Dienoraštis

Gegužės 23–30 dienos, 2021 metų 21 savaitė

Knygos ,,Fuksai Europoje” pristatymas

Gegužės 23 diena, sekmadienis.

Septinta savaitė po Velykų – Sekminės. „<…> mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis“ (Apd 2, 11).

Buvo jau po pusiaunakčio, kai ,,suplaukė“ „Eurovizijos“ balsai. Laukimo azartas: kuri valstybė parems „mus“ – t. y. lietuvių grupę „The Roop“? Ar man asmeniškai tai labai svarbu? Kažkada būdavo. Anais laikais, apie 2006-uosius, kai šeštąją vietą „Eurovizijoje“ užėmė „LT United“. Kaip bus šįkart? „The Roop“ atrodė neblogai, nors įvairiausių sceninių efektų kitų valstybių atstovai panaudojo daugiau. Bet argi tai lemia! Būčiau ,,statęs” už suomius – ir būčiau apsirikęs… Džiaugiausi, kad Lietuvos atlikėjai pasirodė iškart po Bulgarijos (nes man bulgarė pasirodė visai neįspūdinga) – bet bulgarę kaip tik „rėmė“ įvairių valstybių žiuri… Po lietuvių pasirodė ukrainietė, ir pamaniau, kad šioji tai „kenks“, nes tikrai įdomus pasirodymas (neapsirikau, nes gavo tikrai aukštą įvertinimą!) Pagaliau ėmė „plaukti“ žiuri balsai (tiksliau, jie jau buvo suplaukę, tik pagaliau pradėta juos viešinti). Iš pat pradžių keletą sekundžių netgi atrodė, kad Lietuva pirmauja! Atėjo 10 balsų iš Izraelio žiuri, ir mūsų trispalvė sužėrėjo sąrašo viršuje. Tiesa, tuoj pat iš to paties Izraelio 12 balsų nuėjo šveicarams, mes smuktelėjome, ir taip aukštai nebepakilome. 12 taškų Lietuvai davė italų žiuri (o paskui italų atlikėjai tapo nugalėtojais, beje). Pagaliau „atplaukė“ ir žiūrovų balsai, o tarp žiūrovų Lietuva pirmavo net 5 valstybėse: Airijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Žodžiu, visur ten, kur MŪSŲ daug. Ir galų gale šiemet užėmėme 8-ąją vietą! Va, toks tas ,,Eurovizijos“ „sportas“.

Paskui išaušo lietingas sekmadienis. Išsiruošėme su A. po Panerius pavažinėti, pavaikštinėti. Pro Čiobiškį, paskui pro Gelvonus, Veprius (ten jau Šventoji). Bebūnant Gelvonuose atėjo neįtikėtina, nelogiška, su politine paranoja besiribojanti žinia: Lukašenka nutupdė Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį RYANAIR lėktuvą, kad sugautų jam neįtinkantį tinklaraštininką Romaną Protasevičių ir jo draugę, pavarde Sapieha (na ir mistinė simbolika. Valerijonas Protasevičius 16-ajame amžiuje rūpinosi Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimu Vilniaus Katedroje, o ir pats buvo palaidotas greta mūsų monarcho… O Sapiegos – garsi LDK didikų giminė). „ES netylės, NATO irgi netylės“, – teigiu. Peržengtos bet kokios ribos. Jau ir ramiai į lėktuvą įsėsti nebebus įmanoma. O kad reaguoja – tai JAU akivaizdu: nebėra būtinybės „judinti“ Europos Komisiją (pati Uršulė pasisako kuo griežčiausiai), Lietuvos institucijos reaguoja beatodairiškai griežtai dvišaliu lygmeniu… Na, dar reikėjo sulaukti, kad lėktuvą su šimtu ir keliasdešimčia keleivių paleistų ramiai į Vilnių parskristi.

Po daugelio metų „gaudau“ BBC breaking news. Prisimenu 1999-uosius, kai Johno Kennedy jaunesniojo pilotuojamas privatus lėktuvas liepos 16-ąją turėjo pasiekti Martha‘s Vineyard salą, bet dingo Atlanto bangose. Tada breaking news per neseniai įsigytą palydovinę anteną gaudžiau pirmą kartą. O paskui buvo transliacijos apie kitas nelaimes, teroro aktus… Šiandieniniai įvykiai – irgi teroras. Taip juos supranta visas civilizuotas pasaulis. BBC reportažas preciziškai tikslus.

„Prasidės niūri savaitė“, – pamaniau, ir neapsirikau.

Gegužės 24 diena, pirmadienis.

Europa į taikaus lėktuvo užgrobimą reaguoja taip, kaip ir maniau. Vadovų taryba renkasi. Sankcijos Baltarusijos režimui nebe simbolinės. Virš Baltarusijos nebeskraidysim ir jų lėktuvams į Europos Sąjungos erdvę įskristi nebebus leidžiama. Vakar tai numačiau… O jeigu būčiau pranašavęs ką nors panašaus, pavyzdžiui, užvakar? Žmonės būtų atlaidžiai lingavę galvomis: „Na, profesorius į tarptautinę politiką turbūt per daug įsijautė… reiktų leisti jam pailsėti“, – ir turbūt taip būtų sakę jie.

Maksimas Milta: ,,Pradėjo aiškėti vis daugiau aplinkybių apie Baltarusijos režimą, kad jis peržengė visas įžūlumo ribas ir aviacijos taisykles. Kaip galima toliau egzistuoti šalia tokio režimo, kuris pakelia naikintuvus ir ima įkaitus?“

Gegužės 25 diena, antradienis.

NETEKTIS. Gaunu Gintarės žinutę: „Šiąnakt išėjo mano močiutė“. Gerai žinau, kokia ji Gintarei artima. Skaudu ir liūdna… Neatitaisoma.

Savo knygą „Fuksai Europoje“ teks pristatinėti žvaliai. VDU rektorato pastate pasirinkome išskirtinį foną – daktaro Jurgio Šaulio ir kitų diplomatų nuotraukas, Vasario 16-osios Akto kopiją, – t. y. VDU veikianti paroda apie Lietuvos diplomatijos istoriją. Fonas tikrai puikus. Atėjęs randu įsteigtą tikrą DELFI studiją! Šitiek visokiausiose laidose esu prisifilmavęs, dažnai, be jokio pasiruošimo kalbėdavęs, kai kada ir menkai žinomomis temomis… „Nuo šiol tu negalėsi padaryti nei vienos klaidos“ (citata iš tos mano pristatomos knygos). Čia juk MANO PATIES parašyta knyga, o jaudulys užplaukia, ir nors tu ką. Likus porai minučių iki eterio, bandau slopinti įtampą pasakodamas nemirtingąjį Karelo Čapeko veikalą „Kaip statomas spektaklis“. Atrodytų, mintinai žinomą įžanginę pjesės repliką „Klara, tu žinai, su manimi atsitiko kai kas nepaprasta“. Aktorius, pagrindinio vaidmens atlikėjas, po daugybės repeticijų „sugebėjo“ premjeroje paversti į „Labas rytas, Klara“, nors pagal fabulą buvo popietė… Bet tuoj prasidės mūsų pačių pristatymas, tad mano pasakojimo niekas neklauso. Kūrybinės grupės „Declamationes“ atstovas Dovydas sau mintyse turbūt repetuoja ištraukas iš mano „nemirtingojo“ veikalo (nes „tikros“ repeticijos taip ir neturėjome), o docentė Ingrida, kaip tuoj paaiškės, nesijaudina tokiose situacijose tiesiog niekada! Spengiančioje tyloje nuaidi „Trys, du, vienas, eteris“ – ir ką gi: „Labas rytas, Klara“, – pradeda transliaciją knygos autorius Liudas Mažylis, tik dabar staiga suvokęs, kad jis bus ir knygos pristatymo moderatorius?! Nieko panašaus. Jis sako „Laba diena, gerbiamieji“, ir knygos pristatymas sėkmingai pavyksta. (Ar gražu būti šitokiu avantiūristu sulaukus jau gana garbingo amžiaus? Na, čia turbūt visai kitas klausimas diskusijai)

,,Delfi” filmavimo komanda

Taigi pristačiau savo knygą! Pristatymo data pasirinkta neatsitiktinai – praėjo lygiai dveji metai po rinkimų į EP. Knygoje – unikalios mano patirtys. Dėkoju visiems, kurie prisidėjo rašant knygą (R.!) ir ją paskelbiant. O kas dar nematė, tai kviečiu pažiūrėti. Pristatymu susidomėjo per 20 tūkst. žmonių! Sunku ir įsivaizduoti, o kas, jei tiek gyvai sutalpinti būtų pavykę… (Buvo „pavykę“ tik vieną kartą – kai „Žalgirio“ arenoje per Eurolygos rungtynių pertrauką prisistačiau ką tik suradęs Berlyne Vasario 16-osios Akto originalą. Tada atsistoję man plojo keliolika tūkstančių sirgalių). Laidos fone – Rugilės Jonaitytės iliustracijos.

Nuo pat 2019-ųjų viską fiksuodavau savo baltojoje planšetėje, užrašuose, kuriuos sudėliojus, pavyko paversti knyga! Tokia ta mano nauja realybė. 15 min straipsnyje randu sakinį: „Knyga parašyta itin laisvu, organišku ir žaismingu stiliumi“, – kas taip pasakė??? Na, tik ne aš! Mano nuomone, tai – tikra ,,žanro krizė”… Bet jau nebeperrašysi. Pristatymo diskusijos vieta taip pat turėjo svarbią simbolinę reikšmę – Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame daug metų dėsčiau apie ES politiką. Šiaip ar taip, daugiau nei du dešimtmečius praleidau VDU, o nauja kasdienybės Europos Parlamente rutina ir veiklos azartas itin įtraukė. Pirmosios patirtys knygos puslapiuose.

Knygos pristatymą stebėjo ir „XVII knygos mėgėjų draugijos“ nariai, bent jau kai kurie iš jų. Aš ir pats neseniai esu priimtas į tos draugijos narius. Na, jos nariai veikiau bibliofilai, negu rašytojai, bet gi ir rašyti mums neuždrausit!

Gegužės 26 diena, trečiadienis.

„Įsibėgėja“ dviejų chemikalų – flumioksazino ir imidakloprido – pristatymo „epopėja“ Europos Parlamento institucijose. Abu tuos chemikalus Europos Parlamente bandoma uždrausti (tai daugiausiai „žaliųjų“ iniciatyvos), o mano frakcija (tai ir aš) bandome „ginti“ Europos Komisijos poziciją (jie įrodinėja, kad esama ir daug baisesnių chemikalų).

Lukašenka prabilo. Retorika pilna visokiausių nenuoseklių minčių. Matyt, nesitikėjo tokios reakcijos į lėktuvo užgrobimą. O mums neramu dėl Romano Protasevičiaus sveikatos ir gyvybės… Tikiuosi, kad dabartiniai tarptautinės bendruomenės veiksmai padės jį bent kiek apsaugoti. Sieksiu, kad ES taikytų pačias griežčiausias priemones.

Gegužės 27 diena, ketvirtadienis.

Su savo draugu Serhijumi paskutinį kartą buvau susitikęs 2019-ųjų gruodį Kijeve. Po to abu rašėme ir išleidome knygas. Mano knyga pristatyta užvakar. O Serhijaus knygos pristatymą repetuojame šiandien. Pasimatome bent jau per zoom‘ą! „Tikrasis“ pristatymas – kitą savaitę.

Vidurdienį vėl tų pačių dviejų chemikalų „kaltumo prezumpcijos“ svarstymai. Mūsų Europos Parlamento „žaliesiems“ – tiktai pesticidas (biologinės / sintetinės cheminės medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais). Tuoj jie visą pasaulį įtikins, kad tai – fatališkas blogis. O daugumą Europos Parlamento narių jie įtikins tai tikrai.

Pateikiamas publikavimui mano tekstas apie Baltarusiją ir dabartinį Minsko režimo nenuspėjamumą. Net ir bandant jį izoliuoti (teigiu), privalome žiūrėti į ateitį ir būti pasirengę politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui su demokratine Baltarusija. O Europos Sąjungos institucijose „susirūpinimą“ dėl Baltarusijos pagaliau keičia ryžtingi veiksmai! Civilizuotame pasaulyje dvejonių negali būti: skrydžiai, kurie ligi šiol būdavo saugūs, dabar tapo grėsme. Tai – pasikėsinimas į esminę vertybę, pakirstas bet koks pasitikėjimas… Galima buvo neabejoti, kad įvykis iškart patrauks ES šalių lyderių dėmesį. Taip ir įvyko. Europos Vadovų Taryba ėmėsi išvadų. Griežtos asmeninės ir sektorinės sankcijos, tiesiogiai veikiančios Minsko režimo bendrininkus, kurios, tikiu, artimiausiu metu bus patvirtintos, giliai paveiks Baltarusijos ekonomiką. O jei tai tik dar labiau nustums Lukašenką prašyti Putino „išmaldos“? Iškyla labai svarbi dilema, liečianti ne tik Baltarusiją, bet ir Europą: kaip mums neįstumti Baltarusijos į dar didesnę Maskvos „globą“?

Ką tik Baltarusijoje sugriežtintas žiniasklaidos įstatymas. Išplėsti pagrindai riboti prieigą prie interneto išteklių ir blokuoti žiniasklaidos priemones. Ir naujų bandymų sugaudyti politinius disidentus už Baltarusijos ribų gali daugėti. Kalbant apie ekonominę realybę, Baltarusijos ekonomikos izoliacija tikriausiai didės. ES veikiančios oro linijos jau boikotuoja Baltarusijos kompanijų valdomus lėktuvus, drausdamos jiems leistis į Bendrijos oro uostus bei skristi per jų erdvę. Jei tai paliestų naftos perdirbimu ir eksportu arba cheminių produktų gamyba užsiimančias kampanijas, BVP šalyje smuktų drastiškai! Mano nuomone, taikant ES institucijų sankcijas, skirtas prispausti Lukašenką ir jo aplinką, reikia įvertinti ir galimas ilgalaikes pasekmes Baltarusijos ateičiai.

VDU Botanikos sode nusifilmuoju įdomiam epizodui iš paukščių gyvenimo. Panašu į tikrą karą tarp žąsų ir ančių! Na, į visišką biologinės įvairovės sunykimą tai kažkaip dar nepanašu.

Gegužės 28 diena, penktadienis.

Turėjome baisaus vargo EP Aplinkos komitete balsuodami dėl Biologinės įvairovės strategijos… Šimtai pataisų ir siūlymų! Bet įveikėm. Ateinantį pirmadienį pakomentuosiu situaciją viešai.

Tremtinių sąjunga pamini Balio Gajausko 95-ąsias metines. Esu to renginio rėmėjas. Renkamės salytėje Laisvės alėjos ir Mickevičiaus gatvių kampe. Sėdėjimas joje be kaukių man, žinoma, nepatinka. Užtat renginio turinys išskirtinis. Eminencija Sigitas vėl ir vėl sugeba labai paprastai ir kartu nepaprastai įtikinamai nupasakoti pasipriešinimo kovą labai gerai man žinomais laikais, nuo 1968-ųjų. „Lietuva gyva per Dievo globą. Lietuva gyva per žmones, tvirtuosius savąja dvasia“, – sakau.

Gegužės 29 diena, šeštadienis.

Tarptautinė Jungtinių Tautų taikdarių diena. Šiek tiek ironiška. Teko apie JT taikdarius skaityti ilgus paskaitų kursus universitete. Na, kai kuriais atvejais kažkiek tie taikdariai situacijas gelbėdavo. O kiek „atvejų“ atsitikdavo priešingai… Kalbėta apie tai ir Europos Parlamento tribūnoje.

Gegužės 30 diena, sekmadienis.

Paskutinysis pavasario sekmadienis. Panemuniais tebeaidi paukščių balsai. Šią savaitę girdėjau ir lakštingalą, ir gegutę!