loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Sunkių ir jautrių temų savaitė. Laiškas Europos Komisijai, pozicija dėl inovacijų vėžio gydime ir kreipimąsis į sveikatos ministrą

Diskusija kovos su vėžiu komitete

Dienoraštis

Sausio 25–31 dienos, 2021 metų 4 savaitė

Tamsa iš dangaus
Ją sniegas ant vandenų
Atstoja?

Čia mano naujo trieilio tekstas. Nknj. Jis – pagal vakaro ant Kauno Kauko laiptų nuotaiką. Yra ir nuotrauka. Ją ,,įdėjau“ į Facebook „istoriją“. Nuotraukoje – juodas dangus ir sniegas, užkritęs ant vandens Kauko laiptų baseine. Kažkada, savo vaikystėje, mano mama su savo broliu ir daugybe kitų Žaliakalnio vaikų vasaromis čia atlėkdavo maudytis. Pokariu mano tėvas ir mano senelis čia buvo pabandę paskandinti šapirografą, nes namuose laikyti buvo mirtinai pavojinga. Paskui, vėlyvuoju sovietmečiu, ten, į tą baseiną, buvo patupdyta žavi, plastiška moters skulptūra. Ir dabar ji ten. Ir vasarą, ir žiemą. Kažkam iš mano draugų rato nuotraukos nuotaika pasirodė liūdna. Atrašiau: „Bet pavasaris ateis!”

Sausio 25 d., pirmadienis.

Šiandien žiemos vidurys, kai barsukas ir meška verčiasi ant kito šono, o mūsų pareiga EP – pasirūpinti bitėmis! Aplinkos komitete jau nuosekliau kalbama apie bičių sveikatą (apie žmonių sveikatą, virusą, etc.). Ir daug kitų svarstymų. Kaip pavyks apsaugoti bites? Galutinis EFSA pranešimas dėl bičių (angl. Scientific Opinion on Bee Health) bus pristatytas liepą. Jis rengiamas Parlamento prašymu. Tas pranešimas paremtas 5-erių metų EFSA darbu. Šiuo metu pranešimas yra viešųjų konsultacijų fazėje. Komisija: ,,Pranešimas neturėtų atitolinti rengiamo Bee Guidance dokumento“. Daug iššūkių: bitininkų ir ūkininkų interesai, skirtingų pesticidų poveikis, rekomendacijų pritaikymas įvairiuose ES regionuose, kitų vabzdžių apdulkintojų situacija… Bet jau artėjame link ilgalaikio, tvaraus ir sistemingo požiūrio į bičių sveikatą ateityje. Joms linkiu: „Būkite sveikos“. Tuo pačiu – būkime sveiki ir mes!

Seime nauji svarstymai dėl karantino ribojimų atlaisvinimo. Pirmieji pasiūlymai: leisti lauko kalnų slidinėjimo centrams veikti (slaptų pasivažinėjimų rogutėmis nebedrausti), leisti grožio paslaugoms veikti, atsidaryti ne tik maisto parduotuvėms… Bet tai dar tikrai ne tuoj. Užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje grėsmingi. Baugina ir liūdina mirčių skaičius. Pamėginau įvertinti bendrą tų netekčių skaičių. Ir man susidėstė gana paprastas dėsningumas: šiuo metu daugelis Europos valstybių dėl COVID-19 yra netekę maždaug vienos promilės savo gyventojų. Tai yra, pagal oficialius duomenis yra mirę maždaug vienas iš tūkstančio gyventojų. Lietuvoje – du milijonai 800 tūkstančių gyventojų ir du tūkstančiai septyni šimtai mirčių; Portugalijoje (kuri šiuo metu patiria naujos viruso atmainos invaziją) gyventojų 10 milijonų, o mirčių 11 tūkstančių; Prancūzijoje 67 milijonai gyventojų ir beveik 75 milijonai mirusiųjų nuo COVID-19; Švedijoje 10 milijonų ir 11 tūkstančių mirusių; Lenkijoje 37 milijonai gyventojų ir 36 tūkstančiai mirčių… Skaičiai negailestingi. 2021 metų sausio pabaigoje daugelyje valstybių mirtingumas nuo COVID-19 – vienas iš tūkstančio (promilė). O štai Vokietijoje 84 milijonai gyventojų, o mirusių nuo COVID-19 – 56 tūkstančiai. Daug. Bet skaičiuojant santykį, kur kas mažiau, negu aukščiau išvardintose valstybėse.

Šiandien – „Vilniaus gimtadienis“. Facebook „istorijoje“ šįkart seno „Vilniaus paso“ nuotrauka. Tarpukariu į tokius „pasus“ buvo klijuojami specialūs ženkliukai, reiškiantys finansinę paramą Vilniaus atgavimo reikalui. Taip tada reiškėsi mūsų patriotizmas: „Mes be Vilniaus nenurimsim!“. O šią savaitę apie istorinę atmintį dar bus.

Sausio 26 d., antradienis.

Žiedinės ekonomikos tema skatina politikų produktyvumą! Šiandien komitete teko balsuoti kone dėl tūkstančio įvairių pasiūlymų… Sakyčiau, „net ranka bekilnojant pavargo“, o iš tiesų tai balsavimas nuotolinis, ir pavargo veikiau akys, viską teisingai dėliojant. Planas pirmiausia orientuotas į tausų energijos ir kitų išteklių vartojimą, – kad mūsų elektroniniai prietaisai tarnautų ilgiau ir tvariau, jog tekstilė ir apranga mažiausiai kenktų gamtai bei žmogui, kad mikroplastiko mūsų vandenyse (o jo yra ir maiste) nebebūtų, na, ir bendrai –  siekis „perdirbti, panaudoti dar kartą“ turėtų tapti mūsų moto ir kurti pridėtinę vertę mums ir ateities kartoms. O ir kiekvienam iš mūsų proga permąstyti, kaip tą tausojimą diegti savo „namų ūkiuose“. Na, o vėl atėjusi žiema skatina visuomenės sujudimą! Sninga be perstojo, o ir tos snaigės ne liaunos. Nuklojo Lietuvą jau seniai matytos pusnys. Pranešama: ,,Didysis snygis“. Gražu pažiūrėti, bet grožis atnešė ir pasekmių: ESO pranešė, kad apie 25 tūkst. namų šiandien liko be elektros. Dėl sniego svorio būta ir daugiau nelaimingų nutikimų… Stichijos šerdis – Dzūkijoje. Be elektros – kaimai Marcinkonių apylinkėse. Ten pat ir Latežeris. Įdomu, kaip Latežeryje? Kad prisnigę – tai turbūt gražu, o kaip ten išbūti šaltyje ir tamsoje?

EP Aplinkos komitete kartu su visais nariais ir su Europos vaistų agentūros vadove Emer Cooke aptarėme tolesnę COVID-19 vakcinų patvirtinimo procedūrą, jų prieinamumą bei skirstymą Europoje. Tikimasi, kad jau šią savaitę Europos vaistų agentūra patvirtins kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Tačiau vakcinų tiekimas į Europą bus ribojamas. Abejojama dėl skaičių… Vakcinų trūkumas šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Na, o Prezidentas Gitanas Nausėda nusiteikęs pozityviai, tiki ir tikina mus visus, kad dar iki vasaros vidurio paskiepyta nuo viruso bus apie 75 % šalies gyventojų. O Europos institucijų atstovai veikiau tik gūžčioja pečiais. Svertų, kaip priversti farmacijos firmas tiekti skiepus visų pirma Europai – nėra! Neapsikentęs   surašau piktą klausimą Europos Komisijai. Pirma. Ar ruošiamasi paviešinti sutartis su farmacijos firmomis dėl vakcinos tiekimo? Antra. Ar būsimosiose sutartyse bus reikalavimas nurodyti, kiek vakcinų firma tieks trečiosioms šalims? Trečia. Ar kuriant Europos Sveikatos sąjungą, perkant vaistus nuo kitų ligų, kliausimės ydinga šių dienų „neskaidrumo“ praktika?

Specialusis kovos su vėžiu komitetas (BECA) – pagrindinė žinutė, kad bus stengiamasi pratęsti komiteto įgaliojimus dar šešiems mėnesiams, nes norima padengti dar daugiau temų per klausimus. Ar pavyks, turėtų būti aišku vasarį.

Sausio 27 d., trečiadienis.

Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.Holokaustas – didžiulė tragedija žmonijos istorijoje. Lietuva neteko šimtų tūkstančių savo gyventojų. Daug aukų. Tiems žmonėms reikėjo padėti. Tamsiausioje naktyje būta ir sėkmės istorijų. Menu tą, kurią pavyko išgelbėti. Jos vardas Lilijana. Didžiuojuosi, kad prie jos (o ir dar bent kelių žmonių) gelbėjimo prisidėjo ir mano senelio šeima. „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėji visą pasaulį“. EP ryte buvo minima ši diena. Virtualią ceremoniją iš EP plenarinių posėdžių salės pradėjo EP pirmininkas David Sassoli.

The Kangaroo Group: „Europos farmacijos strategija – suteikti pacientams galimybę naudotis naujovėmis į genų terapiją“? Daug žadantis, inovatyvus gydymo metodas. Diskutuojama, kaip jį padaryti prieinamesnį pacientams. Didelis pasiekimas, kad genų terapija pripažinta, kaip gydymo būdas. 72 proc. retų ligų nulemia genai, todėl genų terapija būtų labai naudinga! Europoje būtina plėtoti tyrimus ir inovacijas, geras to pavyzdys yra JAV. Todėl būtinas bendras Europos požiūris į genų terapiją. Bendri ES viešųjų pirkimų mechanizmai galėtų padėti ES narėms, ypatingai mažosioms, įsigyti prieinamų genų terapijos medikamentų. Panašų klausimą aš nebe pirmą kartą keliu ir dėl unikalių vėžio tyrimo metodų prieinamumo.

Vyriausybės priimtu sprendimu – karantinas pratęsiamas iki vasario 28 dienos. Nesistebiu ir pritariu. Užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 statistinė kreivė ,,suplokštėjo”, bet tebelieka nepageidautinai aukštame lygyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šiandien Paryžiuje susitiko su Baltijos šalių ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais aptarti galimus veiksmus dėl neteisėto A. Navalno sulaikymo ir paragino imtis veiksmų, pristatė Lietuvos pastangas užtikrinti teisingumą Baltarusijos žmonėms.

Įvyksta „pakartotinis“ Lietuvos-Taivano draugijos steigiamasis susirinkimas (reikėjo kai ką perbalsuoti).  

Mane priima ir į 27 Knygos mylėtojų draugiją. Gaunu mistiškai man svarbų 21-ąjį numerį. Tai ne tik todėl, kad „21-asis amžius“. Tai dar ir dėl amžino manęs gundymo prisistatyti 21-uoju Vasario 16-osios Akto signataru! Savaime suprantama, kad aš to negaliu daryti. Jų buvo 20, ir visai kitoje epochoje, ir, nuoširdžiai tariant, ne mums su tais žmonėmis lygintis… Jiems prilygti neįmanoma. Bet gudrauti nedraudžiama. Aš paimu Berlyne surastojo Akto kopiją ir viešai, visai publikai matant, prirašau: „Rasta Berlyne 2017 metų kovo 29 dieną. Tai liudija – Liudas Mažylis“. Ir suraitau tą savo parašą. Tą, 21-ąjį. Jie juokiasi. O kodėl gi ne!

NETEKTIS. Petrašiūnų kapinėse palaidotas Arnoldas Aleksandravičius, žurnalistas, mano bendražygis iš „Kauno Laiko“ laikų…

Sausio 28 d., ketvirtadienis.

Šiandien Specialiajame kovos su vėžiu (BECA) komitete diskutavome apie gydymo kainodarą ir prieinamumą. Nelygybė tarp valstybių Europoje labai ryški: kai kur net įprastinių vaistų labai labai trūksta. O aš pats, pranešėjo dr. Rommelio, paklausiau apie unikalų gydymo metodą, kuris vienam (vienam!) pacientui kainuoja apie pusę milijono (vienam!). Jį kuria „Novartis“ ir „Thermo Fisher“, beje, veikianti Lietuvoje. Tai CAR-T ląstelių terapija. Bet čia, kaip ir daugelyje ES šalių, gauti tą gydymą, praktiškai, nėra galimybės. Kaip paversti tą gydymą įprastiniu? Dr. Rommelis siūlytų stiprinti derybinius sandorius, bendradarbiaujant tarp šalių, regionų, sureikšminti gydytojų bei akademikų vaidmenį, atliekant tyrimus savo šalyse, analizuoti Europos vaistų agentūros duomenis, siekiant, kad individualus gydymas būtų kuo sėkmingesnis. Turime kartu spręsti vėžio gydymo paslaugų ir vaistų prieinamumą, nepamirštant inovacijų. Juk prieš 100 metų ir kraujo perpylimas buvo unikali operacija (o mano senelis Pranas to ėmėsi!), ir spindulinė terapija (o mano senelio kolega pirmąją radžio ampulę į Lietuvą įvežė kišenėje, kontrabandos būdu…), unikalus kadaise buvo hemodializės, limfoferezės taikymas – šiandien tie gydymo metodai jau tapo rutina.

Neeilinis susitikimas su sveikatos komisare Stella Kyriakides. Tiesiai šviesiai – apie skiepų stygių, sandorių su farmacinėmis firmomis skaidrumą… Pozityvu, jog sutartis sudarė Europos Komisija visų 27 valstybių vardu ir dabar skiepai tiekiami daugmaž tolygiai į kiekvieną iš jų. O dėl sandorių su trečiosiomis šalimis… tai ką, nieko padaryti neįmanoma?

Nuo praėjusios savaitės pradėtos pastebėti Brexit susitarimo įgyvendinimo problemos. Verslai pradėjo jausti Brexit pasekmes.

Konfliktai, konfliktai… Tęsiasi konfliktas tarp ministro S. Gentvilo ir Aplinkos apsaugos departamento vadovės O. Vėbrienės. Dar viena nemaloni staigmena, kuri laukė S. Gentvilo, pradėjusio eiti ministro pareigas – miškų įstatymo pataisos. Europos Komisija kreipiasi į Lietuvą dėl kapitalo judėjimo ir laukia paaiškinimo. Lietuvai gali grėsti ES sankcijos… Gentvilas praėjusią savaitę sužinojo, kad Aplinkos ministerija iki šiol dar nėra atsakiusi į EK užklausą, gautą 2020 metų rugsėjo 10 dieną.

Savaitės pradžioje vyko protestai Nyderlanduose (tęsiasi vis dar), šiandien žinia atėjo, jog protestuoja lenkai (vyksta nuo spalio mėnesio).

Tarptautinės prekybos komitete (INTA): Portugalijos užsienio reikalų ministras išskyrė, kad vienas iš svarbiausių Portugalijos pirmininkavimo renginių turėtų būti ES-Indijos viršūnių susitikimas. Taip pat, tikisi, kad galės užbaigti Mercosur susitarimą (nori jo „nebeatidaryti“ iš naujo, o tik pasiekti, kad šalys laikytųsi įsipareigojimų). O iš naujosios J. Bideno administracijos tikimasi pozityvaus santykių „perkrovimo“ su ES. Labiausiai laukiama, kad būtų pagaliau įgyvendinta PPO reforma, išspręstas PPO apeliacinės instancijos klausimas (dėl to šiame komitete sielojamasi jau nuo pat mano kadencijos pradžios), būtina išspręsti JAV nustatytų muitų ES prekėms klausimą.

Kada bus balsuojama EP neaišku, nes dar nėra oficialiai nutarta ar bus pratęstas laikinas galiojimas, kuris dabar galioja iki vasario galo. ,,Komisija gerbs EP teises numatytas sutartyse ir stengsis jas užtikrinti, kad EP būtų tinkamai įtrauktas į procesus“. Škotija arba kitos JK teritorijos negali dalyvauti Erasmus+, JK gali dalyvauti tik pilna savo sudėtimi. Derybų metu ji išreiškė nenorą dalyvauti Erasmus+, todėl, kol nepersigalvos, nieko nebus. ES mielai svarstytų JK dalyvavimą, jeigu būtų persigalvota. (Ir mano tokia nuomonė. Tegu ima ir persigalvoja. Šiokį tokį lobizmą tuo klausimu vykdau ir Lietuvos, ir JK universitetuose…)

Sausio 29 d., penktadienis.

Kažkokia konfliktų savaitė, iš tiesų! Ak, štai! Juk vakar buvo pilnatis! ,,Per naktį” pasikeitė mūsų Vyriausybės prioritetai: ką tik buvo – dabar jau juo ,,nustūmė” trimis mėnesiais tolyn pedagogų personalo vakcinacija. Parašau atviru tekstu apie tai mūsų sveikatos ministrui (jis gi mano draugas Facebook‘e!) Atsako labai operatyviai, beje. Tik atsakymas manęs netenkina. Esą tai tik ,,nedideli kontingentai”, ir ,,nuo Europos tiekimų labai priklausys”. Na, Europos Sąjungai čia atsakomybės versti tikrai nedera.  Europos prioritetai aiškūs: turi būti skiepijami medikai, po to tie, kuriems virš 60. Vakcinų neužteks? Aišku, kad neužteks, o per dieną vis mirs ir mirs po 20-30 senyvo amžiaus žmonių… Kitos ES valstybės jau bus baigę senyvo amžiaus žmonių skiepijimą, o Lietuva dar net nebus jo pradėjusi. Ir kur čia bus toji „Europos kaltė“? Prioritetus gi pasirenka valstybių valdžia. Vakcinų tiekiama per mažai, bet „per mažai“ – visoms valstybėms tolygiai… Taip ir surašau savo laiške ministrui. Piktai ir oficialiai. Tegu man atsako. Duosiu pasiskaityti visiems.   

Kontroversijos ir su vienu Seimo nariu, ir su vienu kolega europarlamentaru… Garbus profesorius, nelabai seniai išrinktas Seimo nariu, ėmė ir paviešino savo požiūrį į holokaustą, – išdėstė skrupulingai moksliškai, su daugeliu probleminių detalių, kaip ir derėtų akademinio pasaulio atstovui. Ir kitiems Seimo nariams teko skubiai nuo jo „atsiriboti“. Mano reakcija: akademinė studija, kol ji parašyta profesoriaus ne politiko, yra viena. Ta pati studija (nepakeičiant nei vienos raidės!), paskelbta Seimo nario, jau gali būti perskaityta kaip politinė programa… Na, o vienas mano kolega europarlamentaras balotiravosi (ar paskui jau nesibalotiravo? Istorija kažkaip nutyli…) į vienos žinomos partijos lyderius. Bet, kadangi tai ne mano partija, tai daugiau ir nekomentuoju.   

Įvairiuose formatuose vyksta svarstymai dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų, ir dėl prekybos su Mercosur sutarties. Ir vienu, ir kitu atveju susitarimai aprėpia milžiniškas rinkas. Ir vienu, ir kitu atveju turime reikalų su nedemokratinėmis valstybėmis. Delfi žurnalistė manęs klausia, ar aš palaikau susitarimą su Mercosur. Atsakau, kad iš principo – taip. Kaip užtikrinti, kad „anoji pusė“ to susitarimo laikytųsi? Štai kur problema. O kaip pasiekti, kad „anoji pusė“ (turiu omenyje farmacines firmas) tiektų mums pakankamai vakcinos?

Apie Mercosur ir COVID-19 kalbu interviu Delfi žurnalistei, o šios savaitės mano interviu „programoje“ – dar ir pokalbis apie vaikystę… Jautru.

Į sutartį su Kinija Lietuva nori įdėti (ir teisingai nori) „anti-Astravinį įstatymą“ (nepirkti nesaugios elektros), o Komisija tam priešinasi, esą tai nacionalinis įstatymas. Lietuvos argumentas, kad neturi būti klaidinami investuotojai.

Sausio 30 d., šeštadienis. Idealus oras slidėmis šliuožti. Ką ir darau. Apšliuožiu bent pusę Ąžuolyno teritorijos. Planavau visą, bet gi labai daug raguvų bei griovų. Kaip ten rašė Edgaras Alenas Po? Virš Mėnulio kalnų ir jo slėnių tamsių, žemiau saulės šešėlių kaskadų/ Joki priekin šauniai, jam atsakė tasai, – Jei tu ieškai šalies Eldorado“. Puikus Vytauto Mačernio vertimas. O, va, originalas: Over the Mountains/ Of the Moon, Down the Valley of the Shadow,/ Ride, boldly ride, The shade replied, – „If you seek for Eldorado!“. Galite sulyginti ir įvertinti. Šį eilėraštį pasiunčiau kai kuriems(-oms) savo komandos nariams(-ėms). Be įpareigojimų reaguoti. Kai kas vis dėlto sureagavo. Kūrybiškiausiai pavyko R. : „Tas vaikinas, ieškodamas Eldorado, bus Atlantidą pražioplinęs…“. Na, kad aš turiu kūrybiškiausią komandą iš visų 705 europarlamentarų – niekas tikrai niekada nesuabejos. 

Sausio 31 d., sekmadienis.

Rytoj vasario 1-oji, ir tuo pačiu pirmadienis. Internete rašoma, kad kitąkart taip bus po 823 metų! Akivaizdi apgaulė. Taip vėl bus jau visai greit: 2027-aisiais…