Dienoraštis

Balandžio 11–17 dienos, 2022 metų 15 savaitė, Didžioji savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Šių metų Didžiąją savaitę man didžiausias įvykis – mano draugo Serhijaus atvykimas iš karo niokotos Černihivo srities čia – į Lietuvą, į Kauną. Vienas kitą pažįstame seniai, pažįstame gerai. Abu mąstome vienodai: veikdami išvien, pajėgsime nuveikti daugiau, negu veikdami atskirai.

Balandžio 11 diena, pirmadienis, 47-oji karo diena. Liuksemburge vyko ES Užsienio reikalų tarybos posėdis. Žinoma, buvo aptarta  Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą: rengiamos ES atsako priemonės Rusijos karo geopolitiniams padariniams. Gabrielius Landsbergis: „Lietuva visada buvo lyderė, reikalavusi griežčiausių ir visas sritis apimančių sankcijų. Nesustosime ir nelėtinsime tempo. Kam dar trūksta argumentų dėl skubėjimo, turėtų nuvykti į Bučą ar Borodianką – aukoms čia jau viskas per vėlu. Kiek dar galime leisti sau vėluoti?“ Autoritariniai režimai, priešingai nei demokratijos, neturi ir nepripažįsta taisyklių… Akivaizdu, kad Europa šiuo metu privalo daryti daugiau. Sunkinti sankcijas Rusijai. Tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę.

Balandžio 12 diena, antradienis, 48-oji karo diena. Lietuvos Seimo nuotoliniame posėdyje į Lietuvos tautą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Gerbiamoji Lietuvos tauta, kreipiuosi į jus Ukrainos tautos vardu, kuri visą laiką prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą pačiu sunkiausias laiku mūsų valstybei. Jūs buvote pirmieji, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai ir liekate daugiausiai besirūpinančiais taika ir saugumu visoje Europoje“, – pridėdamas tai, kad yra labai dėkingas, jog mes pirmieji atsisakėme Rusijos energijos resursų ir perdavėme Ukrainai realią pagalbą: „Lietuvių tauta, kaip niekas kitas supranta, kaip okupantai gali sunaikinti laisvę ir kokia kaina to, kai reikės atstatyti nepriklausomybę. Būtent tokios lyderystės reikalauja visas žemynas, kad būtų išgelbėtos vertybės ir jos būtų įtvirtintos visoje Europoje“. Rusija turi ir turės atsakyti už tai, ką padarė (o ir vis dar daro, deja) Ukrainoje. Rusiją privalome sustabdyti, atimti Putinui galimybę terorizuoti savo kaimynus. V. Zelenskis: „Šis karas ne tik apie mus, ne tik apie Ukrainą. Tai apie mus visus. Visiems aišku, kokie yra Rusijos planai, o Ukraina yra tik pradžia… Toliau, neduok Dieve, jūsų valstybė ar kitos Baltijos šalys, Moldova, Sakartvelas, Lenkija. Jau pradėjo skambėti grasinimai iš Maskvos – Suomijai, Švedijai. Kaip Europa galės sustabdyti tolimesnę Rusijos ekspansiją, jei Putino dabar negalima sustabdyti? Turime daryti viską, kas įmanoma, kad būtent DABAR Europos atsakas Rusijai būtų iš tikrųjų stiprus. Negalima laukti, kol būtų septintas, aštuntas, devintas, dvidešimtas sankcijų paketas.“

Seime priimta griežta rezoliucija. Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Kiekvieną dieną pradedame ir baigiame žiniomis iš Ukrainos. Vyksta grėsminga, kruvina, širdį draskanti kronika, kurios mes tikrai nesitikėjome, kad teks patirti mūsų gyvenime. Tačiau dabar Europoje nėra ir negali būti svarbesnio įvykio už tai, kas vyksta vos už kelių šimtų kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus. Žodžiai „prievarta“, „žiaurumas“, „sadizmas“ pastarosiomis dienomis nepradingsta iš viešosios erdvės. Kiekvieno iš mūsų, tikinčio žmogiškumu, matant vaizdus iš Bučos ar iš kitų Ukrainos miestų, miestelių, krūtinę suveržia lediniai gniaužtai, ir tai tik dalis to, ką Rusijos pasiųsti žudikai ir kankintojai daro Ukrainoje“.

Mano draugas Serhijus man rašo, kad jau išjudėjo iš savosios gyvenvietės į Nežino miestą. Kaip jis pasieks Lietuvą? Kada? Kuo galėčiau jam padėti? Pasiūlyti saugų maršrutą? Jis renkasi jį pats. Tik žinau, kad jo numanomame maršrute šiuo metu nešaudoma.

O Kaune – taika ir ramybė. Kipro ir Miko Petrauskų muziejuje dalyvauju žaviame „Konrado“ kavinės paminėjime. Viską, ką įmanoma apie tą išskirtinę erdvę vienon knygon surinkti, surinko ir pristatė istorikas, rašytojas Juozas Brazauskas. Tos kavinės seniai nebėra, o apie jos dvasią, aurą, ten išlikusius iškilių asmenybių, kūrėjų pėdsakus, jų mintis, siekius, kūrinius… na, visa tai juk nedingo. Mes tai minim, pasakojam, vadinasi, tai YRA.

Balandžio 13 diena, trečiadienis, 49-oji karo diena. Šią savaitę vykusiame Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) susitikime buvo priimtas sprendimas sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę šioje tarptautinėje bendradarbiavimo platformoje. O Lietuva kartu su Ukraina, Latvija ir Lenkija buvo pirmosios, kurios paskelbė, jog sieks aukštojo mokslo ryšių nutraukimo su šiomis šalimis agresorėmis.

Serhijus jau leidžiasi iš Nežino į nežinią: į sostinę, į Kijevą. Traukinių eismo tenlink nėra. Bet lyg ir saugu. Veža jį automobiliu. Iš Kijevo – lyg ir dar paprasčiau, lyg ir dar saugiau… Praneša man: ,,O dar gi ir visai komfortiškai pasijutau traukinio Kijevas-Lvivas vagone! Nusikėliau mintimis į savo studentišką praeitį. Be jokių problemų sau keliones tuo maršrutu susiorganizuodavome, tik tada tai būdavo sovietiniai vagonai, tarkim, „vidutiniškai komfortiški”. Na, o dabar visai toji Ukraina sueuropėjo! Vat tau ir toji žmogiška prigimtis. Nebešaudo – ir jau komfortas. Palieka namus, tėvynę… ir vis tiek neatsilaiko nešmaikštavęs, mat, jo vagono pakeleivė jam labai simpatiška! Aš jam parašau: „Seni, tu nepataisomas” (nes jis toks ir yra). O dar juk reikės jam saugiai pasiekti kokį nors tašką X (tik jis net nežino, kokį būtent!) Lenkijos teritorijoje, tada ten surasti savanorius, kurie jį link Lietuvos atgabentų…

Balandžio 14 diena, ketvirtadienis, 50-oji karo diena. Karo ekspertai dėlioja galimus Rusijos veiksmus Rytų ir Pietų Ukrainoje. Tenka ruoštis naujiems mūšiams. Vis dar neatsiranda jokių atokvėpio ženklų. Šiaurės Ukrainoje reikšmingai sumažėjo dislokuotų rusų pajėgų kiekis, o didžiausiais spaudimas dabar tenka Mariupoliui… Jo gynėjų didvyriškumas neįtikėtinas. Net ir žiauriausiuose pasaulio karuose nusistovi tam tikros žiaurumo ribos. Aišku tik viena, kad civilizuotos XXI a. šalies kariuomenės tikslas nebūna prievartauti, grobti turtą ir siekti išnaikinti kitą tautą. O Rusija tik tai ir daro nuo pat pirmos karo dienos. Karo – betikslio ir beprasmiškai žiauraus.

Savo paskelbtame tekste primenu, kad Europos Parlamentas toliau išlieka radikaliai palaikantis poziciją dėl absoliutaus naftos produktų ir dujų embargo. Šią poziciją jis išreiškė ir vieningai balsavus už rezoliuciją dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu. 513 (arba 9 iš 10) balsavusių EP narių tada palaikė rezoliuciją, kurioje mes aiškiai reikalavome griežčiausių sankcijų – Europai nustoti importuoti dujas ir naftą iš Rusijos bei visiškai atsisakyti ne tik „Nord Stream 2“, bet ir „Nord Stream 1“. Europos Parlamente parama Ukrainai yra vienareikšmė.

„Lietuvos ryto TV“ laidoje su karo ekspertais dalyvauju laidoje apie Ukraina. „Ukraina gina visą demokratinį pasaulį nuo despotijos“, – teigiu. O mano draugas Serhijus jau saugiame ir gana netolimame Lenkijos mieste – vos už 300 kilometrų nuo Kauno!

Balandžio 15 diena, penktadienis, 51-oji karo diena. Šiandien į Kijevo regionus išvyko 24 Lietuvos medikai. Lietuvos medikų komandos tikslas padėti karo išvargusiems Ukrainos medikams rūpintis nukentėjusiais civiliais.

Didžiojo Penktadienio mistika: Dievas dingsta, nužengia į pragarus. Mano draugas jau tikrai yra dingęs iš visų karo zonų ir… staiga sugeba dingti iš ryšio zonos taikiame Lenkijos mieste. Na, bet šį kartą jau neilgam.

Balandžio 16 diena, šeštadienis, 52-oji karo diena. Paryčiais pasiimu Serhijų iš tiesioginio tarptautinio autobuso reiso Kauno autobusų stotyje. Prieš penkerius metus iš čia startavau į Berlyną surasti to svarbaus Dokumento. Dabar čia lūkuriuoju atvykstant savo draugo. Lyg ne iš karo zonos būtų. Jis gi atvyksta iš gerai man žinomo gražaus Lenkijos miesto, į kurį jį nuo Ukrainos-Lenkijos sienos pristatė geradaris savanoris. Ir sulaukiau! Paskutinį kartą matėmės 2019-aisiais Kijive. Na, po to dar jo knygos pristatyme – bet nuotoliniame. Buvo taika. O prieš 52 dienas prasidėjo tai, kas beprasmiška, neįtikėtina, žvėriškai neteisinga…

Balandžio 17 diena, sekmadienis, 53-oji karo diena. Katalikiškos Velykos! Tenka pabrėžti, kad „katalikiškos”, nes jaukioje mūsų šeimos šventėje yra vienas stačiatikis, gerai visiems mums pažįstamas Serhijus. Nieko neprikuriant, tai pati nuostabiausia šventinė dovana. O „pas juos“ – dar tik Verbų sekmadienis. Tai turbūt šiemet pavyks dukart Velykas atšvęsti, ar ką? Tokia ta krikščioniška švenčių praktika, pasirodo…