loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Dienoraštis. Plenarinė savaitė. Iš balandžio į gegužę…

Medicinos darbuotojų dieną atsimenu savo senelį Praną Mažylį...
Medicinos darbuotojų dieną atsimenu savo senelį Praną Mažylį...

Medicinos darbuotojų dieną atsimenu savo senelį Praną Mažylį…

Dienoraštis

Balandžio 26 – gegužės 2 dienos, 2021 metų 17 savaitė

Pavasaris jau kažin kada perlūžęs į savo antrąją pusę, o vis dar žvarbu. Lapai vos vos skleidžiasi. Pro biuro langą berželių lapai saulėje jau gelsvi. Dar pagalvotum, kad ruduo… Šią savaitę EP vyksta balsavimo sesija, darbotvarkėje plenarinės sesijos diskusijos, balsavimų išaiškinimai. Planuoju teikti: net trys „eis“ dėl COVID-19 (dėl sertifikato, dėl testų prieinamumo ir įperkamumo, dėl situacijos Lotynų Amerikoje), ir dar vienas dėl ES-Didžiosios Britanijos prekybos ir bendradarbiavimo sutarties.

Balandžio 26 diena, pirmadienis.

Šiandien – Tarptautinė Černobylio avarijos aukų atminimo diena. Prieš 35 metus Ukrainoje, tuometinėje Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, didžiulė fizinė katastrofa, iki šiol laikoma pirmąja ir didžiausia branduolinės energetikos avarija žmonijos istorijoje, kuri pakeitė Rytų Europos psichologinę, ekologinę ir saugumo realybę. Padariniai liko ilgam. Mūsų savimonėje užsifiksavo kaip nedemokratinio režimo įrankis, už kurio „gedimą“ niekas nelinkęs prisiimti atsakomybės. To pavyzdys – Astravo AE, čia pat už Lietuvos sienos…

Grįžkime į 1986-uosius. Rytų Europą užklojo radioaktyvių dalelių debesis. Po šios atominės elektrinės avarijos visas regionas patyrė daugybę sveikatai įtaką turinčių pasekmių, kurios išliko iki šių dienų. Ką apie tai tada žinojome? Atsimenu, kad tomis dienomis plaukiau baidarėmis Žemaitijos upėmis. Buvo karščiai, bet tai juk nieko bendra su radioaktyvumu. Rodos, jau daug žinojau apie radioaktyvumą iš būtinųjų kursų, kuriuos privalėjau išklausyti sovietinėje karinėje katedroje. Toje situacijoje net pats žodis „Černobylis“ dar nieko nesakė. Atsimenu, kai bendradarbiai aiškino, kad skydliaukei (o skydliaukė kenčia labiausiai) nuo radioaktyvumo užblokuoti reikia vartoti jodą. Žinoma, ne jodo tinktūrą, o jodidą (druskos pavidalu), o jei tinktūros – tai kelis lašus įlašinant į pieną, kad neišdegintų gleivinės… bet aš tik patraukiau pečiais ir nieko to nedariau. Radioaktyvus debesis sunkiausiai paveikė Baltarusijos sritis, kurios buvo pavėjui, o užfiksuotas buvo, kai pasiekė Šiaurės Švediją. Paskui jau sužinojome, kaip buvo gesinamas gaisras, kokie neatitaisomi sveikatos sutrikimai ištiko daugybę žmonių… Padariniai atspindi sudėtingas pasekmes Rytų Europos šalims, kurias dalinai pavyko aplenkti Vakarų Europos valstybėms. Branduolinės saugos problemas nuolat pabrėžiu EP. Tiksi Astravo bomba…

ELP frakcijos posėdyje – apie Brexit – nebe Brexit. Britai išstojo, prasideda nauja santykių su jais era. Pritardami ES – Didžiosios Britanijos prekybos ir partnerystės sutarčiai padedame solidų ir stabilų pagrindą  ateities santykiams. Svarstomas COVID-19 sertifikato klausimas: ar uždrausti valstybėms įvesti papildomus ribojimus tiems asmenims, kurie tokį pasą turės? Entuziastingai argumentuojama, kad COVID-19 testai turi būti nemokami. Bet juk tai sukels ekonominių problemų… Be to, visi žino (privalėtų žinoti!), kad testai neįrodo ir negali 100 proc. įrodyti, jog asmuo nėra užsikrėtęs. Taip, testai padeda suprasti situaciją užkrato židinyje, bet vienas paskiras testas vienam atskiram individui nėra jokia garantija. Apie tai dar kalbėsiu „Žinių radijui“ penktadienį.

Balandžio 27 diena, antradienis.

Medicinos darbuotojų diena! Šiandien prisimenu, visų pirma, savo dieduką Praną. Randu nuotrauką, kurioje Jis ir Jo kolegos, mokiniai… Sveikinu visus medikus ir siunčiu stiprybės. Visiems tiems, kurie visada savo misiją supranta tik vienaip – padėti kitiems! Lygiai prieš 100 metų P. Mažylis jau veikė visuose įmanomuose vaidmenyse. Buvo ir Akušerių kursų vadovas, ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorius, ir Aukštųjų kursų (būsimojo universiteto) dėstytojas.

Šiandien daviau interviu dėl COVID-19 sertifikatų. Mintys nesikeičia, laikausi tos pačios nuomonės kaip ir anksčiau. O Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete – atnaujinta informacija. Liese: ,,Dabar matome, kad mažiau žmonių miršta, nes paskiepijome vyresnio amžiaus žmones ir didesnės rizikos grupes. Tai – sėkmė. Turėtume prašyti žmonių ir toliau pasitikėti vakcinomis, nes rimtas šalutinis poveikis iš tikrųjų yra labai retas. Tik va aptikta nauja atmaina Indijoje… Ten košmaras, visuotinai trūksta deguonies. Kalbant apie COVID-19 sertifikatą, turime nepamiršti, kad greitojo antigeno testo patikimumas nėra toks jau didelis…“. Pasisakau posėdyje dėl žaliųjų frakcijos iškelto prieštaravimo naudoti imidaklopridą. Prieštarautojai teigia, kad gali kilti grėsmė žmonių sveikatai, pačioms žuvims, okeanų aplinkai… O aš teigiu, kad kaip tik visa tai ir reikia moksliškai ištirti. Tai ir leiskime, o ne prieštaraukime!

Frakcijos posėdyje nuotoliniu būdu vėl bendraujame su Ursula von der Leyen. Apie   Europos vakcinacijos strategiją, apie konkurenciją dėl lyderystės klimato srityje su  prezidentu Bidenu, kas, EK pirmininkės teigimu, nėra jau taip blogai. Paaiškinime dėl ES-JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teigiu: ,,Nors beprecedentis JK sprendimas pasitraukti iš ES nuvilia, privalome gerbti buvusios valstybės narės pasirinkimą. Todėl balsavimas palaikant ES-JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą buvo būtinas ir neišvengiamas. Alternatyva  – jokio susitarimo – būtų skaudžiai paveikusi abiejų pusių verslą ir piliečius. Deja, tenka pripažinti, kad nuo šiol susidursime su nauja realybe, kurioje santykiai su JK neišvengiamai bus kitokie nei buvę jai esant ES nare. Nuo dabar turėsime mechanizmą ir teisines priemones, užtikrinančias vienodas sąlygas ir padedančias apginti savo interesus. Laukia naujas santykių etapas, kurį įgyvendinant ir ieškant sprendimų, neturėtų būti pamirštas ir Europos Parlamentas“.

 

Balandžio 28 diena, trečiadienis.

ES bei Jungtinės Karalystės derybų rezultatų svarstymas – ir plenariniame posėdyje. Sėkmingai priėmėme rezoliuciją. Brexit laikotarpis baigėsi, prasideda nauja santykių tarp ES ir JK era. Pamokų jau būta nuo pat šių metų pradžios. Piliečiams ir verslui tai pasijuto labiausiai. Žinoma, tarptautinė prekyba išlieka vienu svarbiausių aspektų. Bendra laisvosios prekybos sutartis – beprecedentė.  Prekybos tema ateityje, manau, atsidurs ir su Žaliuoju kursu susijusiuose kontekstuose. Iššūkių bus. Labiausiai mane liūdina Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš ERASMUS+ programos. Tai palies ir Lietuvą. Asmeniškai, žinau, kiek daug tarptautiniai mainai reiškia ir studentams, ir dėstytojams… Juk britai niekur toli „neišplaukė“.

COVID-19 sertifikatas (iki šiol vadintas „žaliuoju skaitmeniniu sertifikatu“, nors jis visai ne žalias, ir tik iš dalies skaitmeninis). EP vyksta diskusijos ir balsavimai dėl to sertifikato. Jis  turėtų palengvinti keliones po Bendrijos šalis. Bet taip pat kelia sumaištį tarp žmonių. Diskriminacija? Ką galvoti turi tie, kurie vakcinos dar negavo ar jos nenori? Siekiama, kad neigiamas testo atsakymas būtų lygus vakcinai, o išsitirti, ar neserga, turėtų galėti net mažiausiai uždirbantieji. Birželio mėnesį jau tikimasi, kad bus prieita galutinio sprendimo. O aš pastebiu, kad į tą sertifikatą dedama per daug vilčių. Europos Parlamentas priims tokią daug lūkesčių atveriančią rezoliuciją, kad esą kelionės paprastės, viskas bus leidžiama, kad ir kur benuvyktumei. Bet juk dar tik leidžiamės į „pilkąją zoną“. Turime suprasti, kad yra ir teisiniai dalykai, ir derinimai bus sudėtingi…

Vyksta ir debatai dėl įvairių Rusijos „darbelių“. Aš išskiriu žvanginimą ginklais prie Ukrainos sienos. Bus išsamus tekstas apie tai.

Balandžio 29 diena, ketvirtadienis.

EP šiandien priėmėme rezoliuciją dėl Rusijos veiksmų – prie Ukrainos sienų, dėl Navalno, dėl išpuolių Čekijoje… Per paskutinius pora mėnesių Maskva visais įmanomais būdais siuntė priešiškus signalus Vakarams, jog ne tik jokie kompromisai nebus daromi, tačiau dar ir ES nubrėžtos „raudonosios linijos“ bus patikrintos, ignoruojant bet kokius tarptautinius susitarimus. Todėl nelieka jokių abejonių, kad pastarųjų savaičių demonstratyvūs Rusijos veiksmai prie Ukrainos sienų buvo dar vienas priminimas apie Kremliaus geopolitines ambicijas. Jau nuo kovo mėnesio Rusija buvo pradėjusi telkti karines pajėgas prie šiaurės rytų Ukrainos sienos. Nuolat dislokuojant pajėgas regione, balandžio mėnesį karių skaičius pasiekė 110 tūkst. Tokio lygio provokacija paskutinį kartą panašiu pavidalu nutiko 2008 m. prie Sakartvelo. Na, o kaip  tuomet viskas baigėsi mes puikiai žinome. Todėl, bandant išvengti praeities strateginių klaidų, ES valstybių lyderių reakcija buvo staigi ir tikrai gan vieninga.

Nei Prancūzija, nei Vokietija beveik nieko nepasisakė apie NATO narystę Ukrainai bei tolimesnę saugumo perspektyvą. Todėl, net ir Maskvai paskelbus apie karių atitraukimą, jokios aiškios žinutės iš Vokietijos ar Prancūzijos apie tolimesnę integraciją į aljansą nebuvo. ES kaip visada yra pasiryžusi suteikti daug dėmesio Ukrainai, o toks požiūris atsispindi ir Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto darbotvarkėse. Keičiantis situacijai, nuolat yra siūlomos naujos konkrečios priemonės, skirtos Rusijai sulaikyti, paliečiant finansus, bankininkystę ir mobilumą. Rezoliucijoje buvo rekomenduojama, kad, Rusijai įsivėlus į tiesioginį karinį konfliktą, būtų iš karto sustabdytas naftos ir dujų importas iš Rusijos į ES. Bankininkystės sektorius: SWIFT mokėjimo sistema, iš kurios Rusija turėtų būti pašalinta, jeigu ji imsis tiesioginių karinių veiksmų. Šie sprendimai yra ambicingi, tačiau išlieka klausimas, ar jie bus pajėgūs atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių karinių veiksmų ateityje. Kol kas dabartinė vadinamoji deeskalacija palieka daug neatsakytų klausimų dėl vadinamųjų „pratybų“ prie Ukrainos sienos ir rusų karių siuntimo atgal į bazes.

Baigiame savaitės balsavimų maratoną. ,,Istorinis” sutapimas: balsuodamas padedu net 62 pliusus paeiliui. Sakau, arba čia mes dirbam labai gerai, arba labai blogai, arba visai nedirbam… O jei be juokų, tai nieko čia nuostabaus. Patvirtinom paeiliui visų ES institucijų, nuo EP iki nedidukių agentūrų, ankstesnių metų biudžetų apyskaitas. Ne formaliai ir ne be priekabių, bet patvirtinom. Iš ten ir ta „pliusų“ serija. Komentuoju žiniasklaidai savo kreipimąsi į Borrell‘į, kad šisai ir iš Briuselio imtųsi išsiųsti rusų diplomatų. Kodėl paskui tik tokios valstybės kaip Lietuva turi būti Rusijos „taikiniu“? Ar kad taip jau likimo mums visada lemta būti ,,paribyje”? Ar Navalno būklė neturėtų rūpėti visiems europiečiams vienodai?

Balandžio 30 diena, penktadienis.

„Žinių radijuje“ akcentavau testavimą dėl COVID-19 infekcijos. Vieni problemiškiausių aspektų: prieinamumas ir įperkamumas. Europos Parlamentas siūlo, kad skiepo pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.) Tai, kol nesi pasiskiepijęs, tektų testuotis ir testuotis, o juk tai tikrai nepigu.

NETEKTIS. Užgeso Seimo nario Kęstučio Glavecko gyvybė. Ir vėl aš nepataisomas. Niekaip nenoriu apsiriboti vien tik oficialiai pripažįstamais asmens nuopelnais. Man rūpi mano asmeninis emocinis santykis su tuo asmeniu. O tiek ir tų emocijų. Atsimenu 1990-ųjų vasario rinkimus, kai Glaveckas rinkosi, kur balotiruotis: Kaune ar Alytuje. O balotiravosi kaip Brazausko partijos – taigi NE Sąjūdžio – atstovas. Ir pasirinko, kiek pamenu, Alytų. O Kaune, Muravos apygardoje, liko vienas vienintelis kandidatas į AT – Česlovas Stankevičius. Ir mes Kauno Sąjūdyje įsibauginome, kad, aha, kauniečiai, žinoma, toje apygardoje balsuoti visai neateis, nes kam gi įdomu rinkti iš vieno kandidato, nebe sovietmetis gi, ir dėl menko rinkėjų aktyvumo rinkimai Muravoje bus paskelbti neįvykusiais, ir Kovo-11-ąją bus viena pakelta ranka ,,už nepriklausomybe” mažiau… ir gal to balso kaip tik pritrūks… (Žinoma, tada dar nežinojome nė kad TAI įvyks Kovo 11-ąją, nė kad rinkėjų aktyvumas visame Kaune bus milžiniškas, nė kad ir už nepriklausomybę bus pabalsuota didele balsų persvara, o Česlovas Stankevičius, ir Kęstutis Glaveckas taps Signatarais). Ir jau visai ,,mano stiliaus” istorija – tai amūrų sulakstymas Lietuvos centro sąjungos Seimo frakcijoje tarp Kęstučio Glavecko ir Rūtos Rutkelytės. Va, apie tokius dalykus tai parašomi geriausi romanai pasaulyje! Visa Lietuva rankomis plojo, regėdama vis labiau atjaunėjantį Glavecką! (Aš čia nieko neprikuriu, patikėkit. Viską žinau iš centristų pasakojimų ir valstybinės žiniasklaidos)

Vėl Rusijos „darbeliai“. Persona non grata tarp kitų. Rusija paskelbė EP pirmininką Sassoli. Turbūt apsižiūrėję puolė ieškoti ES institucijoje ,,kaltųjų”, ,,kaltesnių už kitus”, pasaulio akyse pavaizduojančius Rusija atstumiančiai. Tai, visai kaip sovietmečiu, pavedė kam reikia ,,ištirti ir įvardinti”. Tie ,,tyrėjai” turbūt buvo menkos fantazijos. Jie apsižiūrėjo, kad ,,visas blogis” sklinda iš EP, tai ir patingo toliau naršyti. O kaip tu „nubausi“ visą parlamentą? Na, tai „nubaus“ bent jau pirmininką pradžiai. Na, o mes, Sassoli kolegos, dėl to jam tik paplosime. Lygiai taip pasveikinom savo kolegę Miriam Lexman, kai ją „taikiniu“ pasirinko Kinija. Žinau, kad yra europarlamentarų, kurie dėl tokių dalykų pavydi baltu pavydu. O, kad taip jie taptų „personomis non gratomis“, nujaučia, kaip šokteltų nuo to jų reitingai…

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Turbūt čia laikas vėl nekukliai prisiminti šešis savo užregistruotus išradimus, tarp kurių buvo ir struktūrų, veiklių prieš virusus. O gal aš nedovanotinai apleidau tą savo veiklos sritį? Gal dar ne vėlu imtis gelbėti pasaulį?

Šiandien taip pat ir Tarptautinė džiazo diena. Kauno erdvėse sporadiškai nuskamba vienas kitas eilinio ,,Kaunas Jazz“ festivalio akordas. O pats festivalis nukeliamas į geresnius laikus.

Kalbina „Žinių radijas“. Apie COVID-19 sertifikatą. Geranoriški žurnalistės klausimai, informatyvi laida. Tai ne tos ankstesnės, kur europarlamentarai grūdasi vienas per kitą pasakyti ,,ką nors tokio”, o galutinis vaizdas ne visada adekvatus. O kartais visai nebloga išgirsti ir tą vieną, be kontroversijų, nuomonę.

Toliau, teikiu Kovos su vėžio komitetui nuo ELP pasiūlyti keturias mano inciatyvas (o mane pateikti paskatino Limas Kupčinskas) dėl hepatito C, dėl Helicobacter Pyllori, dėl CAR-T ląstelių terapija ir vėžio duomenų registrų.

Gegužės 1 diena, šeštadienis.

Paminėtinų dienų ,,puokštė”: darbo žmonių šventė (nuo vaikystės ta diena tapatinosi su ,,paradais”, kuriuos vaikui buvo smalsu stebėti, o paskui pačiam tose demonstracijose žygiuoti su studijų, o vėliau darboviečių kolektyvais, tada tai būdavo viena iš nepageidaujamų ,,privalomųjų švenčių”), Lietuvos narystės ES diena.

Gegužės 2 diena, sekmadienis.

Motinos diena. Smagiausia man prisiminti mano mamą Latežeryje. Nerūpestingumo ir nevaržomumo laikai, amžinųjų vasarų prisiminimai… Va, ten tai pavykdavo išsivaduoti iš rūpesčių! Tokią Ją ir norisi prisiminti.

Pasvarstau: kaip turėjau, ar galėjau jaustis tą dieną prieš 50 metų? Tada Motinos dienos nešvęsdavom, visa pagarba visoms moterims (tai ir mamoms) turėdavo „sutilpti“ į Kovo 8-ąją… O gegužės 2-oji būdavo ,,visiška išeiginė” (jokio parado gegužės 2-ąją, o išeiginė). Na, o aš jau dukart Lietuvos jaunųjų chemikų olimpiadų bronzinis prizininkas, turbūt jau turiu šachmatų sporto trečią atskyrį. Tikriausiai vis dažniau užsibūnu chemijos būrelyje. R. man vis dar eilinė klasiokė, niekuo ne išskirtinė, užtat vakarais ilgas valandas prakalbame telefonu su A. ji turbūt jau trylikametė… Ar irgi buvo žvarbus pavasaris? O kas čia prisimins…

Ir ,,Žalgiris”, ir ,,Kibirkštis” nešioja ant kaklų pasikabinę bronzinius medalius. Toks totaliai bronzinis pavasaris buvo!