Jono Petronio nuotr.
Dienoraštis
Balandžio 19–25 dienos, 2021 metų 16 savaitė
Visą savaitę daug sumaišties. Ant įprastinių EP veiklų „klojosi“ Rytų partnerystės problemos ir įtampos. COVID-19 siautėja pasaulyje rekordiškai, o Lietuvoje, nieko nepaisant, karantinas laisvinamas. Europos Sąjunga rengiasi „žaliojo sertifikato“ įvedimui, jo paskirtis – techniškai palengvinti valstybių sienų kirtimą, o daugelis sukelia į jį nepagrįstus karantino laisvėjimo lūkesčius… O lygiai prieš 30 metų balandžio 19-21 dienomis įvyko pirmasis tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“. (Kauno Big Band – Arina, S. Šiaučiulio kvartetas, J. Milašiaus – T. Kutavičiaus kvartetas, G. Abariaus trio, K. Lušas (Lietuva), P. Vyšniauskas – A. Gotesmanas – Christof Bauman – Roland Dahinden – Jaques Siron (Lietuva – Šveicarija), Enver Izmailov (Krymas), Suomijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Danijos muzikantai… ir, žinoma, Heinz Affolter – „Acoustic Adventure“ (Šveicarija-Vokietija-Argentina)). Aukštas festivalio tonas užduotas ilgiems dešimtmečiams.
Balandžio 19 diena, pirmadienis.
EURONEST Baltarusijos darbo grupėje nedaug džiugaus. Po pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pačiu metu dabartinis režimas sulaiko, kalina nieko dėtus savo šalies piliečius… Bene Ihar Barysau taikliai konstatuoja, jeigu iki 2020-ųjų rugpjūčio neegzistavo teisinė valstybė politikos prasme, tai nuo tada pamažu ir dingo bet kokia teisė. Atsiranda ypatingos padėties galiojimas „atgaline data“, paminamos bet kokios, net elementariausios žmogaus teisės. Bet kokia baltos ir raudonos spalvų kombinacija žmogaus aprangoje jau yra pagrindas jį suimti ir persekioti! ES institucijos beveik nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su neteisėtu A. Lukašenkos režimu, taip solidarizuojantis su Baltarusijos demokratine opozicija ir šalies piliečiais, siekiančiais laisvės… ES toliau siekia įgyvendinti finansinius instrumentus, kurie pasiektų pilietinę visuomenę, NVO, žurnalistus ir kitus prieš režimą kovojančius piliečius. ES institucijos toliau ruošia naują sankcijų paketą.
Balandžio 20 diena, antradienis.
Po beveik pusantrų metų pertraukos – EURONEST Parlamentinės asamblėjos tarp Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių parlamentų sesija. Nuo praeitos EURONEST sesijos konfliktinių situacijų Rytų kaimynystės erdvėje, deja, tik padaugėjo. Iš naujo įsiliepsnojo Kalnų Karabacho konfliktas, kuriame dalyvauja Armėnija ir Azerbaidžanas. Jame aktyvų vaidmenį vaidino išorės jėgos – Rusija ir Turkija. O asamblėjos metu išgirdome raginimą ES atkreipti dėmesį ir į Armėnijos vidaus politikos pokyčius (teigta, kad dabartinis parlamentas be visuomenės žinios keičia rinkimų kodeksą bei įstatymus, tokiu būdu bandant organizuoti priešlaikinius rinkimus). Į tai reaguojama rezoliucijoje, skirtoje Rytų partnerystės šalių atsparumo, atsigavimo ir demokratijos skatinimui po COVID-19 pandemijos. Joje įvardijama, kad bus imtasi daugiau lyderystės ir strateginės atsakomybės, bandant grąžinti taiką Pietų Kaukazo regione.
Gaunu teisę pasisakyti. Paminiu daugelį aspektų: nepalanki saugumo situacija dėl Rusijos veiksmų, pačių šalių kaimynių nevienoda vidaus situacija ir iššūkiai, o ir visus vienijanti būtinybė kliautis aktyvia pilietine visuomene bei nepriklausoma žiniasklaida. Viską komplikuoja dar ir pandemija! ES institucijų pareiga – užtikrinti Rytų partnerėms stabilų skiepų tiekimą, remti ekonomiką, skatinti investicijas. Rytų partnerystės valstybės negali amžiams likti tik kaimynystės erdve, turi vykti pilnavertė integracija.
Rusija aplink Ukrainą telkia rekordines karines pajėgas. The Wall Street Journal paviešintose nuotraukose matyti, kad kariniai daliniai – kovinėje parengtyje, tai neatrodo tik „reakcijų išbandymas“. O dar ir kritiška A. Navalno sveikatos būklė, Rusijos spaudimas Čekijai… Dar ir Minsko diktatorius lekia į Sočį „patūpčioti“ prieš Kremliaus valdovą!
Išorės politikos darbo grupėje – ES ir JK susitarimo svarstymai. Tiek Ch. Hansen, tiek D. McAllister teigia, kad reikia balsuoti „už“, kitaip lauks „scenarijus be susitarimo“, kuris būtų žalingas visai ES. JK nebesutiks pratęsti laikino taikymo; jo prašydama ES pasirodytų silpnesnė.
Ekonomikos ir aplinkos darbo grupėje – fantastiškos idėjos, kaip „išsaugoti vasaros turizmo sezoną“. Kaip visada, man artimas blaivus ir šaltas Peterio Lieses požiūris – saugoti svarbiausia žmones ir jų sveikatą. Pernai pabandėme „paturistauti“ – ir sulaukėme antrosios COVID-19 bangos, o šiemet ta banga kyla, nelaukiant jau nei vasaros… Turime primygtinai reikalauti, kad turizmas būtų saugus, o praėjusią vasarą jis toks nebuvo. Mes negalime vėl mesti iššūkio ligoninėse dirbantiems žmonėms. (O jau ir Lietuvoje reanimacinių lovų užimtumas artėja prie kritinės ribos) Turime sumažinti atvejų skaičių ir paspartinti skiepijimą… Nebūkime pernelyg optimistiški dėl to turizmo (čia ir mano, ir Peterio mintys, bet ar tikrai taip mąsto dauguma?).
Balandžio 21 diena, trečiadienis.
Šiandien savo interviu „Delfi“ komentavau Žaliąją knygą apie senėjimo ir senyvo amžiaus žmonių įdarbinimo problemas. Tai nėra nei teisės aktas, nei konkretus reikalavimas. Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo kalbos apie neva Europos Komisijos padiktuosimą 72 metų ribą darbingumo amžiui! Bet gi ES mūsų neverčia ilginti pensinį amžių. Mums tiesiog reikia gerinti gyvenimo kokybę, sveikatos paslaugų prieinamumą ir spręsti socialinės atskirties problemas. Dabar peršamas juodas humoras – štai ,,jau net pensinio amžiaus mums nebeleis sulaukti“. O Komisija, gavusi pastabas ir pasiūlymus iš visų ES valstybių narių, parengs jau kitos „spalvos“ knygą – Baltąją, joje pateiks senėjančios visuomenės sprendimus.
Konferencijoje dėl Europos ateities „filmuojuosi su Angela Merkel“, t. y. ji šneka, o aš stebiu. Žurnalistė nepaleidžia Vokietijos kanclerės iš COVID-19 temos gniaužtų. Kalba ir Manfredas Weberis. Na, kažkiek renginyje „užkabinamos“ ir Europos ateities temos. Mano frakcijos „kaimynė pagal abėcėlę“ Eva Maydell: ,,Turime klausytis jaunų žmonių, išklausyti visus ir stengtis juos suprasti. Turėtume pabandyti įtraukti kuo daugiau žmonių, apimti jų širdis ir protą. Tai tarsi meilės romanas Europai“. Kas ten panašiai jau yra kalbėjęs? Ak, taigi Uršulė! 2019-aisiais, kai mes ją tvirtinome Europos Komisijos pirmininke. „Europa ilga kaip meilė – vėliau nebe tokia karšta kaip pradžioje, bet gilesnė“. (Uršulės von de Leyen vokiškai pasakytos minties laisvas Liudo Mažylio vertimas į lietuvių kalbą).
Balandžio 22 diena, ketvirtadienis.
Šiandien – Tarptautinė motinos Žemės diena. O EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete šiomis dienomis daug dėmesio skirta aplinkai ir sveikatai. Aptartas vakar EP ir ES valstybių narių derybininkų pasiektas proveržis dėl vadinamojo klimato įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo kurso dalis siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai tampa mūsų teisiniu įsipareigojimu. Džiaugiuosi už racionalius sprendimus – iki 2030-ųjų 55 proc. (o ne anksčiau įvardintais 60 proc.) mažinti išmetamuosius teršalus. Tai ir taip jau pakankamai ambicinga, o dar ir reikia išlaikyti darbo vietas. Per ateinančius devynis metus laikas atsigręžti į miškus, vandenynus, bioįvairovę. Kitas iššūkis – išlaikyti pramonę ES. Tvarią pramonę… O kol dar esame viduryje pandemijos iššūkių, visi turime siekti tvarumo su savo aplinka ir sveikata.
Darbotvarkės projekte keitimasis nuomonėmis su Pasaulio sveikatos organizacija dėl ES sveikatos sąjungos paketo ir PSO atsako į pandemiją. Ši krizė yra didžiausia sveikatos prasme krizė. Išmokome daug pamokų, iš naujo patikėjome ir suvokėme mokslo svarbą. Pažvelgėme į pasaulinę pasiūlą. Piliečių visuomenė labai aktyviai planavo ir įtikino žmones gyventi pagal dabartines priemones. Genomo sekoskaita, pasirodo, svarbu (o ką aš sakiau?!). Liese: ,,Mažiau nei prieš mėnesį PSO regioninis direktorius sakė, kad nepriimtina, jog vakcinacija Europoje vyksta taip lėtai. Bet buvau labai nustebęs, nes PSO nepripažino savo klaidų… Taigi iš kokių klaidų dar turėtumėte pasimokyti?“
Balandžio 23 diena, penktadienis.
Pagaliau baigiasi EURONEST „epopėja“. Pabalsuojame dėl pagrindinio dokumento. Sutapimas: Rusija skelbia atitraukinėjanti savo karines pajėgas nuo Ukrainos sienų. Ką gi, tikėkime ir tikėkimės. Dar šiandien pasiūlau rašytis raštą į Europos Komisiją dėl hepatito C tyrimų. Iškart pritaria keli lietuviai ir italas Pietro, su kuriuo mudviejų pažiūros į vilkus ir kormoranus buvo labai panašios dar nuo tų laikų, kai „egzaminavome“ Virginijų Sinkevičių, o dabar jau panašios ir į hepatitą C.
Dalyvau seminare dėl Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo. Jis supaprastins keliavimą tarp ES valstybių, nes jame bus suvesta informacija apie persirgimo, pasiskiepijimo bei testo dėl COVID-19 faktus ir NE DAUGIAU. Tačiau kiti dalyviai įžvelgia diskriminacijos, žmogaus teisių į privatumą problemų, o dar ir žūtbūt bando susieti su Lietuvos valdžios kuriamu „galimybių pasu“, kuris atvers tam kažkam galimybes eiti į tas kažkokias erdves ir veikti ten tą kažką. Manau, kad europiniu pasu man tikrai teks naudotis, o štai dėl to lietuviškojo… kol kas galvoju apsieiti be „to kažko“.
Balandžio 24 diena, šeštadienis.
Piknikas mūsų anūkės Marcelės ketverių metų sukaktuvėms. Po šešių mėnesių nesimatymo susitinkame atviroje erdvėje Aukštadvario regione. Ir Marcelė, ir jaunesnioji jos sesuo Augustė labai išmanios. Šuo Reksas dūksta po pievas ir visiems kelia nuotaiką. Oras labai būdingas šiam pavasariui: tai saulė, tai snaigių iš dangaus pažyra. Stebime bebrų užtvankas, pirmąjį pavasarinį šungrybį, driežą…
Balandžio 25 diena, sekmadienis.
NETEKTIS. Sužinome apie rašytojo Vytauto Bubnio mirtį. Prieš 50 metų, 1971-aisiais, sukūrė scenarijų filmui „Mažoji išpažintis“ pagal populiarią savo apysaką „Arberonas“. Turbūt iš frazės „Benai, plaukiam į Nidą!“ rašytojas ir yra geriausiai žinomas visų kartų lietuviams. O iš viso parašė 44 knygas, kurios išverstos į 20 kalbų. 1966-1974 m. buvo žurnalo „Moksleivis“ vyriausias redaktorius. Ko gero, kaip tik ten ir tada buvo išspausdinta pirmoji Liudo Mažylio žinutė spaudoje… O tiems, kurie pabandė išspręsti 50 metų senumo šachmatų uždavinį (žr. anos savaitės mano dienoraščio įrašą), skelbiu teisingą atsakymą: valdovė langelin c4!