reikalavimu, testų vieną dieną tikrai ims ir pritrūks. Nepamirškime, kad testavimo priemonių rinka nėra begalinė. Šiomis dienomis klausantis radijo laidų ir žiūrint televizorių, atrodo, kad tauta tuoj išsireikalaus visus koronaviruso testavimo klausimus spręsti referendumu… Ne mes pirmi! Italija desperatiškai svarsto: reikia siųsti medicinos darbuotojus po namus imti mėginių. Taigi. O kas užtikrins pačių medikų saugumą? Nereikia nei Italijos. Vilniuje, Šeškinės poliklinikoje, apsikrėtusi medicinos darbuotoja kontaktavo su dešimtimis pacientų bei poliklinikos kolektyvu. Kokie tolesni sprendimai – patys suvokiate. Trečioji žinutė. Duokit dar daugiau dezinfekcinio skysčio. Viską išpirksim! (Na, komentuoti sudėtinga…). 

O juk jau kovo 16 d. Europos Komisija pateikė gaires dėl sienų valdymo priemonių, susijusių su sveikata, kuriomis reikėtų vadovautis per COVID-19 protrūkį. Gairės turėtų padėti geriau apsaugoti piliečių sveikatą, sudaryti deramas sąlygas žmonėmis, kurie turi keliauti, ir užtikrinti, kad pagrindinės prekės ir paslaugos ir toliau būtų prieinamos.

Pasak Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, priemonės koronaviruso protrūkiui sustabdyti bus veiksmingos tik tuo atveju, jei koordinuosime veiksmus Europos lygmeniu. Jos teigimu, ES turi imtis ypatingų priemonių savo piliečių sveikatai apsaugoti, bet tuo pačiu metu turi būti užtikrinama, kad Sąjungos vidaus rinkoje ir toliau būtų tiekiamos prekės bei pagrindinės paslaugos. Be abejo, Ursula von der Leyen teisi: šitaip būtų išvengta medicinos įrangos bei maisto trūkumo. Kartu pirmininkė akcentavo, kad tai ne tik ekonomikos klausimas: bendroji rinka yra pagrindinė Europos solidarumo priemonė. Kas galėtų nesutikti! Komisijos pirmininkė kovo 18 d. viešai kreipėsi ir į visą Europą, kad būtinos apsaugos priemonės pradedamos gaminti dar didesniais kiekiais, atidaromos naujos gamybos linijos. Tik Ursula von der Leyen pastebi, kad, kol visos priemonės pasieks medikus ir žmones, praeis net kelios savaitės. Gera žinia –  šiai dienai Kinija siunčia pagalbą Europai.

Kovo 17 d. Europos Vadovų taryba (EVT) rinkosi antram vaizdo konferencijos pokalbiui per savaitę. Beje, šį pokalbį inicijavo Prezidentas Gitanas Nausėda, asmeniškai kreipdamasis į EVT pirmininką Charles Michel ir į EK pirmininkę Ursulą vos der Leyen, ragindamas susitelkti ir veikti koordinuotai. Nepuolu girti prezidento, bet teigiu, kad tai prasminga iniciatyva.

Panašu, kad Europoje šiuo krizės momentu trūksta lyderystės. Išskaidyta institucinė atsakomybė visai tiko rutininiams raidos procesams. O šiomis dienomis regime, kad Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba stipriai atsilieka nuo koronoviruso plitimo greičio Europoje.

Taigi, nuotolinis Europos valstybių vadovų pokalbis įvyko. Pagrindinė žinia, kurią išgirdome mes ir visas pasaulis – Europos Sąjunga, su nedidelėmis išlygomis, apriboja išorės sieną trečiųjų valstybių piliečiams. Žinoma, tiems tūkstančiams mūsų piliečių, kurie įstrigo kitose ES valstybėse, tebelieka laukti veiksmingo atsakymo – o kaip reikės įveikti vidaus sienas?

O Lietuvoje ilgai džiaugėmės, jog tebesame ligos plitimo pirmojoje stadijoje, kuomet visi užfiksuoti atvejai yra įvežtiniai. Vieną dieną tai baigėsi: akivaizdžiai įrodyta, kad užkratas plinta ir pačioje Lietuvoje.

Manau, kad iškart, kai tai paaiškėjo, valdžia turėjo valandai kitai atidėti rutininius darbus ir įtikinamai, koordinuotai, per visas informavimo priemones paaiškinti, kad įžengėm į kokybiškai naują, visai kitą etapą, reikalaujantį ir kitokios atsakomybės. Virusas plinta būdais, kurių užkardymui nebepakanka suvaikyti atvežtinius atvejus. Ar tam pasiruošta? Priminsiu, ką išsiaiškinau apie Pietų Korėjos patirtį: ten buvo įdiegta visuotinė stebėsenos sistema, kai kiekvieno užsikrėtusio žmogaus koordinatės paviešinamos ir kiti asmenys gali išvengti su užsikrėtusiuoju kontakto. Pietų Korėja pavyzdingai suvaldė koronaviruso plitimą! Ar Europa, ar Lietuva galėjo tam iš anksto esmingai pasiruošti? Tokius veiksmus  ir regime: vieno ar kito viruso nešiotojo, besilankiusio viešosiose erdvėse Vilniuje, veiksmus jau bandoma paviešinti. Ar tai taps sistema? Kita vertus, ar tai suderinama su žmogaus teisėmis, jo privatumu? Į tokius klausimus turėjo būti pasirengta atsakyti iš anksto.

Karantinas, žinia, nėra atostogos, tai nereiškia, kad galima leisti laisvalaikį kartu su bičiuliais, giminaičiais, užtvindyti parkus ir promenadas. Karantinas yra karantinas. Saugiausia tik namuose, jei tenka dirbti iš darbovietės – privalu laikytis saugaus atstumo ir vengti kontakto. Tiksliau, vengti bet kokio socialinio kontakto bet kuriose vietose. Viskas nauja, nepažinta, tad daugelio taisyklių – kaip izoliuotis, laikytis privalomos higienos – dar teks išmokti. Teks prisiversti ir nepriskyrinėti savęs vienoms ar kitoms rizikos grupėms. Jaunesnio amžiaus asmenys gali ir nejausti simptomų, bet būti viruso nešiotojai. Ir tai neturi būti argumentas elgtis lengvabūdiškai.

Ekonomika: kiek laiko viskas užtruks?

Kai dar aną savaitę visi stebėjome akcijų ir naftos kainų istorinius ir rekordinius kritimo rodiklius – stebėjomės ir kėlėme hipotezes, svarstėme, kaip čia reiks gyventi toliau. Šiai dienai, kai Lietuva karantino režimu gyvena vos kelias dienas, matome konkrečius skaičius: kai kurių verslų apyvarta krito nuo 60 iki 90 proc., kai kurių – visu 100 proc. Kai Lietuvai šiais metais buvo numatomas ekonomikos augimas, išgyvenant koronaviruso krizę, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) mažės iki 1,3 proc. Ir tai, pagal finansų ministro Viliaus Šapokos informaciją, yra optimistinis scenarijus šiai dienai. Jei Europa ir toliau išliks viruso epicentru – šalies ekonomika smuks 2,8 proc.

Lygiai tas pats laukia ir visos Europos Sąjungos. Kalbama apie du scenarijus. Optimistinis – ekonomikos susitraukimas 1,1 proc., pesimistinis – 2,5 proc. Daugelis Lietuvos įmonių, ypač viešojo maitinimo, turizmo, apgyvendinimo, sveikatingumo paslaugas teikiančios, jau paskelbė prastovą. Vyriausybės plane remti verslą numatyta net 2,5 mlrd. Suma Lietuvai įspūdinga – 5 proc. BVP. Siekiant išlaikyti įmones ir jų darbuotojus, valstybė skirs paramą minimaliam atlygimui, prisidedant 60 proc., kitą 40 proc. mokėti turės verslas. Kovo 17 d. planą patvirtino Seimas, įvesdamas pataisą, kad vyriausybė turi sudaryti sąrašą verslo sričių, kurios nukentėjo labiausiai bei įmonėms skiriant 90 proc. paramą minimaliam atlygiui mokėti, taip siekiant, kad darbuotojai būtų išlaikomi bent tris mėnesius. Situacija sudėtinga, nes tai liečia ne tik smulkų ir vidutinį verslą; tai liečia visus, kieno apyvarta tampa nuline arba krenta itin smarkiai. Kyla tik pardavimai maisto prekių parduotuvėse. Beje, valstybė numatė paramą ir individualiai dirbantiems. Tik kaip bus su komercine žiniasklaida, ar valstybė ją rems? Redakcijos dirba itin aktyviai, siekdamos kuo tiksliau ir greičiau informuoti žmones. Kol kas daugiausiai klausimų kelia svarstymas, kas ateityje bus ir su dabartinėmis socialinėmis išmokomis. To garantuoti negali ir pats finansų ministras, Turbūt negali ir patsai Dievas, o visi atsakymai vėl sukrenta į klausimą: „Kiek laiko visa tai truks?“.

Daug dėmesio ES ekonomikai buvo skirta ir Europos Vadovų Tarybos telekonferencijos metu kovo 17 d. Kaip sakė prezidentas G. Nausėda po pokalbio, nuotaikos ES pesimistinės – recesija neišvengiama visose valstybėse narėse, tačiau smogs didžiausioms ir svarbiausioms ES ekonomikoms. Žinoma, tai pajusime ir mes. Jei Europai pavyks susidoroti su virusu per šiuos metus,  2021 m. vartojimas atsigaus, ekonomika vėl kils. Taip jau nutinka, kad viskas priklauso nuo žmonių judėjimo. Tiek vakar, tiek šiandien, tiek rytoj. Jei judėjimas atnešė virusą į Europą, jei šiandien svarbu išbūti, tai ateityje žmonių grįžimas į rinką vėl tampa esminiu.

Prezidentas minėjo, kad dvi valandas trukusiame pokalbyje ES šalių vadovai  ne pirmą kartą aptarė Bendrijos fiskalinę politiką, jos taisyklių galimą švelninimą, taip pat ES biudžeto perspektyvas. Štai Europos Parlamento (EP) Biudžeto komitetas šios savaitės pradžioje taip pat skelbia sutinkantis su EK aną savaitę pateiktomis gairėmis sveikatos sistemai ir ekonomikai. Atkreipiamas dėmesys tik į kelis aspektus. Vienas jų –  pakartotinai panaudoti lėšas,  jau skirtas valstybėms narėms, jas nukreipiant kovai su koronavirusu. EP Biudžeto komitetas siūlo pergalvoti apie naujas galimas priemones, lanksčiau žiūrėti į patį biudžetą. Biudžeto komiteto nariai pasirengę priimti visas būtinas priemones peržiūrint 2020 m. biudžetą, kad būtų išspręstos problemos, sukeltos  koronaviruso.

Grįžtant prie Lietuvos, verslo rėmimo planas tikrai ambicingas, bet valstybei teks skolintis. Skolinasi visi. Ekonomistai ir finansų ministras sako, kad situacija visai kita nei prieš dešimt metų buvusios krizės metu. Esame euro zonoje, valstybės kredito rodiklis aukštas. Bet kai skolinasi visi, Lietuva atsiduria eilėje. Eilėje su kitomis valstybėmis, jų tarpe ir Italija, kuri verslo rėmimo planui savo šalyje numato skirti daugiau nei 25 mlrd. eurų. Tai naujas iššūkis visiems.

Neabejoju, kad koronaviruso situacija Europoje iš esmės pakeis ir dar vis nepatvirtintą Daugiametę finansinę programą, pagal kurią ES gyvens 2021-2027 metais. Kol kas didžiausiu iššūkiu čia buvo siekis išlaikyti jau anksčiau buvusias finansines programas, o tuo pačiu priimti ir naujus iššūkius, tokias, kaip Europos Komisijos pasiūlytas Europos Žaliasis kursas.

Europos Žaliasis kursas įgyvendinamas jau dabar?!

Nuo pat Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir jos komandos narių darbų pradžios visa Europa su nekantrumu laukė ne kartą aptarto Europos Žaliojo kurso. Į tada dar nepristatytą ir galbūt net iš dalies mistifikuotą projektą komisarų klausymų metu sudėta daug vilčių ir pažadų, kad jis bus pajėgus pakeisti ir paskatinti Europos Sąjungos, o idealiu atveju ir viso likusio pasaulio, drąsius veiksmus kovoje su klimato kaita, taip pat pakeisti ir pastūmėti visuomenes darnumo ir transformacijos link.

Komunikato pavidalu paskelbtas dokumentas iš tiesų tapo gairėmis, kurių dėka galėjome nuspėti planuojamus šios kadencijos (2019-2024 m.) Europos Komisijos darbus. Galbūt net tikėtis, kad jie bus tęsiami ir vėliau. Tikslai ambicingi – siekiama, kad nuo 2050 m. Europoje nebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Pirmieji žingsniai jau žengti. Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Parlamento nagrinėjimo laukia eilė svarbių teisės aktų ir dokumentų. Kiekvienas iš jų turėtų atnešti esminių pokyčių ES teisėkūroje. Kadangi dabar matomi tik pirmieji Europos Komisijos siūlymai, tikėtina, kad pasikeitimų bus ir pačiuose pasiūlymuose. Europos klimato srities teisės aktas, paskelbtas kaip reglamentas, turėtų būti taikomas privalomai ir visa apimtimi valstybėse narėse bei teisiškai įpareigoti, kad iki 2050 m. visomis priemonėmis bus siekiama klimato neutralumo. Teisingos pertvarkos fondas, taip pat įsteigtas reglamentu, turėtų paskatinti sukurti priemones nepalikti užnugaryje tų, kurie labiausiai nukentės nuo laukiančių transformacijų (Lietuvoje, pavyzdžiui, EK numačiusi, kad tai būtų Kauno, Telšių ir Šiaulių regionai). Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kurį aną savaitę pristatė Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras Virginijus Sinkevičius, irgi žadama ves Europą tvarumo link. Nors dokumentas daugiau nubrėžia gaires nei teisiškai įpareigoja, jis turėtų padėti priimti priemones, skirtas pakeisti visą ES ekonomikos modelį. Pokyčiai turėtų paliesti ne tik vartojimą, bet ir gamybą: žadama skatinti orientuotis ne į daiktų, bet sprendimų pardavimą, siekiama įtvirtinti vartotojų teisę į pataisymą, skatinti perdirbimą, vienkartinių atliekų atsakymą. Savo pristatymo eilės dar laukia ir „Nuo lauko iki stalo“, Europos Sąjungos Biologinės įvairovės iki 2030 m. strategijos.

Tikslai drąsūs ir reikalingi, tačiau jei atrodė, kad didžiausias jų išbandymas bus dabar tebevykstančios derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m., tai per keletą pastarųjų savaičių susidurta su kita realybe. Su kiekviena valanda po pasaulį vis labiau plintantis COVID-19 verčia susimastyti, kad galbūt tokio pasaulio, kokį turėjome iki šiol, nebebus, o pagrindiniu klausimu bus ne ekonomikos pertvarka tvarumo link, o jos atgaivinimas ir recesijos stabdymas. Šiai dienai, kai dauguma skrydžių bendrovių Europoje  stabdo nuo 60 iki 90 proc. skrydžių, gali atrodyti, kad Žaliasis kursas jau įgyvendinamas dabar. Turime „puikų“ pavyzdį – ekonomika krenta, gamta švarėja. Nebeskraidant lėktuvams virš Europos, skersai Atlanto, savaime mažėja CO2 emisijų, patenkančių į aplinką, kiekis. Nors tai veikiausiai laikina. Kinijoje irgi po daugelio metų matomas mėlynas dangus, o jis vis tiek kelia nerimą. Keista! Norime švaresnės aplinkos? Turime! Tad kodėl vis dėlto neramu? Akivaizdu: neramina situacijos nevaldomumas. O ir neaiškumas, kaip atrodys Europa ir pasaulis po koronaviruso krizės. Jei vartojimas vėl nevaldomai kils – vėl atsistatys ir taršos apimtys. Todėl ES daugiametėje finansinėje programoje neturi dingti Žaliasis kursas. Ateityje jis gali tapti net aktualesnis, negu šiandien.

Yra toks rytiečių posakis-prakeiksmas: „Linkiu tau gyventi permainų laikais“. Tikrai: laikai nenuobodūs. Tai neturim kitos išeities – būdami priversti išbūti namuose, nenuobodžiaukime. Stebėkim, kas vyksta, kur vyksta ir kaip vyksta. Mėginkim daryti išvadas. Ruoškime ateities sprendimus. To tikrai prireiks – Europai, Lietuvai, kiekvienam iš mūsų.