loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Politiniai uždaviniai Europai, svarbūs įvarčiai ir naujosios miškų strategijos

Jono Petronio nuotrauka.

Dienoraštis

Birželio 7–13 dienos, 2021 metų 23 savaitė

 

Jono Petronio nuotrauka.

Jono Petronio nuotrauka.

Saulės užtemimo savaitė. O Saulės užtemimai mano gyvenime turi išskirtinę, lemtingą reikšmę! Vos tik užgimiau – ir po mėnesio Kaune (ir visoje Lietuvoje) užtemo Saulė! Ne kiekvienas mano klasiokas tuo galėtų pasigirti: kiti gimė jau po „epochinio“ 1954-ųjų birželio 30 d. užtemimo… Ir nei jie, nei aš kito jau tikrai nebesulauksim. Kitas visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje bus stebimas tik 2126 m. Taigi po 105 metų. O kol kas reikia tenkintis daliniais. Gerai atsimenu, kaip stebėjau dalinį Saulės užtemimą: mokyklos kieme, būdamas penktokas, Latežeryje 2009-aisiais… Bet kitas dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje – tik 2039-aisiais. Negreitai. Užtat jis bus ,,beveik” visiškas. Turėtų būti labai įspūdinga!

Strasbūre jau vyksta plenarinė sesija – gyvai. Tik manęs ir Gintarės L. Strasbūre kol kas dar nėra. Balsuojame nuotoliniu būdu. Na, vėl kažkada grįš tas laikas.

 

Birželio 7 diena, pirmadienis.

Prėskai, be intrigų baigiasi LKL čempionatas. „Žalgiris“ pasiekė tris pergales prieš „Rytą“ ir vėl pasipuošė čempionų žiedais. O birželio pabaigoje pradedamas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiruošimas olimpinės atrankos krepšinio turnyrui. Jis vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tikėkimės kelialapio į Tokijo olimpiadą!

Į Strasbūrą susirinko 356 europarlamentarai. Taigi kas antras! Jau rytoj balsuosime (vis dar nuotoliniu būdu – nesvarbu, ar iš kabinetų Strasbūre, ar Briuselyje, ar Kaune…) dėl Biologinės įvairovės strategijos. Baigsis ilgai truksiantys debatai dėl miškų politikos, pritarsime bičių gerovei. Darbotvarkėje ir toliau aktyviai sprendžiamas Baltarusijos klausimas EP. Dabartiniam Minsko režimui toliau siautėjant, apsisprendimas teikti pagalbą ir paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei – vienas iš aktualiausių užsienio politikos uždavinių Europai. Įvyksta ir bene paskutinis nuotolinis frakcijos posėdis. Karantino būtinybė sparčiai bliūkšta.

 

Birželio 8 diena, antradienis.

Debatai dėl Baltarusijos. Teikiu platų savo pozicijos išaiškinimą (jį paskelbs ir BNS, ir LRT). Be abejo, kartu su kitais europarlamentarais reikalauju besąlygiškai paleisti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą bei pradėti tyrimą dėl Baltarusijos režimo įvykdyto teroristinio akto, nuvarant RYANAIR lėktuvą Atėnai-Vilnius.

Lukašenkos kontroliuojamos represijų intensyvėja. Rezoliucijoje siūlome atsakyti griežtomis  ekonominėmis priemonėmis. Pritariu siūlymams priimti ketvirtąjį paketą sankcijų, kad atsakingos institucijos bei asmenys, prisidėję prie lėktuvo ir žmonių pargrobimo, būtų įtraukti į sankcijų sąrašą. Raginama nutraukti ryšius su Baltarusijos valstybiniais bankus, apriboti tarptautinių bankų kredito linijas ir apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti Baltarusijos prieigą prie SWIFT sistemos. Svarbu, kad rezoliucijoje suteikta dėmesio ir Astravo AE, kuri išlieka grėsme net tik Lietuvai bet ir ES šalims. Todėl akivaizdu, jog jokiais būdais negalime leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros ES rinkoje. Taip, Baltarusijai taikomos sektorinės sankcijos skaudžiai paliestų šios šalies pramonę. Nereikia pamiršti ir Rusijos įtakos, kuri aktyviai daro įtaką Baltarusijos režimo veiksmams.

„Rail Baltica“ draugų susitikime – apie šio tarptautinio projekto perspektyvas, jo sėkmė priklauso nuo to, ar visos Baltijos šalys sugebės jį įgyvendinti vienodu tempu. Kol kas „pirmauja“ Kauno–Palemono geležinkelio mazgas. Jis – jau fizinė realybė. O ,,Nuo projektavimo iki statybų“ darbai yra prasidėję ir tam tikruose kitų šalių ruožuose. Tačiau vis dar nėra susitarta dėl valdymo struktūros. Išskirta, kad šie metai buvo itin sėkmingi – gautas norėtas ES finansavimas projektui. Šiemet paskelbti Europos geležinkelių metai gali prisidėti viešinant projektą ir būsimas jo naudas. Pradėjus įgyvendinti projektą bus svarbu, kad jis būtų kuo daugiau naudojamas komerciniais krovinių pervežimo tikslais (ne tik kaitinti savo vaizduotę, kaip „prašvilpsime“ per Europą ištaigingu keleiviniu greituoju).

Šiandien – Pasaulinė vandenynų diena. Ši diena skirta plėsti žinią visuomenei apie (deja) žalingą žmogaus veiklos įtaką pasaulio vandenynams. O juk vandenynai absorbuoja dar daugiau anglies dioksido, negu miškai!

 

Birželio 9 diena, trečiadienis.

Mano Tėvui šiandien būtų suėję 97 metai…

Radijui FM99 teikiu savo nuomonę apie COVID-19 sertifikatą ir apie patentų skiepams nuo to paties COVID-19 netaikymą.  Lygiai tokią pačią ją išdėstysiu ir oficialiame savo balsavimo išaiškinime. Su tais patentais patekome į savotiškus geopolitinius „spąstus“. Iš trečiųjų šalių – Indijos ir JAV, visų pirma, ateina žinutės, esą atsisakius patentų išrastoms vakcinoms nuo COVID-19 (toms, kurios grįstos ypač šiuolaikišku m-RNR mechanizmu) pavyktų efektyviau aprūpinti pasaulį vakcinomis. Bet gi taip nėra. Na, išradėjams nesumokėsim už išradimą (aš ir pats esu keletą naujų biologiškai veiklių medžiagų išradęs…), bet gi gamintojai kiek panorės, tiek už vakciną paskui ir paims, jų nesustabdysi! Tad ir nepalaikau idėjos laikinai netaikyti PPO TRIPS sutarties. Tai nereiškia, kad esu prieš teisingą ir vienodą vakcinų prieinamumą. Priešingai, šiam tikslui turėtų būti dedama daugiau pastangų nei yra dedama dabar. Tikiu, kad pastarasis pasiūlymas dėl laikino intelektinių teisių atsisakymo neužtikrins norimo rezultato. Vakcinų nebūtų gaminama daugiau, bet būtų pakenkta dabartiniams gamintojams bei visiems investuosiantiems į ateities technologijas. Tam, kad pasaulis būtų pajėgus patenkinti milžinišką ir imlų laikui COVID-19 vakcinų poreikį, reikalingas valstybių susitelkimas. Šiuo atveju, pirmiausia tam tikrose šalyse (čia ne apie Europos Sąjungą…) turi būti peržiūrėtas vakcinų ar jų žaliavų eksporto draudimas. Antra, privalu daugiau dėmesio ir investicijų nukreipti į gamybos pajėgumo didinimą bei dalijimosi žiniomis skatinimą. Trečia, reikėtų neapleisti įsipareigojimo COVAX platformai. Manau, kelias iš pandemijos gniaužtų yra pasiekiamas ne atimant motyvaciją kurti vakcinas, bet skatinant bendradarbiavimą ir dalijimąsi (ne tik vakcinomis, bet ir žiniomis).

Sprendimas sukurti bendrą ES COVID-19 sertifikatą yra teisingas ir aš tvirtai jį palaikau. Nors yra manančių, kad sertifikatas diskriminuoja dalį visuomenės, aš su tuo negaliu sutikti. Sertifikate pateikiama trijų tipų informacija (apie pasiskiepijimą, apie persirgimą bei apie testavimą), tad iš esmės sertifikatas yra prieinamas visiems, net ir nesutinkantiems ar dar negalintiems pasiskiepyti. Taip pat sertifikatas nėra būtinas norint kirsti kitos valstybės sieną, todėl sertifikatas jokia forma nėra diskriminuojantis. 27 valstybių skirtingų tvarkų supaprastinimas yra siekiamybė ir, manau, šiuo atveju dar viena ES sėkmės istorija. Tikiu, kad dauguma mūsų piliečių tikisi ir vertina tokius ES institucijų operatyviai ir vieningai priimtus sprendimus, kurie palengvina jų kasdienį gyvenimą ir padeda suvaldyti pandemijos sukeltą chaosą. Tačiau turime nepamiršti, kad pandemija klastinga ir virusas vis dar tarp mūsų, todėl nors sertifikatas palengvins asmenų judėjimą, jis neturėtų būti laikomas priežastimi ar paskata keliauti.

Paskambinu į ambasadą Vokietijoje. Pasitariu su naujuoju ambasadoriumi dėl būsimų renginių planų. O jie ambicingi!

Vakare debatuose Strasbūre minimos 80-osios 1941 m. birželio 14-18 d. masinių trėmimų metinės. Papasakoti Europai ir pasauliui apie šią tragediją galėtų kone kiekviena lietuvių šeima. Sunku net įsivaizduoti kokius prisiminimus žmonės laiko širdyse, kurie patyrė tremties skausmą ir sunkumus. Kitų istorijomis kalbėti nedrįstu, o laiškai… tegu kalba jie. Nuo birželio 14 dienos organizuoju parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“, kurioje pristatomi tremtinių laiškai siųsti Mažylių šeimai. Parodą LR Seimo lankytojų centre bus galima apžiūrėti nuo birželio 14 d., o ją išsamiau gyvai pristatysiu birželio 18-ąją. Eksponatai toliau keliaus po Lietuvą ir Europą.

Parodoje pristatomi autentiški laiškai iš lagerių, jų neredaguotas turinys, kuriame slypi tikros išgyvenimų, skausmo, bado, šalčio istorijos, persmelktos artimųjų ilgesiu, prisiminimais ir kupinos vilties. Kai tauta išgyveno bandymą ją sunaikinti, kai tai griovė šimtus tūkstančių likimų, kai žūdavo vaikai, moterys ir vyrai… – privalome nuolat priminti tai visuomenei, dalintis šiomis tragiškomis patirtimis dar ir tam, kad ši istorija niekada nepasikartotų. Ekspozicijoje – giminaičių Juozo Siručio, Petronėlės Sirutytės-Lastytės, Onos Sirutytės, taip pat ir Onos Matulaitytės-Stulginskienės laiškai, adresuoti Antaninai Mažylienei.

 

Birželio 10 diena, ketvirtadienis.

Teikiu interviu „Žinių radijui“ apie miškų išsaugojimo temą Biologinės įvairovės strategijoje.

Miškų apsauga ir atkūrimas turėtų būti kertiniais naujosios miškų strategijos elementais. Būtinas tvarus miškų valdymas, holistinis požiūrio į miškų strategiją. Reikės apibrėžti, kartografuoti, stebėti ir griežtai saugoti visus išlikusius ES pirmykščius miškus ir sengires. Taip pat bus svarbu laikytis to paties principo visame pasaulyje ir užtikrinti, kad dėl ES veiksmų kituose pasaulio regionuose nebūtų naikinami miškai. Pirmykščiai miškai ir sengirės yra turtingiausios miškų ekosistemos, kurios šalina anglies dioksidą. Atsižvelgiant į numatomus poslinkius augalijos zonose, griežta apsauga turėtų būti taikoma ir reikšmingoms kitų daug anglies turinčių ekosistemų (pavyzdžiui, durpynų, pievų, šlapynių) teritorijoms. O Iki 2030 m. Europoje reikės pasodinti bent tris milijardus medžių. Nei daug nei mažai: kiekvienas pasodinsime po 6 medžius.  Manau, tikrai įveikiama!

Bičiulystės idėjos – nemarios! Atėjo žinia, kad Bičių savaitė vis dėlto bus organizuojama. Ji vyks rudenį visos Europos mastu, tiesa, nuotoliniu būdu. Bet ir tai pareikalaus mobilizacijos. Pranešu savo komandai, kad laukiu iš jų idėjų, kaip galime prie tos Bičių savaitės prisidėti.

 

Birželio 11 diena, penktadienis.

Gyveniman grįžta futbolas. Europos futbolo 2020-ųjų metų čempionatas prasideda neįprastu laiku: už lango jau seniai 2021-ieji… Įžanginės rungtynės šiemet vyko tarp Italijos ir Turkijos. Antrajame kėlinyje – įvarčių lietus. Rezultatas 3:0 italų naudai (skaičiai panašūs į „Žalgirio“ krepšininkų rezultatą prieš „Rytą“: pagal rungtynes irgi 3:0).

 

Birželio 12 diena, šeštadienis.

Artėja dar vienas šimtmetis: Mathias Erzbergerio žūties metinės. Šio politiko asmenybė svarbi vokiečiams, o ir lietuviams. Tik per mažai darome, kad jį deramai prisimintume ir pagerbtume. Juk tas veikėjas, Vokietijos parlamento narys Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo pats geranoriškiausias Lietuvos Tarybos atžvilgiu, svariai prisidėjęs prie Vasario 16-osios Akto paviešinimo bei Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Na, bet su Rasa Z. stengiamės tuo klausimu daryti „nors ką nors“.

Vitalijus sušaukia tradicinį LKD Bendrijos sąskrydį prie ežero. Šį kartą – antrą kartą iš eilės pamečiui – pasveikinu nuotoliniu būdu.

 

Birželio 13 diena, sekmadienis.

Kalendoriuose rašo, jog būtent šią dieną kaimuose prasidėdavo šienapjūtė! Antaninės. O ir mano močiutės vardadienis. Prisimenu jai adresuotus sveikinimo atvirukus 1940-aisiais. Dar po dviejų dienų epocha perlūžo: užslinko sovietmetis…