loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

EP narys L. Mažylis: „Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų – priminimas Europai apie Kremliaus geopolitines ambicijas“

Jono Petronio nuotr.
Jono Petronio nuotr.

Jono Petronio nuotr.

Šiandien Europos Parlamento plenarinės sesijos balsavimo metu buvo priimta rezoliucija dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje. Vien iš rezoliucijos pavadinimo galima matyti, kad per paskutinius pora mėnesių Maskva visais įmanomais būdais siuntė priešiškus signalus Vakarams, jog ne tik jokie kompromisai nebus daromi, tačiau dar ir ES nubrėžtos „raudonosios linijos“ bus patikrintos, ignoruojant bet kokius tarptautinius susitarimus. Todėl nelieka jokių abejonių, kad pastarųjų savaičių demonstratyvūs Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų buvo dar vienas priminimas apie Kremliaus geopolitines ambicijas…

Jau nuo kovo mėnesio Rusija buvo pradėjusi telkti karines pajėgas prie šiaurės rytų Ukrainos sienos. Nuolat dislokuojant pajėgas regione, balandžio mėnesį karių skaičius pasiekė 110 tūkst. Tokio lygio provokacija paskutinį kartą panašiu pavidalu nutiko 2008 m. prie Sakartvelo. Na, o kaip  tuomet viskas baigėsi mes puikiai žinome. Todėl, bandant išvengti praeities strateginių klaidų, ES valstybių lyderių reakcija buvo staigi ir tikrai gan vieninga. Ne tik nuaidėjo pasisakymai, skirti Rusijai patraukti karius nuo Ukrainos sienų, tačiau ir įvyko realūs vizitai, tokie kaip balandžio 16 d. Ukrainos prezidento V. Zelenskio kelionė į Paryžių pas E. Makroną, po kurios iškart sekė bendras pokalbis su Vokietijos kanclere A. Merkel. Trijų Normandijos formato šalių lyderiai užtikrino, kad toliau bus siekiama deeskaluoti situaciją bei sėstis prie bendro derybų stalo. Kita vertus, nei Prancūzija, nei Vokietija beveik nieko nepasisakė apie NATO narystę Ukrainai bei tolimesnę saugumo perspektyvą. Todėl, net ir Maskvai paskelbus apie karių atitraukimą, jokios aiškios žinutės iš Vokietijos ar Prancūzijos apie tolimesnę integraciją į aljansą nebuvo…

Ukraina jau ir praeityje patikino, kad yra pasiryžusi užtikrinti, jog sąlygos, nurodytos Minsko susitarimuose, bus įvykdytos, tačiau dabar, kai saugumo situacija pablogėjo, V. Zelenskis pasiūlė, kad susitarimai turėtų būti peržiūrėti ir atnaujinti įtraukiant naujas priemones. Tokia pozicija suprantama, kadangi akivaizdu, jog dabartinis derybų formatas, deja, jokių ilgalaikių rezultatų neatnešė. Tačiau Ukrainos prezidentas absoliučiai pasisako už tai, kad Normandijos formatas būtų toliau tęsiamas. Ir, tuo labiau, kad būtų įtraukta dar daugiau valstybių prie derybų stalo – pavyzdžiui, JAV, Kanada ar Jungtinė Karalystė. Akivaizdu – toks pasisakymas yra bandymas gauti kuo daugiau palaikymo iš tarptautinės bendruomenės. Taip bandoma išlaikyti Vakarų dėmesį, jog konfliktas nėra baigtas ir net nėra arti pabaigos, todėl, net ir Maskvai pranešant, kad karinės pajėgos po pratybų atsitraukia nuo sienų, kariniai veiksmai dėl to Rytų Ukrainoje nebus sustabdyti.

Tačiau ES kaip visada yra pasiryžusi suteikti daug dėmesio Ukrainai, o toks požiūris atsispindi ir Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto darbotvarkėse. Kalbant apie praeitį ir dabartį, reikia pabrėžti, jog, keičiantis situacijai, nuolat yra siūlomos naujos konkrečios priemonės, skirtos Rusijai sulaikyti. Pavyzdžiui, praeityje, dėl neįgyvendintų Minsko susitarimų, sektorinės ir  ekonominės sankcijos buvo pagrindinis įrankis. Paskui, vėl atsižvelgiant į situaciją Rytų erdvėje, ES Taryba priėmė tikslines sankcijas 177 asmenimis. O ir dabar nuolat yra skiriamos naujos priemonės Rusijos sulaikymui, paliečiant finansus, bankininkystę ir mobilumą.

Pavyzdžiui, šiandien priimtoje rezoliucijoje buvo pasiūlytos naujos priemonės. Rezoliucijoje buvo rekomenduojama, kad, Rusijai įsivėlus į tiesioginį karinį konfliktą, būtų iš karto sustabdytas naftos ir dujų importas iš Rusijos į ES. Kitas svarbus aspektas yra nukreiptas į bankininkystės sektorių: SWIFT mokėjimo sistema, iš kurios Rusija turėtų būti pašalinta, jeigu ji imsis tiesioginių karinių veiksmų. Svarbus žingsnis būtų, jog visas ES esantis Rusijos valdžios institucijoms artimų oligarchų ir jų šeimų turtas turėtų būti įšaldytas ir jų vizos panaikintos.

Šie sprendimai yra ambicingi, tačiau išlieka klausimas, ar jie bus pajėgūs atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių karinių veiksmų ateityje. Net ir šiandien Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje yra nurodyta, jog Rytų Ukrainoje apie 3 000 Rusijos Federacijos karininkų ir karinių instruktorių tarnauja dviejų vadinamųjų „liaudies respublikų“ ginkluotosiose pajėgose. Todėl Rusija sau toliau gali  organizuoti hibridinį karą ir siųsti karines pajėgas ten integruotis tarp civilių. ES privalo toliau tikslingai priiminėti sankcijas ir sekti, ar jos nėra apeinamos. Be abejo, palaikau Europos Parlamento ir priimtos rezoliucijos dėl Rusijos veiksmų tvirtą poziciją.

Kol kas dabartinė vadinamoji deeskalacija palieka daug neatsakytų klausimų dėl vadinamųjų „pratybų“ prie Ukrainos sienos ir rusų karių siuntimo atgal į bazes. Tačiau neturėtų likti jokių iliuzijų, kad Kremlius ateityje kažko panašaus vėl nepadarys. Psichologinis spaudimas yra nuolatinis Kremliaus įrankis ir prieš Ukrainą, ir prieš Vakarus, tačiau tikiu, kad vieninga ES šalių pozicija taip pat sutelkia nemažus galios svertus.