Dienoraštis

Sausio 17–23 dienos, 2022 metų 3 savaitė

Sausio 17 diena, pirmadienis. Prasideda Strasbūro plenarinė sesija. Į Strasbūrą paprastai lekiame per Frankfurtą, o šiandien to rytinio reiso kažkodėl nėra. Na, aš pabandysiu per Dortmundą. Atlekiu sėkmingai. O tada laukia kelionė traukiniais su dviem persėdimais. Traukinius aš mėgstu, tai ir kelionė neatrodo ilga. Pakeliui dar ir savo „girdimąją“ vokiečių kalbą, manau, patobulinsiąs, nes Vokietijos geležinkeliuose, jeigu koks vėlavimas ar kitoks pakeitimas – kliaukis klausa. Parašyti nesuspės, išversti į anglų taip pat nebūtinai. O persėdimams palikta po šešias, aštuonias minutes. Pirmasis persėdimas sėkmingas.

Antrajame traukinyje netgi kavos užsisakyti galima. Prašmatnybė. Aš kavos nedažnai geriu, man ir nereikia, o štai vagono kaimynas užsisako. Bandau išgirsti, kiek jis sumokės (juk klausą reikia man tobulinti). Dievuli. Išgirstu – „dreiundzwanzig“. Dvidešimt trys eurai už kavos puodelį? Jau buvau beapsidžiaugiantis, kad neužsisakiau neapdairiai. Pamačiau, kad sumoka tris eurus dvidešimt centų. Drei und zwanzig, trys ir dvidešimt, atseit. Pasidžiaugiau už tą vaikiną. Dvidešimt trijų eurų iš jo nenuplėšė. O juk drei und zwanzig dar gali būti išgirsta ir kaip „trys šimtai dvidešimt“. Už kavos puodelį?! Na, ne, taip baisiai nebūna. Paskui ištinka nedidelis nuotykis. Išlipus Offenburge, iš ten traukinio į Strasbūrą… nėra. Uniformuotas geležinkelio stoties pareigūnas nusiunčia į „erzactraukinį“, t. y. į autobusą, pakeičiantį tą traukinį. Logika atsiskleidžia, kai pamatau, kiek tų mūsų keleivių tėra: o mes esam keturiese. Na, kam dėl mūsų keturių dar traukinį gainioti. Riedame pro žavius vokiškus miestelius. Pabuvoju kur nebuvęs. Nuotykis visai pozityvus.

Europos Parlamento salėje atiduodame pagarbą mus palikusiam mūsų pirmininkui. ,,Šiltas, paprastas, besišypsantis ir tvirtas”; ,,Tikras europietis”; ,,Kieti įsitikinimai – švelnus įgyvendinimas”, – ir dar daug kitų žodžių, kurie šiandien buvo skirti Davidui Sassoli. Šeimos, bendražygių ir kolegų mintimis bei tylos minute Strasbūre pagerbiamas EP pirmininko atminimas. Daug pasakyta apie D. Sassoli europines vertybes bei suvokimą, kad demokratija nėra duotybė. Daug šviesos. Jo vadovaujamas parlamentas pajėgė suvaldyti COVID-19 situaciją. Visi – apie jo kerinčią šypseną, o ir asmenybės tvirtybę. Nėra jokio susipriešinimo (o jis EP salėje visada, bet kokiu klausimu būna). Ir tai NEDIRBTINA. Emanuelis Macronas, Charles Michelis, daugybė EP narių italų, atstovaujančių įvairioms pažiūroms, labai panašiais žodžiais (ir nuoširdžiai) apibūdina pozityvią aurą, kurią skleidė mūsų pirmininkas. D. Sassoli lankėsi ir Lietuvoje praeitą vasarą neteisėtų migrantų krizės metu. Šiandien jį pagerbti atvyko ir mūsų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei kiti ES institucijų, valstybių narių lyderiai. O jau rytoj – naujo EP pirmininko rinkimai.

Sausio 18 diena, antradienis. Šiandien rinkome EP pirmininkę ir nuo šiol visi turės priprasti prie Robertos Metsola pavardės! Mūsų frakcijos atstovė balsų dauguma laimėjo ir tampa naująja EP pirmininke, kuri vadovaus institucijai dvejus su puse metų. O juk šiandien dar ir jos gimtadienis! Sveikiname ir džiaugiamės. Kaip politologas džiaugiuosi ir dėl istorinės tradicijos: jau daugybę kadencijų centro kairė ir centro dešinė sąžiningai pasidalija įtaką EP – pirmininko postą po pusę kadencijos. Taip ir dabar: po Davido Sassoli – Roberta Metsola. Manau, tai gera žinia Europai. Vėliau reikia išrinkti ir keturiolika jos pavaduotojų bei penkis kvestorius. Pamažu pradeda rastis aiškumas, kas vyks toliau: o prasidės galios žaidimai. Esame didžiausia frakcija, bet iš tiesų, tai mes nesudarome nė trečdalio visos EP sudėties. Turi susidėlioti įmantrios dėlionės, kad toji mūsų galia ir įtaka proporcingai atsispindėtų postų dalybose. Taigi svarbu ne tik pirmininko(-ės) išrinkimas, bet ir EP biuro suformavimas. Grįžtame į 2019-uosius, kai visa tai suformavome dvejiems su puse metų? Nuotaikos panašios.

@ European Union 2022

Lietuvoje – Seimo priimtas naujas įstatymas. Nuo šiandien Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti užrašomi lotyniškais rašmenimis – q, w, x. Man tai nk nj. Jei jau visi supranta, ką reiškia IQ, (atsiprašau) WC bei „X faktorius“, tai gal ir Wioleta Wasilewska užrašymas nieko neįbaugins? Beje, kaip tik taip žiniaraščiuose VDU buvo užrašoma tos studentės pavardė, kai prieš daugelį metų jai dėsčiau. O ji buvo lietuvaitė iš Punsko.

Sausio 19 diena, trečiadienis. Šiandien prezidentas Emanuelis Macronas Europos Parlamente pristatė Prancūzijos pirmininkavimo ES artimiausią šio pusmečio planą ir prioritetus. Prancūzija pirmininkavimą pradeda sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu… Macronas pabrėžė, kad yra iškilusi grėsmė pagrindiniams ES veiklos principams – demokratijai, pažangai ir taikai. Įspėjo, kad teisės viršenybės pabaiga yra ne kas kita, kaip autoritarizmo pradžia, todėl nutolti nuo šių principų nevalia.

Putinas grasina karu prieš Ukrainą. Pristatydamas mano frakcijos poziciją, jos lyderis Manfredas Weberis (ir aš visai taip pat manau!) įvardijo, jog tikisi ne tik žodžių, bet ir veiksmų, – Europa privalo tam duoti atsaką. Šiuo metu svarbiausia – užtikrinti saugumą.

Mano frakcija akcentuoja ir energetinį skurdą. Aukštos energetikos kainos skatina infliaciją, ir to nereikia pamiršti, kai kalbame apie Žaliąjį kursą.

Per tą laiką – baigiasi ,,rinkiminė” savaitės dalis.  Mūsų frakcija parodė tikrai labai didelę jėgą „jėgos žaidimuose“ dėl postų Europos Parlamento vadovybėje. Roberta Metsola išrinkta EP pirmininke, – na, toks buvo susitarimas su socialistais, o ir su Renew frakcija. Už ją balsavo ir kiti, tad ji išrinkta labai didele balsų dauguma. Bet, be to, mums pavyko užsitikrinti dominavimą ir EP biure. O ir visų kitų balsavimų rezultatus faktiškai nulėmė drausmingas mūsų frakcijos balsavimas. Beje, vienu iš EP vicepirmininkų išrinktas latvis Robertas Zylė. Tad ES institucijose 2,5 metų iki kadencijos pabaigos svarbūs bus centro dešinieji. Nenuostabu, kad nepatenkinti mūsų oponentai triukšmauja!

Sausio 20 diena, ketvirtadienis. Po Europos Parlamento vadovybės suformavimo, sukėlusio, šiaip ar taip, nemaža politinių aistrų, darbotvarkėje – ,,rutina”. Svarstėme gyvulių transportavimo problemas, Vaistų agentūros funkcijas. Ne stebuklai, bet savaip įdomu. Įsitikinau, kad gyvulių gabenimo taisykles reikia tobulinti: ūkininkas ,,priduoda” savo augintinį gyvulėlį – tiek jį ir tematydamas. O kas toliau? O tas gyvulėlis gabenamas kančių ir streso sąlygomis, patiria sužalojimus tiek pakraunant, tiek jį iškraunant (į sunkvežimius ar į laivus – ir tai ne šiaip sau, o pelningas gabenimo verslas). Metinė gyvulių pardavimo suma ES viršija 10 milijardų! Iš jų daugiau apie 8 milijardai – Bendrijos viduje, kitkas – eksportas. Pusė milijono kiaulių pergabenama iš Vokietijos Rytų kryptimi. Reikia pritarti (ir pritariau), kad gabenimo taisykles reikia griežtinti gyvulėlio ,,naudai”.

Kita tema: ,,kad kilus naujai pandemijai nereikėtų improvizuoti” – suteikta daugiau galių ir atsakomybės Europos vaistų agentūrai. Suvokta, kad vaistų ar vakcinų stygiaus tai dar neišspręs, bet bus daugiau skaidrumo: apibrėžta, kaip tie dalykai kaupiami, kaip dalijamasi, kaip informacija yra viešinama. Bus kuriama informacinė platforma, kad aiškiai matytųsi, kuri valstybė, kokių ir kiek priemonių turi. Bus mažiau gandų ir susipriešinimo (tikėkimės). Svarstymuose – ir tarptautinės problemos: plenarinėje sesijoje Kazachstano klausimas, o ir kuluaruose, ir viešojoje erdvėje, žinoma, ir didelis nerimas dėl Rusijos kėslų.

Beje, 2022 metai Seimo nutarimu paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Šiandien Vilniaus arkikatedroje buvo laikomos Šv. Mišios humanisto Pranciškaus Skorinos atminimui pagerbti.

Sausio 21 diena, penktadienis. Lenkijos ir Baltijos valstybių parlamentarai laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir NATO šalių parlamentų komitetus su raginimu Aljansui išlikti vieningu augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje ir nepasiduoti jos grasinimui. ,,Rusijos reikalavimai Aljansui prieštarauja valstybių apsisprendimo teisei ir NATO atvirų durų politikos principui. Nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą. Rusijos reikalavimai reiškia ne ką kita, kaip siekį sugrąžinti laikus, kuomet Europa buvo dalijama į didžiųjų valstybių įtakos sferas“.

Rusijos veikimas Ukrainos pasieniuose iš tiesų kelia vis didesnį nerimą. Ir Rusijos grasinimų pakete, ir pasikėsinimas į Baltijos valstybių saugumą. Konvencinio karo instrumentus Rusija akivaizdžiai stiprina (pajudėjo link Ukrainos ir karo lauko ligoninės, permetinėjami daliniai į Baltarusiją). Diplomatinės Rusijos priemonės lygiai taip pat akivaizdžiai nukreiptos į Vakarų skaidymą, provokavimą, kad ir nedidelių klaidelių Vakarų veikėjų viešuose pasisakymuose: tai Bidenas pramurmėjo kažką apie „ribotą Rusijos invaziją“, tai vokiečių generolas argumentavo, kad nerealu Krymą susigrąžinti ukrainiečiams, Macronas nepakankamai kategoriškai pasisakė dėl Rusijos… Reikalaujama raštiško JAV atsakymo į raštiškas Rusijos pretenzijas… (kuo ne 1939-ieji, kuo ne naujų įtakos linijų Europos kontinente braižymas?) Noriu tik pakartoti, ką sakiau iš Europos Parlamento tribūnos: yra Rusijos valdantieji, bet yra dar ir rusų tauta, o jei sukeltų Europoje karą, šitai tautai labai ilgiems laikams būtų labai didelė gėda.

Artėja Vasario 16-oji! Antrus metus iš eilės kviečiu visus moksleivius dalyvauti mano organizuojamame rašinių ir piešinių konkurse bei kartu taip švęsti Lietuvą. Pernai sulaukėme įspūdingų moksleivių darbų.

Sausio 22 diena, šeštadienis. Buvau pakviestas dalyvauti „Kaunas – Europos kultūros sostinė – 2022“ atidaryme. Renginį pasveikino ir keletas gerai žinomų politikų: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vadovų tarybos pirmininkas Charles Michelis (šiedu nuotoliu), Seimo pirmininkė, premjerė ir Prezidentas (šie trys gyvai). Seimo pirmininkė ir premjerė kalbėjo susirinkusiesiems Kauno arenos viduje, mero priėmimo formate, o Prezidentas – lauke, visiems susirinkusiesiems. Man vis tiek labiausiai patiko premjerės Ingridos kalba. Turbūt todėl, kad parodė daugiausiai pagarbos istorijai. Istorines asmenybes paminėjo ir Prezidentas. Na, jo kalbos rengėjai įtraukė į jo kalbą 10 pavardžių: 4 mokslininkų, 3 sportininkų, 2 menininkų ir Romo Kalantos. Žinoma, aš pasigedau Signatarų, valstybės veikėjų, Katalikų Bažnyčios kronikos paminėjimo. O tikrai buvo galima. Visko, dar ir ne tiek, suspėti galima per vieną minutę (žinau tai iš savo pasisakymų praktikos Europos Parlamente). O patsai pristatymo reginys nuteikė mane painterpretuoti fluxus‘iškai. Va, pavyzdžiui, pabandyta angliškai „sužaisti“ šūkiu „from temporary to contemporary“. Atseit, Kaunas – iš laikinosios į šiuolaikinę. Atsiverčiu Oksfordo žodyną. Ten yra išsamūs angliškų žodžių išaiškinimai. Temporary: designed to be used for short time only. Contemporary: belonging to the same time.Poslinkis ne toks jau didelis, kaip galėtų iš pradžių atrodyti: nuo temporary (=SHORT TIME) iki contemporary(=THE SAME TIME). Nuo LAIKINAS (neilgo laiko) iki ŠIO LAIKO (šio paties laiko, kuris tikriausiai irgi nebus labai ilgas). Kažkam iš mūsų gal norisi manyti, kad šiuoLAIKinis yra esmingai kita kategorija, negu LAIKinas? (O Mačiūnas dar pamanytų, kad tai apie Facebook like’us, kurie nemažiau ,,laik’ini“. T. y., TU ,,LAIKINI“? Laikus pamėgęs žmogau, diū ju laik it? (taip turbūt painterpretuotų Mačiūnas). O, va, mano paties interpretacija: nereikia pakaitalų tam, ką kiekvienas miestas visada turi, o jis turi – miesto sielą. Mano miestas. Mano laikinoji.

Sausio 23 diena, sekmadienis. Temperatūra – apie pusė Celsijaus laipsnio žemiau nulio. Idealus oras slidėmis iššliuožti. Ir ką gi aš užsikabarojęs Ąžuolyno šlaitu paregiu – tokia lyg būtų kultūros sostinės varpinė. Suraizgyta iš kažkokių geltonų šlangų. Tiesiog slidininkui ant tako. Prašliuožti neįmanoma! O nuo tos varpinės pagrindinio suraizgyto kūno toksai geltonos šlangos fragmentas atsikišęs ir ant jo varpelis nedidukas pakabintas. Kad tiesiai prašliuožiančiam slidininkui virš galvos būtų. Nu, ir to varpelio skambesys toks garsus turėtų būti, kad net už staugiantį Geležinį Vilką garsesnis (čia ne mano palyginimas sugalvotas, šitaip aš vakar kultūros sostinės atidaryme girdėjau, šitaip kultūros sostinė – Kaunas, savo garsumu valstybės sostinę Vilnių įveiksiąs). O jei visai sąžiningai, tai Ąžuolyne daugiausiai sutikau rogutininkų, dar šunų vedžiojamų, o slidininkų buvo tik du – aš, ir dar vieną prašliuožiančią susitikau. Nors oras šliuožimui tikrai buvo idealus.