Pastarojo laiko įvykiai, paliečiantys Lietuvos ir Kinijos diplomatinius ir ekonominius santykius, sukėlė poliarizacijos bangą mūsų šalyje bei sulaukė tikrai nemenko dėmesio iš atskirų Europos Sąjungos valstybių bei JAV. Tačiau dabar viešajame diskurse plačiai aptariami pramonininkų prekybiniai nuostoliai dažnai užgožia kitą, daug tamsesnę santykių su Kinija paradigmą – investicijas, kaip politinio poveikio įrankį, nukreiptą į Vakarų valstybių vidaus ir užsienio politikos formavimą. Visgi, kaip Europos Parlamento narys, į šią problemą noriu pažvelgti ne iš nacionalinės, bet iš bendros ES rinkos perspektyvos. Dabartinis Kinijos spaudimas Lietuvai dėl importo ir eksporto – beprecedentis. O bendro ES atsako Kinijai dėl ekonominio šantažo Lietuvai, kaip ir bendrai ES rinkai, reikia kuo skubiau.

Ekonomika ir ES priemonės

Praėjusių metų gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl kovos su ekonomine prievarta reglamento. Priemonių rinkinys kol kas nėra patvirtintas ir priimtas. Kaip ne vieną dešimtmetį dėstęs ES politiką, suprantu, kad Kinijos spaudimas Lietuvai, taikomas nuo tada, kai lapkričio mėnesį Vilniuje buvo atidaryta diplomatinio statuso neturinti Taivano atstovybė, yra išskirtinis atvejis. Bet bendra rinka ES didžiavosi visais laikais. Atėjo laikas ją apginti ES vardu. Gi tai liečia ne tik Lietuvos įmones, bet ir kitų valstybių narių verslus bei partnerius, perkančius produktus su Lietuvoje pagamintais komponentais. Tarptautinėje žiniasklaidoje praeitą savaitę pasirodė žinia, kad nuo metų pradžios ES pirmininkaujanti Prancūzija su prezidentu Emanueliu Makronu priešakyje ragins parengti skubų bendrą atsaką Kinijos ekonominiam bauginimui.

Savo ruožtu kreipiausi į Europos Komisiją su klausimais apie ES reakciją dėl Kinijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą. Domėjausi, kaip artimiausiu metu planuojama reaguoti ir kokių veiksmų imtis dėl Kinijos vienašališkų veiksmų trikdant prekybos santykius su Lietuva bei kaip šiuo konkrečiu atveju yra vertinamos Kinijos, kaip trečiosios šalies, pastangos bandant daryti poveikį prekybai ES viduje. Po praėjusios savaitės pokalbio su premjere Ingrida Šimonyte, Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „Twitter“ įvardijo Lietuvos rėmimą sprendžiant dabartines prekybos su Kinija problemas kaip vieną iš aptartų metų pradžios aktualijų. Bet reikia bendros ir oficialios pozicijos. Todėl Komisijos klausiu, ar planuojama imtis atsako, jei taip – kokio, dėl Kinijos veiksmų, kurie sutrikdytų ES vidaus rinką?

Europos Sąjungos ir būtent Komisijos reakcija bei dėmesys šioje situacijoje su Kinija gali padėti mums ir kitoms narėms ilgalaikėje perspektyvoje tapti atsparesniais tokio tiesioginio šantažo metodams. Tuo labiau, kad ir praeityje ES šalys jau yra susidūrusios su Kinijos politiniu spaudimu, tiek dėl investicinių, tiek dėl politinių ir su žmogaus teisėmis susijusių aspektų.

Europos Parlamente – rezoliucijos dėl ES ir Kinijos santykių bei palaikymas Taivanui

Kalbant apie investicijas, dar 2020 m. spalį kreipiausi į Europos Komisiją dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu, teigdamas, kad tai logiškas tolesnis žingsnis stiprinant ES ryšius su Azija ir siekiant atsvaros Kinijos ekonominei plėtrai.  Tuomet pastebėjau, kad, skirtingai nei Kinijos, ES ir Taivano požiūris daugeliu atžvilgių yra panašus: jos įsipareigojusios užtikrinti laisvę, demokratiją, laisvą rinką ir žmogaus teises. Pavyzdžiui, 2019 m. Taivanas buvo penktas pagal dydį ES prekybos partneris Azijoje ir 15 pagal dydį ES prekybos partneris pasaulyje. Kalbant apie dvišales investicijas, ES yra didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis Taivane ir yra daug galimybių padidinti Taivano investicijas ES. O institucijos yra kompetentingos oficialiai stiprinti santykius investicijų srityje ir daryti bet kokius jų teisinius pakeitimus. Investicijų susitarimas būtų labai naudingas abiem partneriams.

O štai Europos Parlamente dar pernai gegužę priėmėme rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Parlamento bei nacionalinių parlamentų nariams. Taip balsuodami „už“ užšaldėme ES ir Kinijos Visapusiško susitarimo dėl investicijų planą, kurio derybos truko beveik 7 metus.

Taip pat 2021 m. rugsėjį Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl Naujos ES ir Kinijos strategijos. Atkreipiu dėmesį, kad joje jau aiškiai pabrėžiamas Taivano piliečių interesų palaikymas ir nerimas dėl Kinijos veiksmų Taivano sąsiauryje. O kartu palaikydami rezoliuciją raginome valstybes nares investuoti į tvirtesnį bendradarbiavimą su „panašiai mąstančiais partneriais“, įskaitant ir Taivaną. Kartu parlamente šiuo dokumentu atkreipėme dėmesį į tai, kokie svarbūs yra ES ir Taivano prekybos ir ekonominiai santykiai.

Dirbant Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitete bei ne kartą diskutuojant dėl ES ir Kinijos prekybos santykių buvo pastebėta, jog ES negali leisti, kad Kinija keistų ES vieningąją rinką. Todėl, atsižvelgiant į besikeičiantį politinį ir ekonominį klimatą tarp ES ir Kinijos, sutarties ratifikavimas negali ignoruoti fundamentalių Vakarų demokratijų elementų, tuo labiau normatyvios politikos principų, kurie jau yra tapę ES vizitine kortele užsienio politikoje.

Beje, 2021 m. spalio mėnesį Europos Parlamente patvirtinome dokumentą dėl ES ir Taivano politinių santykių ir bendradarbiavimo. Tuomet palaikydamas šį pranešimą akcentavau, kad kaip EP nariai privalome reaguoti į išaugusias Kinijos provokacijas Taivano atžvilgiu. Savo balsavimo paaiškinime teigiau, kad ES ir Taivano partnerystė yra grįsta tomis pačiomis demokratiją, žodžio laisvę, teisės viršenybę ginančiomis vertybėmis, todėl turime rodyti paramą savo partneriams. Ypač palaikau pranešime išsakytą raginimą Europos Komisijai skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas ir dvišalio investicijų susitarimo apimties vertinimą su Taivano valdžios institucijomis ruošiantis deryboms dėl dvišalių ekonominių ryšių stiprinimo. Vienareikšmiškai pasisakau už dvišalį investicijų susitarimą tarp ES ir Taivano. Reaguodamas į priimtą dokumentą atkreipiau dėmesį į svarbią jo dalį – raginimą leisti Taivano atstovams stebėtojų statusu dalyvauti tarptautinių organizacijų susitikimuose. Dabartinė Taivano izoliacija yra nepriimtina. Dokumente taip pat buvo išreikšta parama Lietuvai dėl santykių su Taivanu gilinimo ir neadekvačios Kinijos reakcijos grasinant ekonominėmis sankcijomis.

Ateities perspektyvos ir vertybinė politika

ES dabar turi veikti vieningai ir pateikti konkretų priemonių rinkinį. Tai padėtų ir ateityje, kai užsienio šalys siekia daryti įtaką ES valstybių narių sprendimams ar elgesiui prekybos ir investicijų politikos srityje. Tikėtina, kad Briuselis imsis rinkti įrodymus, kuriuos teiks Pasaulio prekybos organizacijai, kad prasidėtų tyrimas prieš Pekiną ir jo taikomą politinį spaudimą, nors ir šis procesas gali užsitęsti.

Šalys, kurių ekonomika priklauso nuo eksporto į Kinijos rinką, tampa vis labiau pažeidžiamos nuo Pekino politikos, o tokie formatai, kaip 17+1 (iš kurio Lietuva pernai gegužę pasitraukė) ir „Diržo ir kelio“ iniciatyva (angl. „Belt and Road initiative“), remiasi tiesioginiu investavimu į infrastruktūros projektus Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tokio pobūdžio investicijos veikia kaip Kinijos įtakos plėtimo įrankis, suteikiant tiek pigesnes paskolas, tiek prieigą Kinijos įmonėms prie strateginės reikšmės objektų, tokių kaip uostai ir geležinkeliai. Grobuoniškos taktikos taikomos ne tik besivystantiems regionams Centrinėje ir Rytų Europoje. Pavyzdžiui, Vokietija, Italija ir Prancūzija – didžiausią ekonomiką Europoje turinčios šalys – 2017 metais susirūpino dėl Kinijos įmonių taikomų neskaidrių investavimo praktikų, nukreiptų į praktinės patirties (angl. know how)  ir industrinių technologijų pasisavinimą. 2020 m. Vokietija priėmė pataisas dėl užsienio prekybos ir mokėjimų teisės akto (Foreign Trade and Payments Act), įtvirtinančio naujus tiesioginėms užsienio investicijoms taikomus reikalavimus, apibrėžiančius, kiek užsienio investuotojai galės įsigyti akcijų, bei užtikrinančius kitų strateginių su 5G ryšio ir karinėmis technologijomis susijusių sektorių didesnę apsaugą nuo ne ES šalių investuotojų.

Europos Komisija 2020 m. gruodžio mėnesį kaip atsvarą Kinijos investiciniams infrastruktūros projektams pasiūlė 40 mlrd. eurų technologijų planą iš 300 mlrd. „Global Gateway“, skirto padidinti atsparumą skaitmeninės ekonomikos, energetikos ir transporto sektoriuose, apsaugant nuo Pekino bankų teikiamų paskolų.

Šiuo metu darosi aišku, kad ateityje panašių principinių konfliktų dėl Kinijos vykdomos politikos, kuri yra niekaip nesuderinama su jokia Vakarų demokratija, tik daugės, o poveikis pasitelkiant ekonominius instrumentus palies šalių autonomiją įgyvendinant vidaus ir užsienio politiką. Dabartinis spaudimas, kokį dabar patiria Lietuva, bus neišvengiamas ir kitoms ES šalims, kurios vadovausis vertybiniais principais. Žinoma, sunku tikėtis, kad ir Kinijos dabartinis kursas keisis. Kinija nėra ir, tikėtina, netaps nuspėjama. Pekino autoritarizmas visada teiks pirmenybę ideologiniam fragmentui, ginančiam ten vyraujančią politinę sistemą, įskaitant „vienos Kinijos“ principo politiką, todėl bet kokie prekybiniai ryšiai niekada negalės būti saugūs, nes ten galiojančios ideologinės gairės negali pažadėti stabilių sąlygų investicijoms ir verslui, jeigu joms tarptautiniai partneriai nepritars.

Tačiau šiuo metu būtina sulaukti greitos ir aiškios ES reakcijos, ne tik dėl bloko vienybės ir solidarumo išlaikymo, bet ir dėl prekybos politikos tarpusavio sąsajų ES bendroje rinkoje. Juk ir dabar matosi, kaip Kinija su šešėlinėmis sankcijomis bando pakeisti dabartinį Lietuvos ir Taivano santykių kursą, o mes, kaip suvereni valstybė, pati savarankiškai sprendžianti užsienio politikos kryptį, neturėtume taip greit atsisakyti svarbaus vertybinės politikos elemento – demokratijų palaikymo.

O ES tiesiog negali leisti kompromituoti savo vertybinės politikos principų dėl trumpalaikės ekonominės naudos, todėl dvišalis bendradarbiavimas su Kinija yra įmanomas, tam tikrose srityse radus bendrą konsensusą, bet visų pirma reikia aiškiai laikytis europinių vertybių ir atremti Kinijos ekonominį šantažą.