loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Prof. L. Mažylio surengtoje virtualioje konferencijoje – bitininkystės, modernios apiterapijos ir tvarios medaus pakuotės pristatymas

„Dėkoju Europos Parlamentui, kad nepamiršta vieno iš naudingiausių vabzdžių, kuris turi didelę įtaką bioįvairovei ir žmonių gyvenimui. Bitė – organizmas, kuris parodo, ar turime geresnes, ar blogesnes gyvenimo sąlygas, tačiau viskas priklauso nuo mus supančios aplinkos“, – kalbėjo bitininkas dr. Algirdas Amšiejus, dalyvavęs virtualioje konferencijoje „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“, kurią rugsėjo 27 d. surengė europarlamentaras, EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys, prof. Liudas Mažylis.

Konferencija buvo skirta šiuo metu visame žemyne vykstančiai Europos bičių ir apdulkintojų savaitei, neformaliai vadinamai ES „Bičių savaite“. „Man didelė garbė ir malonumas savaip pratęsti šitos europinės bičių savaitės pradžią. Mūsų šiandieninis pokalbis yra bičių savaitės programos dalis, kai diskusijos vyksta valstybinėse narėse. Šiandien tokių valstybių yra dvi – prieš pusvalandį prasidėjo renginys ir Slovakijoje. Tikiuosi, kad konferencijoje galėsime aptarti, ko iš mūsų galėtų pasimokyti kitos ES valstybės“, – pasveikindamas dalyvius sakė prof. L. Mažylis.

Pirmasis konferencijos pranešėjas, bičių selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus renginyje aptarė šiandieninę Lietuvos bitininkystę bei mokslinius tyrimus bitininkystės tema. Pasak jo, šiandien mūsų šalyje bičių kasmet daugėja, be to, priešingai nei sovietmečiu, kai daug ko trūko, dabar galime džiaugtis moderniomis technologijomis. Be to, į gera pasikeitė ir darbo kultūra.

„Kuo skiriamės nuo kitų Europos valstybių? Ši Europos pusė, kurioje yra Lietuva, turi apie 35 proc. miškų. Mes turime labai žalios aplinkos, labai natūralių, žydinčių pievų. Turime nuostabius įstatymus, kad natūralias pievas galime šienauti mėnesiu vėliau, negu jas šienauja žemdirbiai, kad nesunaikintume žydinčių augalų“, – akcentavo A. Amšiejus.

Bitininkas pastebėjo, jog iš viso mūsų šalyje yra apie 220 tūkst. bičių šeimų, nors pagal esamus augalus jų galėtume turėti dar daugiau – apie 350 tūkstančių. Be to, Lietuvos bitininkai darosi vis sąmoningesni – šiuo metu šalyje užregistruoti net 28 ekologiniai bitynai.

Kalbėdamas apie lietuvišką bitę, Algirdas Amšiejus pabrėžė, jog vykdomi genetiniai tyrimai, skirti jos išsaugojimui. Mūsų šalyje bitės neskraido apie keturis mėnesius nuo spalio pabaigos iki kovo pradžios – joms tenka susidurti su labai sunkiomis gamtos sąlygomis, todėl norint puoselėti bites, turime dėti dideles pastangas.

„Ar gera Lietuvoje gyventi bitėms? Sakyčiau, neblogai, nors galėtų būti geriau. Šiandien labai daug daro bitininkų sąjunga. Ačiū ir prof. Liudui Mažyliui, kuris Europos Parlamente nuo širdies padeda ir bitėms atiduoda ir savo laisvą laiką. Taip pat bitės yra pritaikomos ir švietimui, jaunimui. Turime unikalų drevių taką, kur rodome jaunimui benykstančią drevininkystę – kaip bitė gamina vašką, kaip iš jo galime pagaminti įvairius natūralius produktus ir taip toliau“, – pasakojo A. Amšiejus, pažymėjęs, jog bitininkai gali savo bičių produktais pagelbėti apiterapeutams ir gydytojams.

Apiterapija – tai medicinos sritis, nagrinėjanti bičių produktų ir iš jų pagamintų preparatų bei avilyje esančių lakiųjų organinių medžiagų – aerozolių – panaudojimo galimybes, siekiant palengvinti ligų sukeltus negalavimus bei pritaikyti įvairių ligų gydymui ir profilaktikai. Apie šią sritį konferencijoje plačiau papasakojo Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentas Povilas Rimkus.

„Bitė mums dovanoja net septynias dideles dovanas: tai medus, žiedadulkės, duonelė, pienelis, propolis, nuodai ir vaškas. Bitė savyje gamina produktus, kurių žmogus sukurti negali“, – atkreipė dėmesį jis, priminęs, jog Lietuvoje apiterapijos veikla prasidėjo apie 1962 m., Kauno klinikose pradėjus tirti šviežio bičių pienelio įtaką žmonėms, sergantiems širdies ligomis. 1975 m. pirmą kartą Lietuvoje pradėtas gydymas bičių nuodais (įgėlimais).

Pasakodamas apie apiterapijos istoriją, P. Rimkus priminė, jog mūsų šalyje bičių produktų tyrimai buvo vykdomi ir onkologijoje. „1990–1998 m. su bičių produktais dirbo Lietuvos onkologijos centro, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto bei Lietuvos mitybos centro mokslininkai. Mokslinė kryptis – naujų priešvėžinių preparatų sintezė bei jų eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai. Tyrimų rezultatai parodė, kad bičių produktai (medus ir žiedadulkės) teigiamai veikia onkologinių ligonių imuninę sistemą“, – teigė pranešėjas.

Šiemet trisdešimtmetį nuo įsteigimo žymi Lietuvos apiterapeutų asociacija. Tačiau šioje srityje mūsų valstybė veikia ir tarptautiniu mastu: anot P. Rimkaus, 2012 m. Vokietijoje pradėjo veikti Tarptautinė apiterapijos federacija, kurią kartu su kitų šalių atstovais įsteigė ir lietuviai. Gyd. P. Rimkus buvo išrinktas jos valdybos nariu ir etikos nuolatinės komisijos pirmininku.

Tarp kitų reikšmingų apiterapijos aspektų, Povilas Rimkus pastebėjo ir tai, kad bičių pikis (propolis) turėjo teigiamą poveikį susirgusiems koronavirusu, padėjo kovoti su kai kuriais jo simptomais.

Savo pranešime P. Rimkus taip pat aptarė papildomosios ir alternatyviosios medicinos istoriją Lietuvoje bei teisinę bazę ES. Lietuvoje 2020 metais priimtas „Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas“, kuriuo papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra integruota į bendrą Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, o joje poįstatyminiais aktais įtvirtinta apiterapija.

Konferencijoje taip pat dalyvavo agentūros „Pencil&Lion“ kūrybos vadovas ir inovatyvios medaus pakuotės „Bee Loop“ kūrėjas Aurimas Kadzevičius. Jo sukurta pakuotė iš bičių vaško – organiška, perdirbama, atsinaujinanti, valgoma, savaime suyranti, antigrybelinė, antivirusinė, antiseptinė ir antibakterinė. Šis unikalus projektas kviečia sugrįžti į žmogaus ir bitės ratą, kuris gyvavo šimtmečius visame pasaulyje. Jo tikslas yra grąžinti natūralų vašką bitėms, be priemaišų, kad jos galėtų daugintis.

„Bitės sulipdo korį, į korį neša medų, tuomet medus ir iš korio pagaminta pakuotė keliauja pas vartotoją ant stalo. Po to pakuotė vėl grąžinama bitininkui, o šis ją grąžina į avilį. Nebelieka jokios šiukšlės, nereikalingas joks stiklas ar plastikas, naudojamas natūralus bičių vaškas ir jis grąžinamas bitininkui, neleidžiant pasinaudoti verslininkams ar naudoti palmių aliejus“, – daug metų vystytą ir apdovanojimus tarptautiniu mastu pelniusį projektą pristatė A. Kadzevičius.

Pasak jo, projektu siekiama išsaugoti bites ir pasiųsti žinutę apie svarbią problemą – purškiamus laukus ir naudojamą netikrą vašką. „Žmogus šiandien yra įvaręs bitę į kampą iš visų pusių: tiek laukuose, tiek namuose, kur ji dauginasi ar norėtų daugintis. Iš vaško į vašką – tai įžvalga, kilusi iš senovės, nes senovėje žmogus valgė medų kartu su vašku“, – paaiškino „Pencil&Lion“ kūrybos vadovas.

„Norėjosi sukurti ratą tarp žmogaus ir bitės – grąžinti žmogų į gamtą, kad jis tarnautų bitei, o ne pats plėšikautų ir naudotųsi jomis. Kas iš tikrųjų šeimininkas šios planetos – ar žmogus, ar bitė, kuri yra nepakitusi kaip gyvis daugiau nei 130 milijonų metų ir be jos neįsivaizduojama pati ekosistema? Turime kiek galima gerbti šį gyvį, tarnauti jam ir naudoti tinkamus produktus ne nuodijant, o kaip tik įsitraukiant į ratą tarp žmogaus ir bitės“, – tikino Aurimas Kadzevičius.

Konferencija „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“ – Europos bičių ir apdulkintojų savaitės, neformaliai vadinamos „Bičių savaite“, renginių ciklo dalis. Nuo 2012 m. ji buvo rengiama kasmet Europos Parlamente, Briuselyje. 2021-aisiais renginys buvo pervadintas ES Apdulkintojų savaite, siekiant įtraukesnės bendradarbiavimo struktūros, kuri apimtų visas Europos apdulkintojų rūšis. 2021 m. ES Apdulkintojų savaitė vyksta nuotoliniu būdu rugsėjo 27–30 d. Renginių ciklo metu siekiama skleisti žinias apie naujausius mokslinius ir politinius veiksmus, skirtus esamiems iššūkiams bei potencialiems sprendimams Europos bičių ir kitų apdulkintojų apsaugai.