loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Kalbos, literatūros ir Europos politika

Liudas Mažylis. Antrasis ,,AstraZeneca" skiepas

Dienoraštis

Gegužės 31 – birželio 6 dienos, 2021 metų 22 savaitė

 

Liudas Mažylis. Antrasis ,,AstraZeneca" skiepas

Liudas Mažylis. Antrasis ,,AstraZeneca” skiepas

 

Savaitės darbotvarkėje – daug apie knygas ir kalbas. Ataidi mano paties parašytos knygos atgarsiai. Laukia ir draugo Serhijaus Horbenkos knygos pristatymas. Ir dar, data, kai prieš 100 metų gimė lietuvių poezijos klasikas Vytauto Mačernis.

 

Gegužės 31 diena, pirmadienis.

Apie mano knygą mane kalbina LRT radijas. Rytoj leis į eterį. Man vis atrodo, kad klausimus pateikia ne pagal knygos žanrą. Juk tai ,,tokio neapibrėžto žanro“ kūrinys, toks lengvabūdiškas, toks avantiūristinis… O žurnalistei rūpi tik europarlamentarų kasdienybės detalės ir mano požiūris į tai. Na, aš kantriai išdėstau viską taip, kaip manęs klausinėja. O pats sau patyliukais sakau: bet gi čia kažkokia ne ta knyga pristatyta, čia VISAI KITO žanro knyga tame interviu gavosi pavaizduota, kurią aš, be abejo, pajėgus irgi būčiau parašyti… Šią savaitę organizuoju kitą knygos pristatymą – savo bičiulio (nuo paauglystės laikų!) ukrainiečio Serhijaus Horbenkos romano „Пазли Dоли“ („Likimo dėlionė“). Apie tai dalijasi ir Lietuvos ambasada Ukrainoje. Laida bus dvikalbė: lietuviškai ir ukrainietiškai. Knygoje – daug (auto)biografinių detalių, galima atrasti ir ryškias emocines, kultūrines bei politines sąsajas tarp Ukrainos ir Lietuvos, atsekti visuomenės bendrumą ir skirtumus keičiantis epochoms. O kaip seksis – paaiškės ketvirtadienį.

Interviu televizijai kalbu apie Biologinės įvairovės įstatymą ir apie ERASMUS+ programos perspektyvas.

Šiandien – Pasaulinė diena be tabako, man ši diena ,,be“ jau turbūt dešimt tūkstantoji! Ekspertai perspėja: ,,gerai, kad metei rūkyti, bet nebūk išdidus, neskubėk teigti, kad tai jau ,,visam laikui”… Na, bet 30 metų be tabako – vis jau šis tas.

Birželio 1 diena, antradienis.

Kalendorinės vasaros pradžia. O gamta – lyg skaitytų kalendorių: laiku paleido gūsį šilumos.

Baigėsi pavasaris – baigėsi ir mano organizuota akcija, kuri sulaukė 54-ių švarinimosi istorijų iš visos Lietuvos! Dėkingas esu visiems, kurie stengiasi būti atsakingais! Tikiuosi, kad nepamiršime atsakomybės ir prasidėjusią vasarą, ir visada.

Akcijos „ŠVARI LIETUVA – ŠVARI EUROPA“ idėja ta, kad norėjau paskatinti kuo daugiau žmonių didžiuotis savo kraštu, puoselėti ne tik gamtą, bet ir kultūrinį, istorinį paveldą. O kai balandžio mėnesį Europos dienos proga paskelbėme šią akciją, virusas dar ,,galando dantis“. Pavasaris užsitęsė. Visgi, nepaisant visų aplinkybių, bendruomenės, mokyklos ir darželiai, mokytojai, daugiafunkciai centrai ir socialinio ugdymo centrai, vaikų dienos užimtumo centrai, bibliotekų ir kultūros centrų darbuotojai, seniūnijos ir seniūnaitijos, asociacijos, klubai, profesinio mokymo centrai, draugai ir draugės, šeimomis ir po vieną – daugybė žmonių švarino gamtą, tvarkė kapines ir pavienius kapus, kultūrinio ir istorinio paveldo bei kitus svarbius Lietuvai objektus. O juk ši mano paskelbta akcija – ne vienintelė. Savaitgalį esame kviečiami pagražinti upių upelių pakrantes. Tikrai kilni ir vertinga idėja!

EP išorės politikos darbo grupė: kitą savaitę vyks balsavimas dėl patentinės teisės netaikymo COVID-19 vakcinai. Čia tenka reaguoti į globalaus masto viešųjų ryšių akciją, esą atšaukus patentą skiepai tuoj atpigsią ir gamintojai nesunkiai užtvindys jais pasaulio rinką. Bet gi taip tikrai nebus. Privačios kompanijos investavo milijardus, – išradėjams turi būti atlyginta. Bet tai – tik dalelė būsimos skiepo kainos. Tikrieji, didžiausi iššūkiai – užtikrinant masinę gamybą. Pirma, turėtų būti stabdomas eksporto (vakcinų, medžiagų) draudimas. Antra, ES turi investuoti į vakcinų gamybą besivystančiose šalyse. Tada galima tikėtis gero vakcinavimo tempo trečiosiose šalyse. O kol nepaskiepysim viso pasaulio – ir patys jausimės nesaugūs.

Birželio 2 diena, trečiadienis.

Gaunu antrąjį ,,AstraZeneca“ skiepą. Ir tai jokia sensacija. Kantriai išlaukiau 12 savaičių ir gavau. Dabar tūkstančiai per dieną pasiskiepija Kaune, o visoje Lietuvoje tokių kaip aš, pasiskiepijusių antrąja skiepo doze, jau daugiau kaip pusė milijono. Na, per tai ir sveikstame Kaune, Lietuvoje ir Europoje pamažu. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto posėdis: „Miškų ir tvaraus miškų valdymo vaidmuo Sąjungos aplinkos ir klimato politikoje“. Kalbant apie tvarius miškus būtina įtraukti ekonominę, socialinę ir aplinkos dimensijas. ES miškų strategija turėtų įtraukti miškų daugiafunkciškumą. Miškų auginimas galėtų padėti sušvelninti klimato kaitos pokyčius, o mediena – puiki statybinė medžiaga. Vidurio Europos valstybėse svarbu miškų atsodinimas. Nedera kėsintis į sengires. O skandinavai rūpinasi, kaip neuždėti pernelyg didelių draudimų miškų eksploatacijai… Lietuva kažkur per vidurį.

Birželio 3 diena, ketvirtadienis.

Šiandien Devintinės – Dievo Kūno šventė. Turbūt nesu pats doriausias katalikas, nes man vis ant liežuvio priežodis – „še tau, boba, ir Devintinės“. Man tas priežodis vaizdus, ir tiek. Ką aš galiu padaryti. (Pagalvojau, kad vien už tokias kalbas, vien už tokio neleistino žodžio pavartojimą mane vienąkart „suspenduos“ toje Europoje. Argi galima sakyti „boba“. Tai turbūt aš nei doras katalikas, nei doras europietis. O gal tai kaip tik – kalbos vaizdumas? Visa ši savaitė su tokiu ženklu: apie kalbas, apie knygas…)

Mano draugo knygos pristatymas. „Likimo dėlionė“ – taip tiksliausia būtų versti Serhijaus Horbenkos knygos pavadinimą iš ukrainiečių kalbos. Puzzles. Taip ir verčia ukrainiečiai iš anglų tą „dėlionė“. Daugiskaita pas juos. O pas mus lietuviškai vienaskaita. Taip knygoje tų puzzles ne vienas. Meilės. Draugystės. Brendimo. Sapnų. Visa tai jautriai pagavo ir visiems perteikė Ina Jangol, bibliotekos Kulikivkoje vadovė (Serhijus man išaiškino, kad jos pavardė, iš ukrainiečių kalbos išvertus reiškia „Angelas“. Na, čia nieko stebėtino. Kai aš Aktą radau Berlyne, tai man irgi padėjo asmuo pavarde Engel – t. y. lietuviškai, iš vokiečių išvertus irgi „Angelas“. Na, niekam iš mūsų nekenkia globa. O jeigu dar angeliška!) Laidoje dalyvavo ir Serhijaus kolegė, ukrainiečių literatūros klasikė Liuba. Ji įvertino knygą „savo“ kampu. O autorius, pristatydamas knygos siužetą, aiškino, jog tai yra ištisus dešimtmečius trunkantis pasakojimas apie persipinančius likimus sovietmečiu, taip pat meilės istorija, tačiau paliečiami ir politiniai, istoriniai elementai – pavyzdžiui, Černobylio atominės elektrinės sprogimas, Sausio 13-osios įvykiai prie Vilniaus televizijos bokšto. Abudu rašytojai – Liuba ir Serhijus – neilgam tesileido į aiškinimus. Jie verčiau ėmė ir paskaitė knygos ištrauką, paliko komentuoti kitiems. VDU prorektorė Vilma Bijeikienė pabrėžė kalbinės ir kultūrinės įvairovės svarbą, dėstytojas Romanas (dar vienas sutapimas – Romanas vertino romaną…) apžvelgė istorines epochos realijas, pakalbėjau ir aš. Mano santykis su šia knyga yra ypatingas ir labai asmeniškas, tiek pat kiek išskirtinė yra mano draugystė su Serhijumi, šios knygos autoriumi – mes susipažinome prieš 52 metus. Palinkėjau savo draugui rašytojui, kad gyvenimo rutina nesutrukdytų sukurti dar vienos knygos – gal tą pačią geriausią, nes pats įsivaizduoju, kad kiekvienam rašytojui geriausia knyga yra ta, kurią jis dar planuoja parašyti (taip yra ir man!) Svarbiausia – kad ir asmeninis ryšys, ir pats renginys atsiskleidžia ne vien individualioje, o ir platesnėje – Lietuvos ir Ukrainos ryšių perspektyvoje.

Sąjūdžio diena. „Man Sąjūdis visada buvo, yra ir liks stebuklas. Ir jei kada nors tektų mirti – mirčiau ramus: aš tą stebuklą mačiau“, – drąsiai pasirašyčiau po tais žodžiais, tik kad ne mano jie sukurti. Taip rašė vienas aktyviausiųjų Sąjūdžio veikėjų Romualdas Ozolas. Jis ne tik regėjo – jis ir aktyviai tą stebuklą kūrė.

Pasaulinė dviračio diena. Et, pasaulio dviračiu apvažiuoti turbūt man jau nebepavyks. Bet apvažiuoti visko kuo daugiau – stengtis verta!

 

Birželio 4 diena, penktadienis.

Sveikinu VDU konferenciją „Tvari daugiakalbystė“ (va ir vėl apie kalbas. Tokia jau ši savaitė). Prisistatau kaip Europos Parlamento narys, susiduriantis su daugiakalbyste asmeniškai ir kone kasdien. Gali puikiai reikšti politinę mintį, o vertėjai kuo talentingiausiai tave išverčia į visas dvi dešimtis ir daugiau Europos kalbų… mintis kažkur prapuola – ir vien dėl sisteminių struktūrinių skirtumų tarp kalbų. Kitas pavyzdys – Vasario 16-osios Aktas, kuris, žinia, buvo dvikalbis. O ar jame užkoduotos politinės minties niuansai, išreikšti lietuvių ir vokiečių kalbomis, kieno nors buvo rimtai išnagrinėti? Vargu. Tad ir konferencija, kurią pristačiau ir pasveikinau, tikrai vertinga. Ji akademiniu lygmeniu nagrinėja ir bando spręsti visokiausias edukacines, psichologines, kalbos politikos problemas.

Atėjo laikas įsijungti į „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022” pristatymus! Mane paklausinėjo apie visa, kas svarbiausia: apie Kauno europietiškumą, apie Vasario 16-osios Akto atsiradimo svarbą mūsų tautai ir kitoms Europos tautoms, apie nostalgiją Putvinskio gatvei.

Birželio 5 diena, šeštadienis.

Šiandien prieš 100 metų Šarnelėje gimė poetas Vytautas Mačernis. Charnel – prancūziškai pakankamai dviprasmis žodis: ir „kūniškas“, ir kartu „jausmingas“. O man tai dvasinė erdvė. Nuo pirmo teksto, kurį, Mačernio parašytą Žemaitijos Šarnelėje paauglys perskaičiau (o Šarnelėje parašyti pagrindiniai jo poezijos tekstai), ji man buvo (ir gal lieka) dvasinė erdvė maždaug kita pagal svarbą po Paryžiaus (o gal ir svarbesnė). Toks jau aš prieš 50 metų radausi ir likau Šarnelės provincialas. Neparyžietiškas. Šarnelės dvasinės erdvės piligrimas, aplankęs ją iš viso du kartus gyvenime (kaip dažnai esam tokie nedėkingi). O Mačernio eiles kartodavausi vos ne kas vakarą. Ir dabar dar. „Vizijas“, eilėraščius, sonetus, vertimus. Viską, kas parašyta nuo 1936-ųjų, o į pabaigą po ūkanotu nežinios dangum (daugiausiai tai 1942–1944 metais). Mačernis žuvo dvidešimt trejų. Man triskart tiek tuoj.

 

Birželio 6 diena, sekmadienis.

Tėvo diena. Pagerbiu Tėvą ir abu Diedukus. Uošvį. Dėkoju už sveikinimus – kaip tėvas, ir kaip diedukas. Ta proga įsigijau naujas šlepetes. Yra proga suabejoti: tai gal aš jau senas? Oi, ne, tikrai ne. Čia tik taip sutampa.