Dienoraštis

Vasario 1-7 dienos, 2021 metų 5 savaitė

Man parūpo rekonstruoti tai, kas išlikę neginčytino iš 1971 metų. Pašto ženklai buvo, laikraščius spausdino (su daug melo ir teisingų faktų), buvo teatras, ir poezija – irgi buvo… Ši darbo savaitė įsimenamai sunki – daug darbo, net ir barnių dėl skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų, o tik po to imiesi kitų reikalų. Bet iš kažkur sugebėjau surasti laisvo laiko. Kad jau niekur nereikia eiti, kad sėdime karantine, tai gal tai ir reiškia, jog esame „vidutiniškai laisvi“? Skyriau tą „kažkiek laiko“ įvykiams prieš 50 metų atkurti. Mano stalčiuose ir lentynose išlikę mano paties dienoraščiai (tiksliau, padriki lapai, į kuriuos vis pripuolamai parašinėdavau), mėgėjiškos nuotraukos, žurnalai, laikraščiai, pašto ženklai. Gaila, šiuo metu negaliu nueiti į biblioteką, rekonstruočiau dar tiksliau – filmų, spektaklių, „Žalgirio“ rungtynių datas… O rekonstruoti įvykius (ir jausenas) DOKUMENTIŠKAI vis dėlto, manau, kad verta.

Ant stalo poezijos almanachas… Čia gaišaties palyginti nedaug. Galima sakyti, „viskas viename“, viskas, kas įdomiausia. Vien vardų sąrašas kiek kalba! Visa klasika!

Justinas Marcinkevičius (1971-aisiais įvyko jo „Katedros“ premjera, Elena Mezginaitė (į jos vardo biblioteką esu kviečiamas „nuotoliniu būdu“) – praėjo 50 metų po jų tekstų parašymo… Randu: Vilniaus 15-oji vidurinė mokykla. Ją atstovavęs Liutauras Degėsys, besireiškiąs kuo gražiausiai iki pat šių dienų, iki pat 2021-ųjų… Ar galėtų jis žinoti, kad jo strofa – „skubėt nėra kur, vis tiek neįvyks pasimatymai“ – per tuos 50 metų asmeniškai man buvo ir išliko MŪSŲ kartos motto? 1971-ujosius turbūt galima vadinti sovietmečio „kultūrinio atlydžio“ viršūne, kai draudimų buvo bene mažiausia negu iki tol ir po to… O pats aš tuos metus linkęs vadinti  „bronzos amžiumi“: ir Kauno „Žalgirio“ vyrai, ir Vilniaus „Kibirkšties“ moterys tų metų pavasarį pelnė SSRS krepšinio čempionatų bronzos medalius. Aš panašiu metu, per pavasario atostogas, irgi pelniau „bronzą“ – trečiosios vietos diplomą Jaunųjų chemikų olimpiadoje Vilniuje.

Rekonstruoti galima pagal to meto dienraščius: „Panelė ir chuliganas“, „Traviata“. Na, ir aišku, muziką… Visas pasaulis, kaip ir The Beatles, suskilo į skeveldras. The Beatles nariai 1971-aisias – metai po grupės iširimo – užtvindė pasaulį solo singlais: Power To The People – John Lennon; Paul McCartney – Another Day… ,,Tarp tų duženų teks gyventi net 50 metų?!“ Pasaulis iš duženų. Savo auksinius laikus buvo pergyvenusi ir lenkų „Czerwone Gitary“. O tais metais suvirpino gerbėjų sielas savuoju „gabalu“ (pavartoti žodį „daina“ būdavo ne prestižas: sakydavome tiktai „gabalas“!) „Ploną gory, ploną lasy“: „Brak mi twoich listow, ciepla twoich slow“… Vientiso pasaulio siekis – Tavo laiškų ir Tavo švelnių žodžių trūkumas, ir išliks kaip tai, kas neprilygstamai (kaip visiškai tobulai neprilygstamas būna vientisumo siekis) vientisa.

Vasario 1 d., pirmadienis.

Demokratijos kilimą šiandieninėje Rusijoje begalima pristabdyti tik smurtu. Stebiuosi, ar tai ta pati „jėga“, kuri veikė Lietuvoje 1991-aisiais Sausio įvykių metu, ar kita? Taip, ta pati. Tai Rusija, 2021-ųjų sausis. Antrą savaitę iš eilės Kremlius susiduria su didžiausiais opozicijos protestais per pastaruosius metus. Žmonės nori Navalno išlaisvinimo, nori ir laisvės Rusijoje. Rusija kyla!

Tarptautinės prekybos komitete – Brexit „pasekmių“ problemos. Susitarimas su JK įtrauks protekcionizmo priemonių, tokių kaip duomenų lokalizavimo reikalavimai, draudimą. Geografinių nuorodų apsauga bus taikoma tik esamoms nuorodoms, neįtraukia ateities geografinių nuorodų. Paslaugoms nebebus taikomi kilmės šalies reikalavimai, bus taikomi priimančiosios šalies reikalavimai. Tad JK įmonės, teikiančios paslaugas ES, turės laikytis kiekvienos valstybės narės reikalavimų (iki tol laikantis kilmės šalies reikalavimų vienos valstybės narės pagal ES taisykles išduoti leidimai suteikė galimybę patekti į visą ES bendrąją rinką). Lamanšas darosi vis platesnis?

Susitikau su LSMU gimnazijos moksleiviais (vis dar per nuotolį). Pateikė man taiklių klausimų apie Vasario 16-ąją, apie laisvę, apie valstybę… Visai taiklūs buvo ir mano atsakymai, atrodo. Moksleiviams patiko. Tokius dalykus vis dar jaučiu. Juk vis dėlto profesorius…

Šiandien dvi naujienos susijusios su biurais. Pirma, kad Kauno biure filmavausi Vasario 16-osios šventei, antra – nuo šios dienos jau turiu biurą ir Palangoje!

O virusas bet kokius suvaržymus lengvai įveikia. Lietuvoje užfiksuotas pirmas JK viruso atmainos atvejis. Toks jis gali būti net iki 70 % labiau užkrečiamas nei pastarasis. Užtat nenuostabu, kodėl apie karantino suvaržymų atlaisvinimą dar ankstoka kalbėti… Vakcinavimo prioritetai Europoje ir Lietuvoje – tai dar kita tema, ir jos svarstymai šią savaitę vis aštrės.

NETEKTYS. Netekome Lietuvos choro ir orkestro dirigento, ugdytojo Arvydo Paltino. Jo žmona Nelly Paltinienė iškeliavo pernai vasario 29-ąją. Po beveik metų pasikvietė vyrą į pasimatymą… Tesiilsi ramybėje. Antra skaudi netektis. Mus paliko ir kino operatorius Jonas Gricius, šviesų ir šešėlių burtininkas.

Vasario 2 d., antradienis.

Vyksta rimta kova dėl vakcinavimo prioritetų. Lietuva nori rinktis skiepyti ugdymo įstaigų darbuotojus – o kiek per tą laiką numirs senyvo amžiaus žmonių? Sakoma: „Ugdymo įstaigų skiepijimas užtruks savaitę, paskui jau senukų eilė“. Kodėl „paskui“, o ne „dabar“? Gerai, jei savaitė neištįs į mėnesius… Daugeliui ES valstybių akivaizdu, jog pirmiausiai būtina stabdyti mirtingumą, skiepyti didžiausios rizikos grupes. Visa ši diskusija – kitų neramių žinių fone. Europai vakcinų tikrai trūksta (tik nereikia sakyti, kad Lenkija ar Vokietija gauna „daugiau“. Gauna tiek, kiek ir Lietuva – pagal gyventojų skaičių. Trūksta visiems!). ,,BioNTech“ vakcina tikrai efektyvi, tad ir keliauja visur – į Lietuvą, į kitas ES valstybes, į JK, į JAV, į Kanadą… Kanada „savo“ apskritai nepasigamina, o tos ,,anos” valstybės išsivežti ,,savo pagamintų” skiepų į ES tiesiog neleidžia. Apie tai šį vakarą – atviras mūsų ELP frakcijos pokalbis su EK pirmininke Ursula von der Leyen. Ką jau ir bekalbėti apie viruso mutacijų grėsmes… Brrr. Britiškoji atmaina turi savybę greičiau plisti, tačiau, panašu, dabartiniai skiepai nuo jos yra veiksmingi. O nuo braziliškosios atmainos nė skiepai, ko gero, negelbsti. Teks modifikuoti skiepus, vėl tyrinėti jų saugumą ir veiksmingumą, vėl užtruks… Konfidencialiai šnekama: britų ir brazilų politikos lyderiai iš pradžių demonstratyviai ignoravo viruso grėsmę ir per tai leido virusui nekontroliuojamai cirkuliuoti. Štai pasauliui ir dar viena drama. Turime pasiruošti. Mutacijos – visiškai įprastas dalykas virusui, bet nežinome, į kurią pusę mutuos šis virusas, į dar blogesnę, ar kontroliuojamą pusę… O kuo galim džiaugtis? Kad padarėme teisingai, 100 milijonų pernai sausį paskyrėm ,,BioNTech“. Kas belieka? Neleisti tos vakcinos išvežti niekur už vandenynų? Gal taip ir bus. O kol kas nesižavėkime ,,atlaisvinimais”. Vakcina tėra tik viena kovos su virusu priemonė. Tiesiog – elkimės drausmingai ir būkime sveiki.

Rusiškosios vakcinos tyrimai paskelbti rimtame medicininiame žurnale „The Lancet“. Nuo šiol nebegalima teigti, kad „rusai duomenų neviešina“. Jie paviešino. Kaip pasielgsim mes, Europa?  O dar išaiškėjo planas, jog rusai su „AstaZeneca“ kurs vakcinų mix‘ą. Idėja įdomi. Ir vieni, ir kiti skiepai pagrįsti adenoviruso vektoriumi; „AstraZeneca“ – šimpanzės, rusikškosios vakcinos – žmogaus. Jų kombinacija galėtų iš tiesų būti veiksminga…

Tarptautinės prekybos komitetas (INTA), stebėsenos grupė, tik šįkart ne JK, o Kinijos.  Uždaras, skirtas aptarti ES-Kinijos investicinį susitarimą (iš principo buvo susitarta jau 2020 12 31). Kinijos misijos klausta, kada jie planuoja ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijas, ypatingai svarbi dėl priverstinio darbo. Pasisakyta dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje.

Įsiminė, o ir ypač norisi pasidalinti Uršulės kalba: ,,Dėkoju už visą paramą. Mūsų didžiausias priešas yra virusas. Prieš 10 mėnesių turėjome maždaug 160 įmonių, kurios prašė mūsų paramos kuriant vakciną. Paskatinimui išleidome milijardus, į įmones investavome 2,7 milijardus, kad jos galėtų iš anksto pagaminti vakcinas. Prašėme pasaulinės paramos. Dabar svarbiausia, kad visi turėtų vienodas galimybes skiepytis. Net nenoriu galvoti apie situaciją, jei nebūtume to padarę visi kartu. Dabar mes ES turime tris autorizuotas vakcinas ir laukiam dar daugiau. Aš visiškai sutinku, kad sutartys turėtų būti paskelbtos viešai. Žmonės turi pasitikėti vakcinomis! Dabar laukiama 33 milijonų dozių, kurias gausime vasario mėnesį ir 55 milijonų dozių kovo mėnesį“.

NETEKTIS. Mirė istorikas Romas Batūra.

Vasario 3 d., trečiadienis.

Kovos su vėžiu dienos išvakarėse Europos Komisija jau pradeda įgyvendinti kovos su ta liga planą. Pernai vėžys vien Europoje pasiglemžė 1,3 mln. žmonių gyvybių, o tai – daugiau nei COVID-19 aukų… Pagrindinės plano dalys: prevencija, ankstyvas nustatymas, tinkama diagnostika ir gydymas, vėžiu sergančių ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas (jam skiriama 4 mlrd. eurų). Tikiuosi, kad tai realiai pagerins situaciją. Daug dar barjerų skiria vienas valstybes nuo kitų kovoje su vėžiu. Šiuos klausimus Europos liaudies partijos frakcija kelia jau seniai, o šiandien su mokslininkais, pacientų organizacijomis aptarė ir šios dienos renginyje #EUCanBeatCancer. Su vėžiu vienaip ar kitaip susiduriame kone kiekvienas ar kas nors iš mūsų artimųjų… Jiems reikia palinkėti stiprybės ir vilties.

Europarlamentarų širdies grupė „Iš COVID-19 gautų pamokų širdies ir kraujagyslių sveikatai: sveikatos sistemų atsparumas ir skaitmeninė transformacija“. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dar viena, o iš tiesų tai dažniausia mirties priežastis Europoje. COVID-19 atskleidė, kad širdies ir kraujagyslių ligų pacientai dažniau miršta nuo COVID-19. Vyriausioji ES derybininkė su vakcinų gamintojais S. Gallina plačiau apie tai: ,,Po COVID-19 krizės bus siekiama, kad sveikatos sistemos būtų atsparesnės, teisingesnės. Virusas paliks labai liūdną palikimą ateičiai (buvo daug atidėtų gydymų, patiriamo nerimo, įtampos). Prevencija turėtų būti ateities investicijų pagrindu. Vieninga sveikatos sąjunga – tai siekis, kuris pakeistų ES sveikatos sistemas. „Europe Cancer Beating plan“ taip pat daug orientuosis į prevenciją, padės ne tik vėžio, bet ir kitų ligų pacientams“.

Kalbuosi apie Europą su Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleiviais. Kaip ir visada – domisi labai nuoširdžiai!

Grupės susitikimas. Nuaidėjęs teisingas Juknevičienės komentaras: ,,Šiandien didžiausias pavojus gyvybei gresia patiems rusams Rusijoje. Aplinkinės šalys taip pat nebenori gyventi Putino kontroliuojamuose režimuose… Aš nebeturiu vilčių, kad Putinas pasikeis, bet Rusija gali pasikeisti. Jaučiu vis daugiau mūsų piliečių nusivylimo, kurie nemato ES lyderystės. Trūksta bendros, aktyvesnės strategijos“.

Vasario 4 d., ketvirtadienis.

„Mūsų“ diplomatijos vadovas Borrell jau Maskvoje. Nuskridęs ilsisi viešbutyje. O Aleksejus Navalnas „ilsisi“ kur kas mažiau komfortiškai. Ar tinkamu laiku Borrell nuvyko į Maskvą? Ko? „Notariškai patvirtinti“ Navalno įkalinimą? Man (gal ne į temą) tai primena roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Ten yra eilutės: „because of one man“. Esą, argi dėl „kažkokio vieno žmogaus“ (anuo atveju – Jėzaus; veiksmas vyko prieš 2 tūkstančius metų… ) turėtume keisti savo įpročius?.. Bet gi tai toli gražu ne vieno žmogaus problema. Navalno įkalinimo istorija nėra „tik“ Rusijos valstybės vidaus įvykis. Kiekvienoje valstybėje yra būtini nepriklausomi teismai. Ar apie tai pareikš, ir ką pareikš Borrell šiandieniniams Maskvos valdovams? Asmeniškai aš nieko gero nesitikiu iš to Borrell vizito. Liūdna, bet neapsirinku. Kremlius – demonstratyviai – jo vizito metu išsiunčia keletą ES diplomatų.

Tarptautinės prekybos komitetas (INTA-AFET) kartu su Užsienio reikalų komitetu (neeilinis bendras susirinkimas). ES-JK susitarimas neaptaria bendradarbiavimo vystymosi humanitarinės pagalbos klausimuose. Nerimą kelia klausimas, kas stebės, kaip JK laikosi aplinkosauginių reikalavimų. ES žuvininkystės sektorius praras 25 proc. sugaunamo laimikio JK vandenyse. CULT, ITRE komitetų atstovai išreiškė susirūpinimą, kad JK sutiko dalyvauti Europos Horizonto programoje, tačiau atsisako Erasmus+ (moksliniai tyrimai sunkiai įsivaizduojami be akademinės bendruomenės). Ką gi, asmeninė mano nuomonė irgi tokia pati. Ją reiškiu jau seniai.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI)  diskutuota dėl švaraus oro direktyvos įgyvendinimo. Dėl oro taršos kiekvienais metais miršta dalis ES piliečių (skaičius septynis kartus didesnis, nei miršta žmonių transporto avarijose). Sumažėjęs transporto srautas pirmojo karantino metu parodė, kad sumažėjus mobilumui pagerėjo ir oro kokybė. O įgyvendinant direktyvą, dar daug neišspręstų klausimų.

Vasario 5 d., penktadienis.

Šiandien kalbėjau spaudos konferencijoje su žurnalistais apie ES vakcinavimą ir skiepijimo prioritetus. Paleidome straipsnį į žiniasklaidą: 15 min – ,,Ar valstybė, atidedanti vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą, nepažeidžia esminių žmogaus teisių?” Ši tema man nuo pat pandemijos pradžios buvo ir yra labai aktuali. Skiepijimas – didžiausia viltis, siekiant suvaldyti pandemiją. Bet šį kartą savo pozicijos tikrai nekeičiu ir per savaitę nepakeičiau. Ugdymo darbuotojų skiepijimo planas – labai rimtas ir perspektyvus. Pradėti skiepyti pedagogai Kaune, o nuo kitos savaitės Vilniuje ir Klaipėdoje. Tačiau tai esmingai trikdo svarbiausios prioritetinės grupės – senyvo amžiaus žmonių – skiepijimą. Kainuos daug gyvybių. Teisę į skiepą turi visi, bet visas pasaulis supranta, kad šiuo metu, kai skiepų vis dar trūksta, prioritetai – labai svarbu. Pirmi yra medikai, kiti „priekinių linijų“ specialistai (slaugytojai, socialiniai darbuotojai). Po jų – senyvo amžiaus žmonės. Ar reikėjo Lietuvai rinktis išskirtinę strategiją? Kad pirmiausiai skiepyti ugdymo sferos darbuotojus, o „senukai tegu palaukia“? Ir toliau smarkiai abejoju. Neslepiu nuomonės ir dėl EK sutarčių tarp farmacijos kompanijų. Ateityje jos turės veikti skaidriau, kad skiepai neiškeliautų už ES ribų. Pridedu nuorodą plačiau apie tai skaityti: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/liudas-mazylis-ar-valstybe-atidedanti-vyresnio-amziaus-zmoniu-skiepijima-nepazeidzia-esminiu-zmogaus-teisiu-18-1451262?fbclid=IwAR1rrFWSEgd1DNq60seB3q-9_NEc-u6PA5Akxxu-jdUbMTTQ83AMU6DGuHo

Toliau kalbėjau ir „Žinių radijo“ laidoje „Europos gidas“, ir LRT radijo rusiškajai laidai (įrašas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000140232/laida-rusu-kalba-liudas-mazylis-kritikuoja-sprendima-skiepyti-pedagogus-kol-nera-paskiepyti-vyriausi-gyventojai.

Vėl apie vakcinas. Kaip sekasi skiepijimo procesas nuo COVID-19 Europoje ir Lietuvoje, kokiais būdais EP žada siekti didesnio skaidrumo su vakcinos gamintojais, kviečiu paklausyti: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/europos-gidas/ar-ep-sieks-didesnio-skaidrumo-su-vakcinos-gamintojais?video=1&fbclid=IwAR1p19tH_yi-lIRy0yhoEZuPFv8CnZukED2wxzXkwJUVI8MzvCqE0F5RaMI.

Susitinku su Panevėžio Trečiojo amžiaus universitetu (TAU). Išklausinėja visko, kas įmanoma, apie mano kelionę į Berlyno archyvus 2017-ųjų kovą. Tai – nepamirštama!

Vasario 6 d., šeštadienis.

Į Lietuvą atkeliauja „AstraZeneca“ vakcinos pirmoji siunta. Na, mano įsiūtis pamažu atlėgsta. Sakoma, ir tai teigia mokslininkai, kad senyvo amžiaus žmonėms ši vakcina nelabai tinka, ar bent jau, jos veikimas nėra pakankamai garantuotas. Mokslininkais reikia tikėti. Ir jei taip, tai pedagogų (kurių dauguma yra dar ne senyvo amžiaus) skiepijimas tampa pateisinamas. Ateina ir pirma „geroji žinia“ iš žmogaus, kurio amžius 80 +, tai – mūsų komandos narės Rasos babytė. Jai paskambino jos šeimos gydytoja ir įspėjo ruoštis skiepytis. Seniai jau laikas, mano nuomone. Kitos ES valstybės tą jau daro. Pasikartosiu. Vakcinos „nepakankamai tiekiama“ ne tik Lietuvai, – visoms. Lietuva turi teisę pasirinkti skiepyti pedagogus, bet senyvo amžiaus žmonių „nustumti“ jokiu būdu negalima. Juk tai – gyvybės kaina. O aš pats vis izoliuojuosi ir izoliuojuosi, tačiau vis tiek išbėgau su slidėmis po Kauno Ąžuolyną.

Grįžęs vėl į izoliaciją (t. y. prie kompiuterio), rašau išsamią studiją apie tai, kaip 1909-aisiais vienas Jonas rašė laišką kitam Jonui (Basanavičius Jablonskiui). Juk tą istorinę relikviją turiu savo privačioje kolekcijoje. 

Artėja naktis į sekmadienį – šalčiausia šią žiemą. Mane kaip tik išsikviečia filmuotis į speiguotą Laisvės alėją. Sako: „Reikia solidžiai, profesoriau, su paltu“. O aš žieminio palto nuo pat klimato kaitos pradžios nebeturiu! Tenka eiti su tuo plonoku. Gerai, kad filmuoja profesionaliai ir greitai. Filmuojamo  pokalbio metu, žingsniuodami pro sniego pusnis, suspėjame paminėti viską – nuo 1918-ųjų Vasario 16-osios, iki 2020-ųjų akcijos Baltarusijai remti…

Vasario 7 d., sekmadienis.

Prieš pusę metų, 2020-ųjų rugpjūtį, įvyko tie „neva rinkimai“ Baltarusijoje, po kurių supratome, kad tai – ori, laisvės siekianti tauta, nei negalvojanti taikstytis su demokratijos „vagyste“. Šiandien paramos Baltarusijos demokratijai diena. Jungiamės!