Dienoraštis
Vasario 22–28 dienos, 2021 metų 8 savaitė
Praėjusiąją savaitę buvau palaimingai ,,užsnūdęs ant laurų“. Šitiek visur mane kvietė, ir visur buvau pats svarbiausias! Žmones galima dėl to suprasti. Juk 103 metai valstybei – ne juokas! O ir man kuklumas neprisidėjo. Vėl buvau kviečiamas pristatyti Vasario 16-osios Akto ,,bylą” ir Lietuvoje, ir už Atlanto, už Lamanšo, ir Apeninuose, ir prie Viduržemio jūros… Labai smagiai visur diskutavome, vis dar surasdami svarbių aspektų, niuansų. O šią savaitę dar irgi tų prisistatymų kažkiek bus.
Vasario 22 d., pirmadienis.
Vėl pasipylė įvykių. Yra gerų žinių, yra įvykių, kurie panašūs į ankstesnius. Vyksta daug svarbaus ir įdomaus. Šiandien pateikiau klausimą Europos Komisijai dėl nuo COVID-19 vakcinos patiriamų šalutinių poveikių kompensavimo. Tikiuosi, kad Komisija planuoja sukurti koordinavimo mechanizmą, kuris atlygintų žalą. Šiuo metu sklinda gandai, kad tik viena (viena!) iš trijų farmacijos kompanijų, kurių vakcinos patvirtintos ES, kompensuoja šalutinio poveikio žalą. Tai kuri? Nors skelbiama, kad farmacijos bendrovės nebus atleidžiamos nuo bendrų reikalavimų dėl vaisto saugumo, konkretūs atsakymai dėl gamintojų atsakomybės dažnai pradingsta po sutarčių konfidencialumu… Komunikacijos efektyvumui apie patirtos žalos atlyginimo galimybes taip pat stokojama dėmesio. Situaciją reikia taisyti, nes tai gali didinti žmonių nepasitikėjimą skiepais. ES vakcinavimo politika tikiu ir pasitikiu. Bet lūkestį, kad ji gali būti skaidesnė ir efektyvesnė, taip pat turiu. Dėl mūsų visų sveikatos!
Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) ELP parengiamasis posėdis. Buvo prašoma pratęsti komiteto veiklą papildomiems 3 mėnesiams. Pristatytas ir Komisijos planas prieš vėžį, orientuotas į pacientus gydymo metu bei po gydymo. Mūsų frakcijoje esama skirtingų nuomonių. Ispanijos atstovei kelia abejonių Komisijos planas PRIEŠ raudoną mėsą, alkoholį, reikia tikslinti ir dėl elektromagnetinių bangų ir jų poveikio smegenų vėžiui. Mūsų koordinatorius kategoriškas: „Požiūris, kad mažas alkoholio kiekis yra nieko blogo, yra neteisingas ir turėtų būti keičiamas“. Mūsų „teritorinės erdvės“ atstovams rūpi, kad plane būtų aiškiau įvardinti bendri specifinių vaistų pirkimai…
Vakarais pavartau senus laiškus, senus dienoraščius, knygas. Kaip gyvenome prieš 100 metų, kaip gyvenau prieš 50 metų? Yra tokia magijos forma – pavartyti knygą ,,tiesiog”, atsiversti ją ,,bet kur”. Atsiverčiu Juditos Vaičiūnaitės 1971-ųjų rinkinį ,,Pakartojimai”. Eilėraštis ,,Nostalgija”:
<…> ar nostalgija persergama?
Ar fontanais nuplautas Europos dangus tau nebuvo per žemas?
Et, klasika, klasika… Tokių dalykų prisiskaitęs, galėtum cituoti eilėraštį po eilėraščio be jokių kupiūrų… Bičiulis Serhijus Ukrainoje ,,pasišovė“ išversti iš ukrainiečių į rusų kalbą savo romaną „Likimo dėlionė“ – esą „mums būtų suprantamiau“. Verčia per google translator, o paskui, esą, taisinėja. Galima įsivaizduoti, kas per darbas. Ar ne lengviau būtų iš naujo parašyti? Ironizuoju. Ir kas tie tokie „mes“, kuriems tas mano draugas rengiasi skirti tą rusiškąjį vertimą? Jaunesnioji karta Lietuvoje rusiškai dažniausiai nemoka lygiai taip pat, kaip ir ukrainietiškai. O aš galiu skaityti ir ukrainietiškai. Skaitau lėtau, bet vis dėlto suprantu, ir netgi be žodyno. Bandau Serhijų atkalbėti nuo to titaniško darbo, bet man sekasi blogai. Jis vis tiek atkakliai verčia.
Vasario 23 d., antradienis.
Signatarui Petrui Klimui – 130. Vadinasi, kai rašėsi Aktą 1918-ųjų vasario 16-ąją, dar buvo 26-ių, o ką rašė dienoraštin savo 27-ojo gimtadienio proga? Bene bus pamiršęs tą datą, paskendęs politikoje… O ką šiaip rašė? Ėjęs Vilniuje pas vokietį cenzorių, kuris vėl išbraukęs iš „Lietuvos aido“ visą eilę straipsnių. Apie Klimo straipsnius cenzorius pasakęs, kad „tik nesveiko žmogaus tegali būti po karo diktatūra rašomi“. Cenzoriaus įsiūtis nestebina. Juk prieš kelias dienas buvo uždraudęs Vasario16-osios Aktą paskelbti, o čia „jaunas fantastas“ Petras Klimas vėl jam pažėrė įvairiausių publicistinių „fantazijų“ apie laisvę ir nepriklausomybę. Klimas su tokiu „nepraustaburnio komisaro“ elgesiu nesutiko, pareiškė: „Sie wollen mich beleidigen“ (vertimas: jūs norite mane įžeisti). Atsistojo ir demonstratyviai išėjo. Tiek tos gimtadienio šventės matyt tądien ir tebuvę.
Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) posėdyje šiandien buvo kalbama apie vaikus ir jaunuolius, sergančius vėžiu. Tai negeros lemties kupinas signalas jų šeimoms (o tokių per metus Europoje net 30 tūkstančių…) Vaikų ir jaunuolių vėžio susirgimų problematika itin panaši į suaugusiųjų: aktualu – ankstyva diagnostika, gydymas bei priežiūra įveikus ligą. Tai kertiniai aspektai.
Toliau. Pastebimas atotrūkis ir tarp valstybių narių. Nauja Europos kovos su vėžiu strategija siūlo ES tinklą, susiejantį pripažintus nacionalinius visuotinio vėžio centrus visose ES šalyse. Pirmiausia, kad būtų dalinamasi informacija apie gydymą, poreikius. Šiuo metu tyrėjai negali dalintis informacija dėl pacientų duomenų apsaugos. O gal ir dėl biurokratų nerangumo. Mums reikia novatoriškų strategijų, nes šitiek metų ES bando daryti veiksmus kovoje prieš vėžį, bet statistika vis tiek negailestinga. Tik 80 proc. vaikų ir jaunuolių šiai dienai išgyvena… Didžiausia problema – atsparumas gydymui, patiriamos komplikacijos… Pradėti turime bendrai nuo būtiniausių vaistų bei esminių klinikinių tyrimų prieinamumo visose ES šalyse ir prieiti iki naujų gydymo metodų. Pandemija sveikatos klausimus ES pavertė esminiais. O nuveikti reikia dar labai daug. Vėžio tikrinimo gairės parengtos 2003 metais, bet iki šiol ne visos valstybės narės jas įgyvendino. Naujoji vėžio misija ,,Horizon Europe“ programoje iškėlė tikslą: iki 2030 m. išsaugoti 3 milijonus gyvybių Europoje, kurios prarandamos dėl vėžio. Įgyvendinant programas, skirtas kovai su vėžiu, labai svarbu įgyvendinimas, vien tik gerų idėjų neužtenka. O ir apie vykdomas iniciatyvas turėtų būti komunikuojama aiškiau, kad jas galėtų suprasti piliečiai… Yra dar ties kuo dirbti!
Vasario 24 d., trečiadienis.
Šiandien EP Tarptautinės prekybos komiteto išskirtiniame posėdyje kėliau klausimus dėl COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo mechanizmo tvarkos. Mat, jau sausio pabaigoje ES pajuto, kad ji nusiteikusi dalintis vakcina su visu pasauliu, tačiau mažai kas tame pasaulyje rodė solidarumą su ES… Taigi kreipiausi į Komisijos atstovą Denis Redonnet: ,,Kaip veiksime, kad, kontroliuodami eksportą, neatrodytume esantys uždari egoistai?“ Kita vertus, vakcinų eksporto iš ES kontrolė numatyta iki kovo pabaigos, o juk vakcinų ir toliau galbūt trūks. Na, šiuo metu tas kontrolės mechanizmas įsibėgėja, o toliau klausimai lieka atviri. Plačiau šia tema: https://liudasmazylis.lt/…/ep-narys-prof-liudas…/
Vėl Tarptautinės prekybos komitete (INTA): už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausias pareigūnas D. Redonnet pristatė kaip rutuliojasi ginčas su Pietų Korėja dėl TSD (angl. Trade and sustainable development) skyriaus, aptartas ir ES-Kinijos investicinis susitarimas. Komisijos atstovė teisingai pastebėjo, kad būtų politinė klaida tikėtis, kad šis investicinis susitarimas išspręs viskas problemas, susijusias su Kinija; ši šalis reikalauja kompleksinio požiūrio. Kalbėta ir apie J. Bideno transatlantinę ir Kinijos politiką. Žmogaus teisėms ir vertybėms naujoji JAV administracija teikia labai didelį prioritetą. Be to, bandoma sustiprinti JAV ir Taivano santykius. Žinoma, turėtume nepamiršti daugelio sudėtingų Taivano klausimų. Pritariu, kad JAV ir ES turi investuoti daugiau ir pasitelkti mūsų bendras jėgas, nes sunku būtų konkuruoti su Kinija atskirai.
Šiandien – Estijos Nepriklausomybės diena, ir mūsų komandos narės S. gimtadienis, o dar ir Vieversio diena. Ar jau parskrido pavasario šaukliai į Lietuvą? Snieguolės tai po langais jau tikrai žydi. Panašu, kad šįmet pavasario džiaugsmas bus ankstyvas!
Vasario 25 d., ketvirtadienis.
Buvo ilgai diskutuojama apie vakcinas nuo COVID-19. Visais lygiais! Vyko bendri Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ENVI-ITRE) klausymai. „Ant kilimėlio“ iškviestos net 7 pagrindinės farmacinės firmos. Jų bosai. Pasižiūriu, kas tokie. Pavyzdžiui, Pascalis Soriot, AstraZeneca generalinis direktorius. 2020-aisiais deklaravo 20 milijonų teisėtai užsidirbtų pajamų. Pavydžiai pamąstau: ak, kodėl aš kažkada „užmečiau“ veiklą vaistų paieškų srityje… Ir kiti farmacinių firmų veikėjai turbūt panašiai uždirba. Na, jie tai nors „gamina“. O, va, politikai tai tik „skirsto“. Gamintojai žada laikytis įsipareigojimų, tiekti. COVID-19 mutacijų sekimui įkurtas HERA inkubatorius. Bus siekiama greičiau patvirtinti prieš naujus viruso variantus adaptuotas vakcinas. ,,Moderna“ atstovas: ,,Naudojama nauja mRNR technologija greitai bus galima naudoti prieš kitas infekcines ligas, ir netgi vėžį“. ,,CureVac“ atstovas: ,,Iki 2020 m. nebuvo didelio mRNR vakcinos gamybos pajėgumo, nes vakcina yra nauja ir iki šiol tokia technologija nebuvo naudojama“. Paprastai vakcinų ruošimas užtrunka 2–3 metus. Šįkart – tik metai nepraėjo, o jau atrodo – „lėtai“… Na, tikėkime, kad tiekimas į Europą ir Lietuvą nebus sutrikdytas.
Vasario 26 d., penktadienis.
Dvi dienas iš eilės posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba vakar pagrindinį dėmesį skyrė COVID-19, o šiandien – saugumui. Siekiant stiprinti skaitmeninimą ES, iššūkiu tampa kibernetinis, hibridinis saugumas ir dezinformacija. Išbandymų daug!
O mirtingumo nuo COVID-19 statistika Lietuvoje pagaliau ima „išsilyginti“: tarsi grįžtame į praeitų metų lapkritį. Džiaugčiausi, jei ir toliau Lietuvoje optimizmo daugėtų! Suserga kasdien apie 600 asmenų, miršta 10-11 kasdien. Įvesti šiokie tokie „atlaisvinimai“: gatvėje galima nenešioti kaukės, jei išlaikomas 2 metrų atstumas (tik kad mano gimtajame Kaune tokių vietų nelabai rasi. Ties kiekviena perėja prasilenki su kuo nors per metrą, jei ne dar siauriau…) Galima jau ir pasilakstyti po „žiedines savivaldybes“. Tai gal jau ir reikės kada išlėkti vėl panemuniais!
Prisistatau Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės atstovams. Pakalbame apie Vasario 16-ąją, bet ir ne tik. Karaliaučiaus krašte ir lietuviams, ir ne tik jiems rūpi patys įvairiausi to krašto istorijos etapai, iškilios įvairių epochų asmenybės. Padiskutavome ir apie „dingusį“ Martyno Mažvydo studijų pažymėjimą, išduotą jam prieš beveik 500 metų. Visi suprantam, kad niekur tas dokumentas nėra „dingęs“, saugiai guli archyve, tik va ir vėl – kas nors turi nuvažiuoti ir surasti… O ir skleidžiant žinias apie istorinę Mažosios Lietuvos raidą (kaip ir apie Didžiosios, beje) formų įvairovė galima pati įvairiausia.
Politikai vienas per kitą demonstruoja „dosnumą“ vakcinų klausimu. Mūsų prezidentas laikosi taip, lyg tai asmeniškai jis būtų įpiršęs Europai mintį esą „reikia paskiepyti kuo daugiau iki 2021-ųjų vasaros“ (analizuojant tokias ir panašias politikų kalbas, aš studentams siūlydavau pakeisti reikšminį žodį į priešingą. Įsivaizduokite politikos veikėją, kuris siūlo iki vasaros paskiepyti kuo MAŽIAU žmonių… Lėkštai skamba? Tai gal ir neverta gaišti laiko tokiems samprotavimams?) O apskritai tai, daugelio samprotavimai „įstrigę“ veikiau 2020-ųjų vasaros informaciniame lauke. Užsienio reikalų ministras irgi žada skiepų, – šisai tai Rytų kaimynystės valstybėms.
Iš Petrašiūnų bendruomenės atstovų gaunu dovanų – Grabnyčių žvakę. Kaip simboliška! Petrašiūnų kapinių žemelėje ilsisi abu mano seneliai, abi močiutės, tėtis ir mama… Negi jau tikrai laikas apie tą žvakelę vis dažniau pagalvoti?
Vasario 27 d., šeštadienis.
Paskutinis žiemos savaitgalis. Saulėta! Sėsiu jau ant dviračio. Niekas nesulaikys. O TS-LKD gretose nenumatytas iššūkis. Reikia išrinkti pirmininką, o įvyko kazusas: visi kandidatai savo kandidatūras atsiėmė, išskyrus dabartinį pirmininką Gabrielių Landsbergį. Partiečių parama jam daugiau negu akivaizdi. Ir vis dėlto esu tarp „niurzglių“. Balsavime privalėjo dalyvauti visi partijos (o ne tik jos Tarybos) nariai.
Vasario 28 d., sekmadienis.
Įdomu, ar bent vienas iš kolegų europarlamentarų pastebės, kokia šiandien išskirtinė diena? Juk lygiai 20 mėnesių mes jau Europos Parlamente „trinam suolą“. O iš viso kadencijos trukmė tai 60 mėnesių. Vadinasi, lygiai trečdalį jau įveikėme. Baigėme „pirmąjį trimestrą“ iš trijų. Kaip įvertinti save, kokia savianalizė? Kaunamės su iššūkiais ir tiek. Klimato kaita, Brexit, COVID, perspektyva Europai skolintis, nesuvaldomas Lukašenka, neklaužada Putinas, Astravo bomba… Pozityvas? Kad baltarusiai, kad rusai nesitaiksto, siekia oraus būvio, teisės į nevaržomą politinę saviraišką… Kad Bidenas grįžta į Paryžiaus klimato susitarimus. Kad prisigaminame skiepų ir esame solidarūs juos skirstydami. Tai tiek tų proveržių? O aš kaip EP narys, tai turiu kuo pasididžiuoti: susitelkė puiki mano padėjėjų komanda. Įsibėgės „antrasis trimestras“ – ir mes dar esmingiau imsimės keisti Europą ir pasaulį!