loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Vasario 16-toji: istorinės atminties įprasminimas dabarties veiksmuose

Vasario 16-osios Aktas.

Dienoraštis

Vasario 14–20 dienos, 2022 metų 7 savaitė

 

Vasario 16-osios Aktas.

Vasario 16-osios Aktas Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje Kaune.

 

Vasario 14 diena, pirmadienis. Vasario 16-osios Akto originalas – Kaune! O juk būtent čia prasidėjo jo paieškos kelionė… Šia džiugia žinia norisi pradėti ir šventinę savaitę, kuri kupina gyvų susitikimų. Šiandien apie Vasario 16-ąją jau kalbino TV3 televizija (pasidariau nuotrauką su žurnalistais).Vėliau susitikau su Aleksoto bendruomene, kartu iš anksto paminėjome Lietuvos gimtadienį. O kartu, žinoma, ruošiuosi, ir nuotoliniu būdu dalyvauju EP plenarinės sesijos balsavimuose! Prasidėjusi plenarinė sesija.

EP paminėjome ir euro valiutos gyvavimo 20-metį ir kartu su Europos Centrinio Banko pirmininke, Christine Lagarde aptarė ES ekonomikos padėtį.

Beje, šiandien švenčiamas Šv. Valentinas!

 

Vasario 15 diena, antradienis. Pristatymų ir susitikimų diena! Vyko proginio pašto ženklo ,,Vytauto Didžiojo universitetui – 100 metų“ pristatymo šventė. Kaune Susisiekimo ministras Marius Skuodis perdavė šį proginį pašto ženklą VDU. Teko garbė pasisakyti kaip VDU Garbės profesoriui ir filatelistui, naujo leidinio bendraautoriui. Tada važiavau į Birštoną, kur tęsiau parodos apie tremtį pristatymą. O Lietuvos policijos mokyklos kursantams ir kolektyvui vedžiau paskaitą: pasakojau apie Vasario 16-osios Aktą, apie istorinę atmintį. Turininga diena, graži įžanga į Vasario 16-ąją!

Nuo šiandien atvykstant į Lietuvą iš Europos šalių nebus reikalaujama COVID-19 neigiamo testo rezultato. Griežtinimai atlaisvinami, visoje Europoje situacija dėl užsikrėtimų virusu labai panaši. Taigi, užteks pateikti tik ES Skaitmeninį pažymėjimą, įrodantį, kad žmogus pasiskiepijęs.

O Europos parlamente: EK pristatė iniciatyvų rinkinį, kuris yra susijęs su ES gynyba ir saugumu: nuo žemės, jūros ir oro, baigiant kibernetinėmis, hibridinėmis ir kosmoso grėsmėmis. Tik Rusijos grasinimai Ukrainai niekaip nesibaigia… EP sesijoje vyko diskusija dėl santykio su Rusija. Mes visomis išgalėmis remiame Ukrainą, skatiname išlaikyti vienybę. ,,Parlamentas solidarizuojasi su ukrainiečiais, kurie gyvena nuolatinėje Rusijos karinės grėsmės įtampoje. Tai, ką mes čia matome, taip pat kelia grėsmę taikai Europoje“, – kalbėjo pirmininkė R. Metsola.

 

Vasario 16 diena, trečiadienis. Lietuvos Valstybės atkūrimo diena! Vasario 16-osios Akto originalas Kaune jau pristatytas publikai. Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje Kaune jis jau lankomas (ir bus galima tai daryti iki lapkričio 27 dienos). Tai turbūt pati geriausia žinia 104-ųjų Akto priėmimo metinių proga. Man, miestui, o galbūt ir visai Lietuvai. Atrodo, Aktui nelemta ilgai užsibūti vienoje vietoje. Gal tai ir simboliška? Istorijos bangos blaško, o tautos savasties ieškojimas nesibaigia. Virginija Vitkienė: ,,2017 metų kovo 29 dieną, po dviejų metų konkursinio proceso, Europos komisija suteikė Kaunui Europos kultūros sostinės titulą. Tačiau profesoriaus L. Mažylio sukurtas džiaugsmas nupūtė mažąją Kauno šlovės valandą tądien. Visas Kauno kultūros sektorius tą vakarą šventė dvi šventes ir užkulisuose jau svajojo 2022-ais atsivežti Vasario 16-osios nutarimą į Kauną! Profesoriaus pavyzdys tebūna mums įkvėpimu, kad didelė širdis ir noras dirbti dėl mūsų Lietuvos gali sukurti stebuklą“.

Nesibaigia ir šventiniai renginiai Kaune! Karo muziejaus sodelyje – vėliavos pakėlimo ceremonija, o vakare dalyvavau dar ir tradiciniame Ateitininkų federacijos labdaringame Valstybės atkūrimo pokylyje.

 

Dalyvavau „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“, dalinausi prisiminimais, kokios emocijos buvo užklupusios atradus Aktą ir žiniomis apie Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pabrėžiau paties Vasario 16-osios Akto svarbą.

Ši savaitė – dar viena geopolitinė savaitė. EP darbotvarkėje: derybos su Afrika, ekstremali situacija Rytų Europoje, Prancūzijos ir Vokietijos politinės iniciatyvos… Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pareiškimas – ,,ES ir Rusijos santykiai, Europos saugumas ir Rusijos karinė grėsmė Ukrainai“ ir Josepas Borrellis apie tai: ,,Mūsų vienybė yra stiprus įrankis prieš Rusiją. Ukraina kuria demokratiją ir stiprią ekonomiką, o Putinas to nekenčia. Prancūzija ir Vokietija ėmėsi politinių iniciatyvų, siekdamos paskatinti taikų krizės sprendimą, tos iniciatyvos paskatino ir mus būti aktyvesniais ir diplomatiškesniais“.

 

Vasario 17 diena, ketvirtadienis. EP šiandien patvirtino galutines specialaus komiteto išvadas ir rekomendacijas dėl išsamios ES kovos su vėžiu strategijos. Europarlamentarai pabrėždami išsakė tai, kad ,,daugiau nei 40 proc. visų vėžio atvejų GALIMA IŠVENGTI laiku atsižvelgus į biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ir ekonominius bei komercinius rizikos veiksnius“.

Na, o dabar manęs laukia skrydis į Frankfurtą. Dėkoju visiems esė ir eilėraščių konkurso „ŠVENČIU LIETUVĄ“ dalyviams! Sulaukėme įspūdingo susidomėjimo – gavome daugiau nei 500 įvairaus amžiaus moksleivių kūrinių. Mokyklų dalyvių skaičius buvo virš 200. Nuoširdžiai sveikinu laureatus! Yra paskirta ir po tris paskatinimo prizus kiekvienoje amžiaus grupėje. O padėkos už laiką, dalyvavimą ir nuoširdžią kūrybą nusipelno kiekvienas dalyvis! Ir taip, atrodo, Vasario 16-oji vis tęsiasi. Bet nenustokime švęsti Lietuvą kasdien!

 

Vasario 18 diena, penktadienis. Aplankiau seną universitetinį miestą Heidelbergą. Ten pilyje yra ir išskirtinis savo turtingumu farmacijos muziejus. Priminė man mano pirmąją profesiją, kolbas, farmokologiškai veiklias medžiagas. Tik oras šioje Vokietijos dalyje išskirtinis: dangus su žeme maišosi.

 

Vasario 19 diena, šeštadienis. Pagaliau atvykau ,,grąžinti skolos” į Hiūtenfeldo Vasario 16-osios lietuvių gimnaziją. ,,Įsiskolinimas” tęsėsi beveik penketą metų, jei skaičiuoti nuo Vasario 16-osios Akto atsiradimo Berlyne. Erdvė, į kurią čia patekau, iškart pasirodė skleidžianti gerą aurą. Dėl vietos? Dėl jos istorijos? Turbūt dėl žmonių. Na, man gi svarbu, kad mane globotų! O tai nuolat darė ,,Schulleiterin” Rasa, iš Hamburgo sunkiai atsigavusi Asta (ant plentų ir geležinkelių virto medžiai, – kad tik mus išskirtų…), Marytė D. ir daugybė kitų lietuvių bendruomenės narių, vyrų ir moterų. Šaunu, kad buvau ,,įkinkytas” į tiesioginį darbą su gimnazistais. Keturios pamokos paeiliui, lietuvių ir anglų kalbomis, tai ne juokas net ir universiteto profesoriui. Gerai, kad tema ,,pasitaikė” man gerai žinoma: Vasario 16-osios epocha, Aktas, vėlesnis Lietuvos likimas, neramios dabarties iššūkiai. ,,Ieškoti ir rasti” archyve 1948-ųjų lietuvių Vokietijoje spaudos leidiniai. Valstybės 30-metis – giliausia praraja. Šalia publikuojamo prašmatnaus (bet ne autentiško) Vasario 16-osios Akto niekšiškojo Molotovo-Ribentropo pakto faksimilė. Ant jos – numeratorius, liudijantis, kad paktas (kaip ir mūsų Aktas!) buvo patekęs britų archyvarams. Nacių ir sovietų sandoris, ištrynęs Lietuvą iš Europos žemėlapio, jau tada buvo paviešintas! Na, o šiaip, Vasario 16-oji atšvęsta džiugiai. Po ambasadoriaus Ramūno Misiulio, garbės konsulės Gabrielės Gylytės, kitų pranešimų, po Astos Korinth ,,apšiltinančio” interviu su manimi, po mano paskaitos – koncertas su šokiais pilyje.

 

Vasario 20 diena, sekmadienis. Aš – vėl už Lamanšo! Rūtos ir Dariaus Furmonavičiaus kvietimu. Notingeme. Po trijų metų pertraukos. Pirmąkart MEP’o vaidmenyje. Neatsidžiaugdami švenčiame Vasario 16-ąją. Daugybė lietuvių bendruomenės atstovų ir tarp jų – daug pažįstamų veidų! Šv. Mišios už Lietuvą, už šventę. Po jų kalbėjo ambasadorius Renatas Norkus, pakalbėjau minutę (visai kaip EP) ir aš. Taigi, ne bet kur, o bažnyčioje! Ištariu žodžius apie mūsų tautinės valstybės radimosi stebuklą. Su Dievo valia ir globa. O iškilmingiems pietums susirenka įtakingiausieji vietos politikai britai, didelė daugybė vietos lietuvių. Vėl gaunu teisę kalbėti (neišverčiamas keynote speech žanras). ,,Suspaudžiu” į pasisakymą visą epochą nuo Pirmojo pasaulinio karo iki pat neramių šių mūsų dienų. Adresuoju veikiau britų politikams. O ploja ir džiaugiasi daugiau mūsų tautiečiai. Paskui, žinoma, dainos ir šokiai. Atsiradus toli nuo Lietuvos, gebam švęsti vieningai ir džiugiai! Dainų tekstai apie meilę, bet, mano požiūriu, baisiausiai liūdni: ,,Tu nemylėjai manęs”; ,,Paskutinis sekmadienis”… graudžiau nebūna, o strakaliojam sau linksmi ir atsipalaidavę! Šitaip šventinė savaitė ištįso iki pat sekmadienio vakaro. Bet gi buvo verta!