Spalio 18–21 d. vykstančios Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu Strasbūre debatų ir balsavimų sesijoje į aplinkosaugos problemas atsižvelgta iš įvairių perspektyvų.
EP narys prof. Liudas Mažylis spalio 19 d. vykusiuose debatuose dėl teisės į sveikatą atstovavo Europos liaudies partijos frakcijos pozicijai dėl spalio pradžioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskelbtos rezoliucijos, kurioje JT pirmą kartą pripažįsta, kad švari, sveika ir tvari aplinka yra žmogaus teisė.
„Kiekvienas, be išimties, žmogus nusipelno gyventi sveikoje aplinkoje. Dar šį mėnesį Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos priimtoje rezoliucijoje pripažįstama, kad žmogaus teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką yra svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis. Šis dokumentas priimtas tikrai laiku“, – pasisakymo metu teigė L. Mažylis.
EP narys dar kartą priminė, kad pasauliniai ekspertai nurodo gąsdinančiai platų problemų mastą: plinta ir atsiranda naujos infekcinės ligos, nyksta biologinė įvairovė ir ekosistemos, vyksta klimato kaita, nemažėja vandens ir oro tarša. „Pavyzdžiui, 90 proc. žmonių pasaulyje kvėpuoja užterštu oru. Sparčiai nyksta bitės ir kiti apdulkintojai. Europa šiuos klausimus laiko ir privalo laikyti prioritetu. Mums teisė į sveiką aplinką – ne tik tauri frazė“, – savo kalboje ES poziciją akcentavo L. Mažylis. Pasak jo, 2019 m. pabaigoje pasirodęs Europos žaliasis kursas ir iš jo išplaukiančios iniciatyvos jau turi virsti ir virsta realia teisėkūra, tokia kaip Europos klimato teisės aktas.
„Tik taip užtikrinsime saugią ateitį būsimoms kartoms. Europa gali, privalo ir jau yra suformulavusi sau politiškai ir teisiškai įpareigojančius tikslus. Tikiu, kad mokslu ir įrodymais grįsti bendri sprendimai padės užtikrinti tinkamą ir kokybišką aplinkos būklę, reikalingą tiek žmogaus, tiek ir ekosistemų gerovei“, – žmogaus ir gamtos apsaugos būtinybę pabrėžė politikas.
EP Plenary session – Joint debate – Health and disease prevention
O štai spalio 20 d. vykusiuose EP plenarinės sesijos debatuose didelį dėmesį patraukė diskusija apie ES strategiją dėl išmetamo metano kiekio mažinimo. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto EP narys L. Mažylis savo pasisakyme pastebėjo, kad metano dujos yra antros pagal įtaką klimato kaitai, po CO2 emisijų, o kitose srityse, tokiose kaip sveikatos problemų kontekstas – metano žala netgi didesnė. Visgi, EP narys siūlo ieškoti ne tik draudimų, bet ir galimybių. Jo teigimu, remiantis inovacijomis ir mokslu įmanoma ne tik sumažinti išmetamo metano kiekį, bet ir efektyviai panaudoti esamą. Kaip pavyzdį politikas pateikė metanu varomus traktorius, kurie nebėra nepasiekiama ateitis – Lietuvoje šiemet buvo pristatytas pirmasis pasaulyje profesionaliam naudojimui skirtas biometanu ir elektra varomas traktorius, panašias technologijas plėtoja ir kiti gamintojai. „Tikiuosi, kad technologiniai sprendimai ir parama jiems, orientacija ne į draudimus, o į paskatas bei žiedinę ekonomiką, prisidės prie bendro metano taršos mažinimo ne tik žemės ūkio, bet ir kituose sektoriuose“, – savo kalbą apibendrino L. Mažylis.
Taip pat spalio 21 dieną vyko galutinis balsavimas dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos, kuri EP buvo patvirtinta. Joje akcentuojamas siekis mažinti išmetamą metaną visuose galimuose sektoriuose per artimiausią dešimtmetį: energetikoje, žemės ūkyje, atliekų tvarkyme. Anot L. Mažylio, EP nariai ragina Europos Komisiją pasiūlyti „teisingą, išsamią ir aiškią teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatytos visiems sektoriams privalomos priemonės ir išmetamo metano kiekio mažinimo tikslai, kuriuos taikant ES iki 2030 m. būtų labai sumažintas išmetamas metano kiekis“, taip pat atsižvelgiant ir į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą ir kt. dokumentus. „Svarbu, kad ši metano mažinimo ES strategija toliau virstų į realius veiksmus, kurie sietųsi su Europos žaliojo kurso tikslais bei būtų paremti inovacijomis ir plėtra, atkreipiant dėmesį, kad kartu būtina užtikrinti teisingą pertvarką sektoriuose, kuriuose išmetamo metano kiekio mažinimas gali turėti socialinį ir ekonominį poveikį žmonėms, – teigia L. Mažylis. – Kitaip tariant – turime mažinti metaną ES, remiantis tvariais sprendimais bei kartu išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas“.
Kitas itin svarbus EP šios savaitės balsavimas vyko dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. From farm to fork). EP narys prof. L. Mažylis balsavimo metu pritarė dokumentui. „Dar iki strategijos atsidūrimo plenarinės sesijos darbotvarkėje, apie Europos Komisijos pristatytą „Nuo ūkio iki stalo“ komunikatą daug diskusijų turėjome ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nes tai apima viską: nuo gamtos iki žmogaus sveikatos plačiąja prasme“, – teigia politikas. Anot jo, svarbu, kad „Nuo ūkio iki stalo“ strategija remtųsi mokslu, įrodymais pagrįstais duomenimis, taip pat – kad būtų sukurti stebėjimo mechanizmai ir pritaikytos priemonės siekiant sumažinti teršalų išmetimą žemės ūkyje ir kt. „Pritarsiu, kad strategija turi sietis ir su ES tikslu iki 2030 m. sumažinti CO2 iki 55 proc., kartu palaikau EP priimtame dokumente išreikštą poziciją dėl gyvūnų sveikatos bei geresnės veterinarinės gerovės valdymąo – balsavimą aptaria L. Mažylis. – Taip pat ne ką mažau svarbu ir augalinės kilmės baltyminių produktų ženklinimo išsprendimas bei pesticidų naudojimo žemės ūkyje reguliavimas.“
Kaip pabrėžia EP narys, ES demonstruoja išties tvirtą lyderystę kovoje su klimato kaita ir į situaciją žiūri itin kompleksiškai: nuo biologinės įvairovės, sveikatos, aplinkos, maisto saugos ir kt. Tai parodo ir spalio 22 d. priimta EP rezoliucija dėl 2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge (Jungtinė Karalystė) (COP 26), kuri vyks nuo spalio 31 iki lapkričio 12 dienos. „Aš ir mano atstovaujama frakcija EP pasisakome už plataus užmojo pasaulinę klimato politiką, kurioje ir kitos Didžiojo dvidešimtuko šalys, tokios kaip Kinija, dėtų panašias pastangas, kaip ES tikslai: mažinti CO2 taršą iki 2030 m. ir tapti klimatui neutraliems iki 2050 m.“, – poziciją dėl būsimos JT klimato kaitos konferencijos COP26 išreiškia L. Mažylis.
Be aplinkos apsaugos klausimų, šią savaitę Europos Parlamente buvo svarstyti ir svarbūs geopolitiniai bei tarptautinių santykių klausimai. Itin didele dauguma, net 580 balsais, spalio 20 d. buvo patvirtintas EP pranešimas dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo. EP narys L. Mažylis itin palaiko patį pagrindinį šio dokumento tikslą – paskatinti kitas ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant sustiprinti ES ir Taivano politinius santykius. „Žinoma, pagrindinį susirūpinimą kelia Kinijos veiksmai prieš Taivaną. Ypač dėl naudojamos karinės prievartos ir spaudimo. Todėl ES ir valstybės narės turi imtis aktyvaus vaidmens bendradarbiaujant su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystes su Taivano demokratija“, – teigia EP narys L. Mažylis. Pranešime paminėta ir Lietuva. Europos Parlamente palankiai vertinamas planas Lietuvoje įsteigti Taivano atstovybę. „Lietuva rodo puikų pavyzdį siekyje megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, todėl Parlamente šiuo pranešimu rekomenduojame pasmerkti Kinijos vyriausybės reakciją dėl ekonominių sankcijų taikymo Lietuvai šiuo klausimu bei pareikšti savo paramą ir solidarumą su mūsų šalimi dėl Taivano“, – dokumente įvardytą paramą Lietuvai aptaria L. Mažylis. Pasak jo, svarbi ir kita pranešimo dalis, skatinanti ES institucijas ir atsakingus asmenis pradėti rengti dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu poveikio vertinimą ruošiantis deryboms dėl glaudesnių dvišalių ekonominių ryšių. „Lietuvoje mes labai gerai žinome, koks svarbus yra ekonominio sektoriaus bendradarbiavimas demokratijai“, – pastebi L. Mažylis.
Taip pat spalio 21 dieną buvo priimta rezoliucija dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje ir ES teisės viršenybės. „Palaikiau šią rezoliuciją, nes, nepaisant dabartinės Lenkijos veiksmų ar šios valstybės vertinimų, manau, kad svarbiausias dėmesys šiuo metu turi būti sutelktas į Lenkijos gyventojų ir piliečių gerovę. Rezoliucija Europos Parlamentas ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl dabartinės vyriausybės veiksmų iš Lenkijos gyventojų nebūtų atimta ES finansavimo teikiama nauda“, – Lenkijos piliečių teisę ir gerovę kaip prioritetą akcentuoja L. Mažylis. Priimta rezoliucija Europos Parlamentas apgailestauja dėl 2021 m. spalio 7 d. neteisėto „Konstitucinio Teismo“ sprendimo ir laiko jį išpuoliu prieš visą vertybių ir teisės aktų siejamą Europos bendriją.