Dienoraštis

Spalio 18–24 dienos, 2021 metų 42 savaitė

Nuotrauka iš Unsplash.com

Spalio 18 diena, pirmadienis. Strasbūre šią savaitę balsavimų ir debatų tikrai netrūks, temomis: nuo žemės ūkio, klimato kaitos iki sveikatos ir geopolitinių santykių. Rytoj Europos Parlamente vyks diskusija dėl situacijos Lenkijoje. Apie tai šiandien kartu su teisininku Dainiumi Žalimu bei politikos apžvalgininku Jaceku Komaru kalbėjau „Žinių radijas“ laidoje „Gyvenu Europoje“. Žurnalistė paklausia „į kaktą“: tai ar Lenkijai gresia „Polexit“? Griežtai užginčijau. Lenkų tautos pasitikėjimas Europa labai didelis, gal tik Lietuvoje jis dar didesnis. Net ir lyginti nėra ko su britais, kai referendume požiūriai į ES pasiskirstė apylygiai. O kas negerai Lenkijoje, tai nesutaikoma dviejų partijų priešprieša, kurioje Europa be jokių ceremonijų naudojama kaip vidaus politinės kovos „korta“. O į ugnį žibalo šliūkštelėjo  Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, kai priėmė sprendimą dėl Lenkijos teisės viršenybės virš europinės. Šis klausimas „slidus“ daugelyje valstybių, tačiau šiuo atveju kampai buvo pernelyg užaštrinti.

Kaip tik šiemet Lietuva ir Lenkija mini 30-ąsias diplomatinių ryšių metines. Esame toje pačioje geopolitinėje erdvėje, patiriame tuos pačius iššūkius, aktyviai bendradarbiaujame ne tik būdami ES nariai, bet ir plačiau – saugumo, gynybos, energetikos ir kitose srityse. Patiriame tą pačią kaimyninio Baltarusijos režimo surežisuotą nelegalios migracijos banga, taigi itin įdėmiai stebime, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje. Žinau, kad šią savaitę teks balsuojant apsispręsti dėl dabartinę Lenkijos valdžią smerkiančios rezoliucijos.

Spalio 19 diena, antradienis. Šiandienos vėlyvuose EP plenarinės sesijos debatuose atstovavau savo frakciją pasisakydamas dėl teisės į sveiką aplinką. Tai – savotiška reakcija į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pirmą kartą išreikštą pripažinimą, kad švari, sveika ir tvari aplinka yra žmogaus teisė. Kiekvienas žmogus nusipelno gyventi sveikoje aplinkoje. Pasidžiaugiau, jog ES šioje srityje rodo lyderystę. Į aplinkosaugos problemas atsižvelgiama iš įvairių perspektyvų. Pasauliniai ekspertai nurodo gąsdinančiai platų problemų mastą: plinta ir atsiranda naujos infekcinės ligos, nyksta biologinė įvairovė ir ekosistemos, vyksta klimato kaita, nemažėja vandens ir oro tarša. Pavyzdžiui, 90 proc. žmonių pasaulyje kvėpuoja užterštu oru… Sparčiai nyksta bitės ir kiti apdulkintojai. Europa šiuos klausimus laiko ir privalo laikyti prioritetu. Pabrėžiau, kad mums skirta teisė į sveiką aplinką – ne tik tauri frazė, o žingsnis po žingsnio jau tampa teisiškai reglamentuojama, virsta konkrečiais įpareigojančiais teisės aktais, kurių valstybėms narėms bus privalu laikytis.

Informacijos atnaujinimas apie COVID-19 situaciją. Liese: ,,Esame gana geroje padėtyje dėl skiepijimų Europoje. Tačiau kai kuriose šalyse skiepijimų lygis vis dar labai žemas. Didžiausią susirūpinimą kelia Rumunija. „BioNtech x Pfizer“ paprašė suteikti leidimą skiepyti vaikus“. O keitimesi nuomonėmis su EK pirmininko pavaduotoju Valdiu Dombrovskiu dėl prekybos politikos, žinios tokios: ,,ES prekybos politiką spręsti darosi vis sunkiau. Mes skatiname laisvą ir sąžiningą prekybą, kuri skatina jos augimą ir darbo vietų atsiradimą. Turime teigiamų pokyčių prekybiniuose santykiuose su JAV“.

Spalio 20 diena, trečiadienis. EP Pirmininkų sueigoje nutarta ir paskelbta, skirti šių metų Sacharovo premiją už minties laisvę – Rusijos opozicijos politikui, kovotojui su korupcija Aleksejui Navalnui. Gera valia vis dėlto triumfuoja! Manau, kad tai deramas šio atkaklaus kovotojo už demokratiją įvertinimas. Visiškai sutinku su EP pirmininko pavaduotoja Heidi Hautala, kuri pareiškė: „Šiemet Sacharovo premija už minties laisvę skirta už pokyčius kovojančiai asmenybei. Aleksejus Navalnas drąsiai mėgino grąžinti Rusijos žmonėms pasirinkimo laisvę. Daug metų jis kovojo už pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Rusijoje. Tai jam kainavo laisvę ir vos nenusinešė jo gyvybės. Europos Parlamento vardu aš raginu nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį iš kalėjimo.“ Sacharovo premija bus įteikta gruodžio 15 d. Strasbūre vyksiančioje EP plenarinėje sesijoje.

Šiandien dalyvavau debatuose dėl metano išlakų į atmosferą sumažinimo. Kaip teigiamą pavyzdį pateikiau lietuvių sukonstruotą hibridinį traktorių, varomą biometanu ir elektra. Pastebėjau, kad metano dujos yra antros pagal įtaką klimato kaitai, po CO2 emisijų, o kitose srityse, tokiose kaip sveikatos problemų kontekstas – metano žala netgi didesnė. Visgi, siūlau ieškoti ne tik draudimų, bet ir galimybių. Remiantis inovacijomis ir mokslu įmanoma ne tik sumažinti išmetamo metano kiekį, bet ir efektyviai panaudoti esamą. Tikiuosi, kad technologiniai sprendimai ir parama jiems, orientacija ne į draudimus, o į paskatas bei žiedinę ekonomiką, prisidės prie bendro metano taršos mažinimo ne tik žemės ūkio, bet ir kituose sektoriuose. Grėsmes paverskime galimybėmis!

EP norima pratęsti tarptinklinio ryšio politiką, kad europiečiai galėtų ir toliau skambinti, siųsti žinutes ir naudoti mobiliojo ryšio duomenis visoje ES be papildomų mokesčių. Naujasis reglamentas pratęs galiojančias taisykles dešimčiai metų bei turėtų užtikrinti geresnes tarptinklinio ryšio paslaugas keliaujantiems – pavyzdžiui, vienodą ryšio kokybę!

NETEKTIS. Lietuvos rašytojų sąjunga pranešė, jog eidamas aštuoniasdešimt trečiuosius metus, šiandien mirė poetas, prozininkas, publicistas Jonas Mačiukevičius.

Spalio 21 diena, ketvirtadienis. ES raginama išlaikyti kovos su klimato kaita lyderystę. Siekdami padidinti veiksmų tempą klimato srityje, europarlamentarai nedvejodami pritarė siūlymui sutrumpinti dabartinio klimato kaitos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį nuo dešimties iki penkerių metų.

Vakar, spalio 20 d. 1791 m. – buvo minima Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena. O šiandien EP buvo pasmerkti Lenkijos mėginimai ginčyti ES teisės viršenybę ir paraginta ES Taryba bei Komisija „skubiai apsaugoti Lenkijos piliečius ir Sąjungą“. Priimta rezoliucija dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje ir ES teisės viršenybės. Po ilgų dvejonių, pamėginęs savuoju balsu sušvelninti kai kurias labai jau rėksmingas rezoliucijos nuostatas (bet nugalėjo radikaliosios formuluotės), vis dėlto palaikiau šią rezoliuciją. Nepaisant dabartinės Lenkijos valdžios veiksmų, pernelyg didelio politinio susipriešinimo tos valstybės viduje, manau, kad svarbiausias dėmesys šiuo metu turi būti sutelktas į Lenkijos gyventojų ir piliečių gerovę. Rezoliucija Europos Parlamentas ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl dabartinės vyriausybės veiksmų iš Lenkijos gyventojų nebūtų atimta ES finansavimo teikiama nauda. Neapgalvotų dalykų iš europinės tribūnos prišneka Lenkijos premjeras. Nedarni ir politikos raida Čekijoje, pripažįstant, kad jų prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, keletui savaičių susiformuoja politikos vakuumas: reikia laukti neeilinių rinkimų.

O dar EP buvo priimta rezoliucija dėl  2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge (Jungtinė Karalystė). Dėl būsimos konferencijos, aš ir mano atstovaujama frakcija EP pasisakome už plataus užmojo pasaulinę klimato politiką, kurioje ir kitos Didžiojo dvidešimtuko šalys, tokios kaip Kinija, dėtų panašias pastangas, kaip ES tikslai: mažinti CO2 taršą iki 2030 m. ir tapti klimatui neutraliems iki 2050 m.

Beje, Strasbūre sulaukiau išskirtinės viešnios: apsilankė mano sesuo Rimgailė. Aprodžiau Parlamento koridorius, pasidžiaugėm rudens spalvomis. Vėlyvą vakarą kartu parsirandam į Lietuvą iš Strasbūro. Užsibuvau jame kone tris savaites.

Spalio 22 diena, penktadienis. Mano biure Palangoje – audringą (tiesioginio to žodžio prasme, t. y. labai vėjuotą) rudenio vakarą vyko jaukus a. a. fotomenininko Rimgaudo Malecko parodos ,,Fotografikos abstrakcijos” pristatymas. Pasveikinau parodos iniciatorę Dangirutę Maleckienę – didelę Lietuvos patriotę – ir dalyvius. Netikėtai visus maloniai nustebino vienas parodos lankytojas – profesorius Pranas Narušis, užgrojęs džiazą birbyne: ,,Mane įkvepia šios nuotraukos”, – tepasakė. R. Maleckas, grožio ieškojo visur, ir konkretaus pasaulio vaizdai jo ir jo žmonos fotografijose virto gražesnio pasaulio iliuzija, nors patiems teko išgyventi daug skriaudos ir neteisybės sovietmečiu. Fotomenininkas ir jo žmona – kauniečiai, gyvenimo saulėlydyje apsigyvenę Palangoje, buvę aktyvūs Lietuvos Sąjūdžio dalyviai.

Spalio 23 diena, šeštadienis. Rudens spalvos gražios ne tik Strasbūre. Kaune – šviesi rudens diena su atplūstančiais debesimis, iš kurių ir šlapdribos sulaukiame. Temstant apsuku ratą Ąžuolyno takais. Nejučiomis lyginu Kauno Ąžuolyną su Strasbūro parkais. Kažkaip vis tiek nugali Ąžuolynas.

Spalio 24 diena, sekmadienis. Savaitė prasidėjo nuo pasisakymo apie Jungtinių tautų nutarimą, o šiandien baigiasi Jungtinių tautų organizacijos dienos paminėjimu. Kone visą savaitę formaliai ir neformaliai vis minėjome klimato kaitą, – o šiandien oficialiai minime Tarptautinę klimato kaitos dieną.