loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Apmąstymų savaitė. Karantinas švelnėja. Minime Černobylio avarijos metines

Balandžio 20 d., pirmadienis. Nuo šiandien – vis ilgėjanti serija posėdžių nuotoliniu būdu. 

Balandžio 21 d., antradienis, Gitanas kalba su Lukašenka. Praslysta esminė, mano nuomone, idėja: Baltarusijos energetikos sektoriaus diversifikacija. Va čia tai būtų… Bet kol kas tai – tik nutekėjusi į žiniasklaidą, nežinia ar reali, ateities trajektorija. Ir vis dėlto… Pats aš balsuoju ENVI komitete (vėl dėl bičių ir kitų apdulkintojų…), o pakeliui išklausau net 4 komisarų.

Balandžio 21 d. Facebook aktualijos:

Šiandien nuotoliniu būdu dalyvavau dviejų EP komitetų posėdžiuose. Dominavo, žinoma, COVID-19 krizė ir ES telkimasis ją sprendžiant,- ir medicinos, ir ekonomikos požiūriais. “Būkim solidarūs, kad iš krizės išeitume stipresni”,- kalbėjo komisarė S.Kyriakides; o iš viso išklausėme 4 komisarus. Aptartos EK pastangos dorotis su pandemija, vaistų industrija ir eksportas, ūkio atsigavimo sinergija su Žaliuoju kursu, vakcinos paieškos ir kitos neatidėliotinos temos. Na, o balsavome (gal atokvėpiui nuo koronaviruso temos?..) dėl bičių ir kitų apdulkintojų gelbėjimo nuo kenksmingo chemikalų poveikio… Vėl pasijutau kaip “senais gerais laikais 

Posėdis

Balandžio 22 d., trečiadienis, Man nepatinka, kad per 11 mėnesių Lietuvos atstovų „vienuoliktukas“ Europos Parlamente išmąstė tik 2 temas: mobilumo paketas ir tiesioginės išmokos. Iš tiesų tai mes, EP naujokai, nepasiūlėm nieko, kas nebūtų buvę žinoma ir anoje kadencijoje… 

Balandžio 22 dieną visus sveikinu su Tarptautine motinos žemės diena. O pats tvarkausi savoje “žemėje” virtualiai ir fiziškai.

Mano FB įrašas apie tai: Tarptautinė Žemės diena sutapo su šiokiu tokiu karantino švelninimu! Tad suskubau pradėti nuo savo kiemo: įmečiau kelias šakeles į krūvą  :). O vakarykščio EP Aplinkos komiteto posėdžio metu vykusiame pokalbyje su komisaru Fransu Timmermansu vyko rimti svarstymai dėl Žaliojo kurso: atsigaunant nuo viruso sukeltos krizės, jis turi išlikti prioritetu. Atstatydami ekonomiką, neturime aukoti aplinkosaugos!

Balandžio 23 d., ketvirtadienis. Mūsų Marcelės trejų metų jubiliejus. Pasveikinam virtualiu būdu. Taip sutampa, kad su žmona išsirengiame į gamtą. Pirmą kartą per beveik pusantro mėnesio. Prie Kauno marių tokių kaip mes – nemaža spūstis. Jaučiamės neklausę rekomendacijų. Jaučiamės kaip fronto pirmosiose linijose. Juk abu priklausom tai pačiai,- rizikos,- grupei. Kampais, kampais,- atgal prie savo automobilio… Sako, patyrę kareiviai prie kulkų švilpesio greit įpranta. Bet čia turbūt ne tas atvejis… Lietuvos politikų elgseną Serhejui apibūdinu vienu žodelyčiu: išsidirbinėja. Jis įtaria, kad aš norėjau pavartoti kur kas stipresnį žodelytį. Aš neneigiu.

Balandžio 24 d., penktadienis. „Pataikom“ su publikacija apie vakcinas. Mano komanda netrumpai kaupė duomenis. O ir pats gilinausi. Trijų tipų platformos… Iš daugiau negu šimto pasauly dirbančių mokslininkų grupių – septynios toliausiai pažengusios… LRT išgarbina britų mokslininkus. Mat, tarp jų besama ir lietuvių… Negi britai bus pirmieji? Pats aš „statau“ an kiniečių, o baliejinu už vokiečius. Vakcina jau yra. Dabar laukia ilgi mėnesiai, kol ją bus galima (jei bus efektyvi…) pradėti vartoti ir masiškai gaminti. Kaip sutrumpinti tuos terminus?.. Prisijungiu prie EP narės Šojdrovos kreipimosi dėl duomenų apie COVID-19 slėpimą Baltarusijoje.

Trumpai apie vakcinų publikaciją FB: Šiandien žiniasklaidoje madinga skelbti apie vakcinos nuo COVID-19 paieškas. Būtinai perskaitykit ir mano tekstą! Kantriai laukime vakcinos, ir… būkime sveiki! Kviečiu skaityti: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/liudas-mazylis-covid-19-vakcinos-scenarijai-ir-kokius-veiksmus-turime-atlikti-siandien-18-1308610?fbclid=IwAR0SbP6JRyPwixmC7np3tCa5kKIQK7PgPaHJhtLltSxSWNk-aZ8PkL8POxI

Balandžio 25 d. , šeštadienis. mano bičiulis Serhejus sodina daržus; Ukrainoje bent šiek tiek lyja, – gerai; vadinasi, lyja ir Černobylio zonoj. Gal gaisrai neišplis. Sehejus, kaip ir aš, irgi rizikos grupėje. Panašu, jie ten, Ukrainoj, karantino laikosi pakankamai drausmingai. O aš? Ak! Jau apsilankiau ir Zapyšky, ir Novaraistyje, ir prie Kauno marių… Apšnekame Lukašenką. Kas ir kada sužinos, kiek mirs nuo COVID-19 Baltarusijoj? Atkreipiu dėmesį į Grenlandiją.  Nebuvo nei vienos aukos, visi apsikrėtusieji pasveiko, ir tada… ir tada – Grenlandija užsidarė bent metams. Net sniegrogėms. Jie turi niūrią ankstesnių epidemijų patirtį. Viena buvo gana neseniai – gal prieš 200 metų, kita gal prieš 500, bet abi gerai išliko tautos atminty: po vieno laivo apsilankymo „Malūnsparnių mes turim, bet tik įprastiniams ligoniams; virusuotiems mūsų malūnsparnių nepakaktų, tai verčiau užsidarysim“. O Nemenčinė, priešingai, atsidaro…

BALANDŽIO 26 D.: KARANTINUI ŠVELNĖJANT

Bene esu kaltas, kad gyvenau neapdairiai? Turbūt. Juk štai patekau į rizikos grupę. Ką dariau ne taip? Kiti štai užtvindys restoranų terasas, o man PATARTINA ten nesirodyti. Juk esu patekęs į rizikos grupę!   

„Gyventi labai nesveika. Kas gyvena – miršta“. Senas anekdotas.

„Gyventi reikia su saiku“. Čia iš Diurenmato pjesės „Frankas Penktasis“.

Karantinui švelnėjant, interviu mano bendraamžio paklausė: „Tai ko tau reikia, kad tu,- būdamas rizikos grupėj!- va išėjai iš namų, į parduotuvę išsiruošei?..“.

„Reikia“,- atsakė tas. „Kažko“.

Eteris sprogsta nuo nekantraujančių: „kai tik bus galima – tuoj nueisiu KAŽKUR. Nueisiu KAŽKUR ir nusipirksiu KAŽKO“.

Kodėl „kažko“, o ne „ko nors“?

O tai net ir labai ne tas pats.

Dar iš savo babytės kalbėsenos – nelabai sunormintos, gerokai tarmiškos – perpratau: „ko nors“ yra vedinys iš „ko norint“ (sakydavo – ko norints).  

Taigi „kur nors, ko nors“ reiškia: nueisiu „kur noriu“ ir įsigysiu „ko noriu“.

O „kažin“ yra vedinys iš „kas žino“, o „kažkur“ – iš „kas žino kur“.

Taigi „kažkur, kažko“ potekstė – „nežinau kur, nežinau ko“.

Nuo karantino labai kenčia turizmas.

Ir tikrai: karantinui švelnėjant, mes suvokiam pasiilgę miestų. Vis kitų. Vis naujų. Nebekeliaujam! 

O vieną kartą, kai dar keliaudavom, vieno savo bendrakeleivio paklausiau: „O ar mes paklausiam MIESTO, ar MIESTUI svarbu, kad mes jame apsilankytume? O gal MIESTUI vis vien?“ 

Mano bendrakeleivis manęs nesuprato. Gal kartais svarbu užduoti ir nesuprantamus klausimus?..

Karantinui švelnėjant, imu suvokti, kokią menką dalį MANĘS visada tesudarė tasai mano antrininkas – virtualusis Aš. Kiek daug aš, pasirodo, suaukojau SAVĘS, užsispyrusiai kas vakarą kurdamas tą kitą, tą PATRAUKLESNĮ už save SAVE! Kiek daug TIKROJO SAVĘS suaukojau tam KITAM: gražesniam patrauklesniam, nuoširdesniam, o svarbiausia – LABIAU MĖGIAMAM!

Ko trūko, ir ar trūko karantino metu?

Išgirdau: trūko TIKRŲ laidotuvių, o svarbiausia – su gedulingais pietumis. NES: a) susirinks giminės. (Motyvo surinkti juos tiesiog TAIP SAU, ne pagrabui, deja, niekaip negaliu rasti progos; o jie be progos turbūt ir neatvažiuotų). NES: b) paminėsiu velionį geru žodžiu. (Mat, ligi tol nesuradau progos; nei iš šio, nei iš to girti žmogų kažkaip juk netgi nepatogu). 

Karantinui švelnėjant, Rūta Kačkutė prašo visų susiųsti į Nacionalinį muziejų DAIKTUS, paliudijančius, kaip pasikeitė mūsų gyvenimas dėl COVID-19.

Galiu pasiūlyti nebent savadarbę kaukę. Kad daugiau jokių epochos atributų neužgyvenau!

Man mūsų muziejaus vadovė kažkuo panaši į Taivano ambasadorių; tasai mano kabinete Briusely mane perspėjo: po pandemijos pasaulis pasikeis.

O pasaulis, kad jį kur, nei kiek nesikeičia. Mano nuomone – ne. Man – ne. Patiriu karantino komfortą. Visai ne kaip Kamiu „Maro“, o veikiau kaip Bokačo „Dekamerono“ herojus. Norai – visi tie patys, kaip ir iki atsirandant SARS-2. Taip, namuose radosi kaukių. O dar? Kitkuo,- ir tai skamba neįtikėtinai!- gyvenimas nesikeičia. Esu gyvas ir štai rašau. Ar sveikas,- na, maždaug tiek pat, kiek ir prieš pora mėnesių.

„Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be kurpių?“. Jie atsakė: „Nieko netrūko“. (Lk 22, 35).

Vartau evangelijas. Kiti trys apaštalai šios eilutės, atrodo, neįdėjo.

Neabejojama, kad istorinė asmenybė – apaštalas Lukas – buvo dar ir gydytojas.


O Facebook analizuoju Černobylį. Metinės katastrofos: Rašom “Černobylis” – o Astravas minty… Lygiai prieš 34 metus, balandžio 24 d., prasidėjo gaisras Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje. Jog vyksta katastrofa, jog esama radioaktyvaus nuotėkio, žinios atėjo iš Švedijos… O sovietinė valdžia maskavo padėtį kol galėjo. Pašto ženklas, kurį matote nuotraukoje, buvo išleistas 5 metai po įvykio… O dabar mums gresia Astravo monstras. Nuteka žinios, kad startas – liepą. Ar ir vėl būsim skandinami pusiau teisybėj? O gal turi prasmę kita nutekėjusi žinia – pradėta kalbėti apie Baltarusijos energetikos diversifikaciją?.. Galvokim.