loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Civilizacijų karas: lūžis Vakarų valstybių mąstyme

Karollyne Hubert nuotrauka, iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis

Kovo 7–13 dienos, 2022 metų 10 savaitė

 

Karollyne Hubert nuotrauka, iš svetainės unsplash.com

Karollyne Hubert nuotrauka, iš svetainės unsplash.com

 

Civilizacijų karas tęsiasi. Ukrainai siunčiama viskas, kas ką tik gali: palaikymo žinutes, medikamentus, maistą, rūbus… labiausiai reikia ginklų. Žinių portaluose nėra likę jokių kitų temų, yra tik Ukrainos tema, kraujuojančios, daužomos, griaunamos valstybės tema. Ukraina gina mūsų vertybes, humaniškumą, o iš Kremliaus ir Putino pusės to nelikę nė pėdsako. Kaip neleisti sau, kad jausmai atbuktų? Laikas eina, Ukraina laikosi. Šlovė herojams!

Per savaitę spėjau pasijusti taip, lyg sklandyčiau tarp skirtingų erdvių. Reaguodami į brutalią Rusijos agresiją Ukrainoje, vis tik, pasirodo, ,,mes“ Europoje visi esame pakankamai skirtingi. Ne taip pat matome situaciją mes, rytiečiai, ir mes, vakariečiai. Ne taip pat – priklausomai nuo ideologijų. Ne taip pat – ir priklausomai nuo turimų informacijos šaltinių. Aš labai priklausomas nuo BBC WORLD televizijos ir LRT radijo. Ar gaunu kokios informacijos Europos Parlamento posėdžiuose? Kad gi jokios išskirtinės. Ar sprendimų kokių esmingų priėmėm? Sprendimai (kiek tai nuo Europos Parlamento priklauso) pozityvūs. Yra bendra laikysena, esame veiksme, politiniame judesyje, kuris vienareikšmiškai – už Ukrainą. Europa tikrai labai įvairi. Tai galima stebėti veikseną tam tikruose „burbuluose“.

EUROPINIŲ POLITIKŲ BURBULAI

JACHTININKŲ burbulas. Ne vienas EP narys entuziastingai pritarė: kaip gerai, kad dėl Vakarų sankcijų rusų oligarchai neteks jachtų! Jos bus konfiskuotos. Šitoks triumfas! (Turbūt pavydėdavo tiems ,,naujiesiems rusams”, kad anie už juos turtingesni, o jachtas konfiskuosiant, triumfuosianti socialinė teisybė.)

FEMINISTŲ burbulas. Karas Ukrainoje feministams – tik dar vienas įrodymas, koks ,,antrinis”, mažareikšmis ir išvestinis reiškinys yra karas. Priminis ir svarbiausias – pamatinė lyčių nelygybė, kuri yra daugybę kartų svarbesnė problema, negu ,,kažkoks ten karas“. Karų buvo, yra ir bus. Juolab, karas – vyrų išmislas, ne moterų.

KLIMATOKAITININKŲ burbulas. Timmermansas vos ne tiesiai pasakė, kad karų kilmė – iš to, kad šalys nebesusitvarko su klimato kaitos iššūkiais. Svarbiausia – mesti visus resursus suvaldyti klimato kaitai (man rodos, jis vis dar vedinas masinio investavimo į vandenilio gamybą, infrastruktūrą ir panaudojimą).

EGZILINIŲ VYRIAUSYBIŲ burbulas. Tiek, kiek tęsis karas Ukrainoje, ir dar ilgai po jo, bus ką veikti Baltarusijos, Ukrainos (kas galėtų garantuoti kitaip), o gal ir Rusijos egzilinių vyriausybių užuomazgų proteguotojams.

GYVULIUKŲ MYLĖTOJŲ burbulas. Vienas kolega EP narys kreipėsi į Europos Komisiją, kad toji pasirūpintų naminių gyvulėlių, kuriuos į Europos Sąjungą su savimi gabena milijonai Ukrainos pabėgėlių, sveikata. Ir tikrai. Mano draugas – jei pajėgtų išsiveržti iš karo zonos – paliktų nežinia kieno priežiūrai savo šunis, o jo sesuo kates. Kitas pavojus tas, kad iš Ukrainos kartu su tais gyvulėliais atgabenama pasiutligė. Va tau ir biologinis ginklas.

Kiti burbulai burbuliukai arba mažareikšmiai, arba mažai piktybiniai. LGBT burbulas sėkmingai atsveria anti-LGBT burbulą. Pacifistų burbulas turi mobilizuojantį poveikį: KARUI – NE. Visiems tinka. Rusija tikrai privalo nedelsdama sustabdyti karą. Kažkas Vokietijoje teigia: „elektros atjungimu Vokietijoje rusų tankų Ukrainoje nesustabdysi“ (čia apie totalų dujų, naftos ir anglies nepirkimą iš Rusijos). „Nepaverskim Vengrijos didžiųjų valstybių mūšio laiku (Orbanas). „Dabartinė lenkų vyriausybė nieko nedaro pabėgėliams iš Ukrainos priimti, veikia tik paprasti žmonės“ (čia kai kurių mūsų frakcijos bičiulių iš Lenkijos lozungai. Neįveikia partinių užsispyrimų nei karo, nei ir milžiniškos humanitarinės katastrofos akivaizdoje. Na, kai lenkų vyriausybė suteikė leidimą ukrainiečiams 18 mėnesių teisėtai likti Lenkijoje, skiria didžiulius pinigus pabėgėlių išlaikymui, tai ir opozicija ima pripažinti, kad tai – „valdžios veiksmai“ vis dėlto).

 

Kovo 7 diena, pirmadienis, 12-oji karo diena. Ruošiuosi kelionei traukiniu iš Briuselio į Strasbūrą. EP – plenarinės sesijos pradžia. O dar vakar kartu su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala dalyvavome ,,Žinių radijo“ laidoje ,,Europos gidas“. Apie Ukrainos galimybę įstoti į ES: ar galima šį procesą pagreitinti? Nuo pat pirmos dienos ukrainiečiai kalba apie tai, kad ,,uždarykit Ukrainos dangų, padėkite mums“. Skaudu girdėti tą šūkį. Dangui Ukrainoje „uždaryti“ tektų kariauti Rusijos žemėse. Kariškiai tai supranta.

Vakarų valstybių atstovų mąstyme vis dėlto įvyko didelis lūžis. Rezoliucijos, kurią priėmėme, kontekstas buvo apie atveriamą galimybę Ukrainai tapti ES nare. Ir tai yra tiesiog kelio atvėrimas Ukrainai grįžti namo! Šiame kontekste – ne tik pagreitinimas Ukrainai tapti ES nare, bet ir apie Rusiją, kad ją reikia šalinti iš visų tarptautinių organizacijų, iš visų sporto turnyrų, iš visur. Ukraina taps pilnaverte nare, tam tikrai ateis laikas. Jie turi taikaus, oraus ir pilnaverčio gyvenimo perspektyvą. Kad taptų ES nare, valstybė turi atitikti tam tikrus kriterijus: institucijų, demokratijos stabilumą, teisės viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms… Ukraina visa tai jau yra įveikusi, atitinka šį konvergencijos kriterijų, kuris taikomas ir visoms kitoms kandidatėms. Problema ta, kad Ukraina (o ir kitos valstybės, siekiančios narystės ES) turi taikyti visą bendrijų teisę be išimties, visą teisyną, kuris, be to, nuolat didėja. (Tai ir mes, europarlamentarai kasdien „pasistengiam“, kad tų teisės aktų vis naujų atsirastų.) Prisitaikymas prie ES teisės užima laiko. Teisės suderinimas, politikos sričių reglamentavimas – tai labiau techniniai, o ne politiniai  dalykai, bet yra įmanomi įgyvendinti. Dabar svarbiausia sustabdyti karo agresorių ir karo veiksmus. Linas Kojala pridėjo, jog politinė valia yra esminis dalykas. Ukrainai pasakyti ,,ne“ tiesiog būtų amoralu. Taip, priimti Ukrainą į ES yra sudėtingas kelias, bet Ukraina įrodė, jog jie tokie patys europiečiai kaip ir mes, o mes esame Europa, galinti priimti tokius sprendimus. Šiandien žiaurios, barbariškos Rusijos agresijos akivaizdoje Europos valstybės jau sugebėjo perlaužti savo mąstymą, ir ta žinia siunčiama Ukrainai.

Drįstu vesti istorinę sąsają. Kada, jei ne karo sąlygomis radosi Lietuva? 1918-ųjų vasario 16-osios, kovo 23-iosios įvykiai – kada, jei ne karo sąlygomis buvo pripažinta Lietuvos valstybė? (Tarp kitko, pripažino tuometinė okupantė, kaizerinė Vokietija…) Laikai keičiasi. Dar prieš savaitę, kas atrodė neįmanoma, kas turėjo niekada neįvykti (žiauriąja prasme) – įvyko.

Tik atvykus į Strasbūrą, su EK vicepirmininku Fransu Timmermansu apsikeitėme nuomonėmis apie karo Ukrainoje poveikį Europos Žaliajam kursui. Rusijos agresija Ukrainoje tik dar labiau jį suaktualina. Teigiau (ir taip teigė beveik visi), kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti užtikrinta nedelsiant, o ne laukiant, kol pereisime prie atsinaujinančios energetikos. Lauktas žingsnis buvo žengtas ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo. Jis paskelbė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo užšaldymą. Ilgą laiką tai buvo audringų diskusijų Europos Parlamente objektas, kadangi su šio vamzdyno sertifikavimu Europa patektų į dar didesnę energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o mūsų sumokėti Rusijai pinigai būtų tiesiogiai naudojami karui Ukrainoje… Dabar diskusijų nebėra. Karas nebe „šaltas“ – jis tikras, konvencinis, žiaurus, nukreiptas prieš taikius žmones, taikią Ukrainos tautą. Netekus šios rinkos, smūgis Rusijos ekonomikai būtų milžiniškas, nors ir taip, pagal investicinių bankų prognozes, Rusijos ekonomika metų pabaigoje negailestingai smuks.

Taigi, dar pabrėžiau ir tai, kokį milžinišką pavojų aplinkai kelia bukaprotiški Rusijos kariškių veiksmai. Jie paėmė įkaitais jau dviejų Ukrainos atominių elektrinių personalą ir artėja prie trečiosios. Dabar jau bet kada gresia radioaktyvus nuotėkis, Ukrainos energetikos sistema yra negailestingai griaunama. Gavau atsakymą, kad bus veikiama kartu su ,,TATENA“. Belieka tikėtis tik geriausio.

Apsistoju Rue des Dentelles. Išvertus – Spitzen (liet. Nėrinių (o gal Kvarbatkų?) gatvė. Strasbūro senamiestyje taika ir ramybė. Fachverkinė architektūra. Buto šeimininko pavardė Klein. Lietuviškai – Mažylis (dabartinio ar buvusio?) Gyventum ir gyventum čia. Bet gi ir čia buvo karas, žiaurus Antrasis pasaulinis karas. Dabar ir aš pats sulaukiau, mūsų karta sulaukė karo. Kažkuris EP narys taip ir pasakė: ar buvom tokie naivūs, kad karo niekada nesulauksime? Taip nebūna. Karai visada sukyla.

 

Kovo 8 diena, antradienis, 13-oji karo diena. Pusryčiai su komisaru V. Sinkevičiumi. Jų metu ekspremjeras su eksministru susiginčijo, ar gali Rusija pasigaminti gerą tanką už 3 milijonus eurų. Šiaip ar taip, o mes Rusijai už naftą, dujas ir anglį sumokame milijardus. Tai tankų ir gaminasi, kiek pajėgia. Diplomatinis frontas prieš Rusiją sutelktas įspūdingai. Ar tai šiuo metu iššaukia kokią nors Rusijos reakciją? Tai jau kitas klausimas.

Debatuose kalbu apie užsienio (t. y. Rusijos, pirmiausiai) kišimąsi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje. Sandros Kalnietės raportas šia tema – puikiai subalansuotas, labai informatyvus. Belieka tik percituoti kai kurias nuostatas. Į europarlamentarus kreipėsi ukrainietė rašytoja Oksana Zabužko. Pasakė sukrečiančią kalbą Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga. Privertė mane įsivaizduoti savo Dieduką, akušerį profesorių, internetu konsultuojantį kokią ukrainietę moterį, kad ji saugiai pagimdytų bombarduojamoje metro stotyje. Ir kad kūdikis nemirtų nuo sepsio dėl sprogimo sukeltų nuodingų dulkių… Dievaži, net kai Šv. Marija tvarte gimdė Jėzų, higienos buvo daugiau.

 

Kovo 9 diena, trečiadienis, 14-oji karo diena. Europos Parlamente kalba Kaja Kallas, Estijos ministrė pirmininkė, buvusi europarlamentarė, Siimo Kallaso, buvusio ministro pirmininko, buvusio eurokomisaro dukra. Politikų dinastijos atstovė. Kalba ir Borrellis. Karas paveiks Europos ekonomiką gal net ir dešimtmečiams.

Ukrainos tema, be abejo, centrinė visuose EP šios savaitės veiksmuose. Keturioliktąją karo prieš Ukrainą dieną patiriame naujus siaubingus dalykus. Mariupolyje Rusijos kariuomenė bombardavo vaikų ligoninę, gimdymo namus… Apšaudymai tęsiasi ir kitur. Labai didelį nerimą kelia ir Rusijos veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Apie Ukrainos atominius reaktorius anksčiau kalbėdavome nebent Černobylio kontekste, o tada viskas nelemtai pasikeitė, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir įvedė savo kariuomenę į Černobylio atominės elektrinės uždarąją zoną. Akivaizdu, kad tai kelia milžinišką „žmogiškosios klaidos“ pavojų ir gali sukelti neprognozuojamo masto pasekmes.

Rusijos pajėgos Zaporižėje išjungė kai kuriuos mobiliojo ryšio tinklus ir internetą, todėl susisiekimas su išoriniu pasauliu tapo sudėtingas. Nebeliko prieigos ir prie Ukrainos Zaporižės atominės elektrinės radiacijos lygių įvertinimo realiuoju laiku. Todėl yra baiminamasi dėl galimų incidentų, kurie turėtų dar baisesnes pasekmes, negu 1986 m. Černobylio katastrofa. Pavyzdžiui, jeigu net trumpam laikui dingtų elektros energija, tai iškart atsilieptų reaktoriaus aušinimo sistemai. O ir Lietuvos pašonėje esanti elektrinė dabar kelia grėsmę. Todėl, svarstant blogiausius scenarijus, nereikia atmesti galimybės, kad Lukašenka sugalvotų elektrinę paversti ginklu. Žinoma, tamsiausi scenarijai nebūtinai tampa realybe, tai ne pagrindas skleisti paniką savo pačių tarpe. Tačiau visada reikia būti pasiruošusiems.

Vakare – dar vienas paramos Ukrainai mitingas. Europos Parlamento pastato vidiniame kieme kalba Roberta Metsola, Ukrainos ambasadorius. Be kita ko, šiandien ir Lietuvos vardo diena… Skambutis. Išgirstu telefono ragelyje savo draugo balsą. Internetinio ryšio Černihivo srityje seniai nėra. Guodžiuosi bent tuo, kad girdžiu gyvo žmogaus gyvą balsą.

 

Kovo 10 diena, ketvirtadienis, 15-oji karo diena. Europos Parlamente plenarinė sesija baigėsi. Išvykstu iš EP ir grįžtu į namus švęsti Kovo 11-osios. Jau dvi savaites netilo diskusijos dėl Ukrainos. Parašiau laišką ir Europos Komisijai, ir į ,,TATENA“ dėl siaubą varančių Rusijos veiksmų Černobylio ir Zaporižės atominėse elektrinėse. Ne mažiau baugu dėl Rusijos trukdymų formuoti humanitarinius koridorius. Štai mano draugas, kuris vis atsiunčia žinių, niekaip negalėtų pasitraukti iš Černihivo srities, nes ten visą laiką vyksta karo veiksmai, nėra net jokio transporto iš ten išvykti… Apie humanitarinius koridorius vyksta tik kalbos. Taip, kažkiek tūkstančių žmonių iš keleto vietovių pavyksta evakuoti. Ir tai tik vienintelė raminanti  žinia. O kaip iš kitų vietovių?

Paskelbtas mano tekstas apie energetinės nepriklausomybės iššūkius, Lietuvos atsijungimą nuo BRELL žiedo. Tai jau nebe apie Ukrainą, tai apie Lietuvą. Rusijos pradėtas negailestingas karas Ukrainoje privertė permąstyti Europos energetikos politiką, konkrečiai – priklausomybę nuo iškastinio Rusijos kuro: dujų, naftos ir anglies. Europos Parlamente labai drąsiai svarstoma apie absoliutų embargą visam Rusijos energijos sektoriui, visoms energetikos rūšims. Prekyba baltarusiška elektra yra sustabdyta. Pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija atjungimas jokių ekonominių nuostolių tiesiogiai negalėtų sukelti. Energetikos ministras D. Kreivys dar neseniai pranešė, kad elektros energetikos srityje nuo kovo trijų Baltijos šalių susitarimu komercinis srautas iš Rusijos sumažinamas iki minimalaus techninio lygio, o bendras sistemos veikimas yra užtikrinamas vietine generacija bei importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija. Tas pats 2017 m. pasirašytas „Antiastravinis įstatymas“ apibrėžia elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. O dabar dar ir karas vyksta… Todėl finansiškai remti Kremlių ir leisti jiems pirkti ginkluotę už mūsų pinigus būtų nedora. Vykstant karui, reikia kuo skubiau Lietuvai bandyti pasitraukti iš BRELL sutarties. Tai kartu būtų ir atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje bei paskatinimas, kad partneriai elgtųsi panašiai.

Negaliu aprimti ir dėl situacijos Černobylio bei Zaporižės atominėse elektrinėse. Parašau dar ir laišką Europos Komisijai ir TATENA dėl siaubą varančių Rusijos veiksmų ten. Kol kas tiek iš darbų Briuselyje. Naktį parskrendu į Vilnių.

 

Kovo 11 diena, penktadienis, 16-oji karo diena. Švenčiame! Šiandien visuose Kovo 11-osios renginiuose girdėjau kartojant: ,,šiemet visai kitaip juntame laisvės skonį ir jos dramatizmą“. Pajutau ir aš.Sudalyvavau minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Atkuriamojo Seimo salėje (ten buvau ir 1990-ųjų kovo 11-ąją, beje, kažkur pačioje palubėje tada…), o vėliau tikrai atpalaiduojančiame bei prasmingame „Laisvės BBQ“ pokalbyje Kaune apie jaunimą, tėvus, pedagogus: „Švietimo įstaigos, tėvai ir medijos — kas daro didžiausią įtaką formuojant jauno žmogaus požiūrį ir vertybes“. Mėgaujamės savo laisve, tik šiandien negalime nejausti empatijos ukrainiečiams. Ir jie, ir mes turime vienodą teisę būti laisvi.

 

Kovo 12 diena, šeštadienis, 17-oji karo diena. Susitikau su Jaunųjų konservatorių lygos atstovais. Apie taikius dalykus pašnekesys nesimezgė. Kalbėjome tik apie karus, apie amžinas laisvės kovas. Apie Lietuvą, apie Ukrainą. Viskas su viskuo (dabar) susiję. Puikiai suprantame vieni kitus.

,,Jaunųjų konservatorių lyga" ir Liudas Mažylis

,,Jaunųjų konservatorių lyga” ir Liudas Mažylis

 

Kovo 13 diena, sekmadienis, 18-oji karo diena. Karas nežino išeiginių. Rusija toliau plečia niekšybių skalę. Naują formą įgyja branduolinis šantažas: Zaporižės atominėje pasirodė kažkoks „Rosatom personalas“. Prasidėjo merų suėmimai rusų užimtuose miestuose (tikriausiai ir kankinimai…) Karas atkeliavo prie pat NATO durų: raketomis apšaudyta karinė bazė Vakarų Ukrainoje prie pat Lenkijos sienos. Rusija pareiškė, kad tai jiems „teisėtas karinis taikinys“, juk per ten tiekiama ginkluotė Ukrainai iš Vakarų valstybių. O iš tiesų, tai Rusija seniai peržengė bet kokias ribas tarp „teisėto“ ir „neteisėto“. Tik pridursiu, kad ginkluotės būtina teikti dar daugiau.

NETEKTIS. Šiandien mirė poetas Algimantas Baltakis.